Vištų auginimas namuose yra puikus būdas turėti šviežių kiaušinių, o galbūt ir mėsos tiesiai iš savo kiemo. Tai gali būti įdomus ir naudingas užsiėmimas, tačiau reikalauja žinių, planavimo ir nuolatinės priežiūros. Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus, kaip sėkmingai pradėti ir tęsti vištų auginimą namų sąlygomis.

Kodėl verta auginti vištas namuose?

Prieš pradedant, verta apsvarstyti, kodėl apskritai norite auginti vištas. Pagrindiniai motyvai dažniausiai būna šie:

• Švieži kiaušiniai: Naminės vištos deda kiaušinius, kurie yra daug šviežesni ir skanesni už parduotuvinius. Be to, galite kontroliuoti vištų mitybą, todėl kiaušiniai bus sveikesni.
• Ekologiškumas: Augindami vištas namuose, prisidedate prie tvaresnio gyvenimo būdo, mažinate priklausomybę nuo didelių pramoninių ūkių.
• Sodo priežiūra: Vištos gali padėti naikinti kenkėjus, tręšti dirvą ir valgyti piktžoles.
• Mėsa: Kai kurios veislės auginamos mėsai, todėl galite užsiauginti natūralios, sveikos mėsos.
• Malonus užsiėmimas: Vištų auginimas gali būti puikus hobis, ypač vaikams, kurie gali mokytis apie gyvūnus ir gamtą.

Pirmieji žingsniai: planavimas ir pasiruošimas

Sėkmingas vištų auginimas prasideda nuo kruopštaus planavimo. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia apsvarstyti:

1. Teisiniai aspektai

Prieš įsigyjant vištas, pasidomėkite vietos savivaldybės taisyklėmis ir reikalavimais. Kai kuriose vietovėse vištų auginimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Taip pat pasidomėkite, ar nereikia gauti specialaus leidimo.

2. Vietos parinkimas

Vištoms reikia saugios ir patogios vietos gyventi. Ideali vieta turėtų būti:

• Apsaugota nuo plėšrūnų: Tai gali būti lapės, šeškai, vanagai, katės ir šunys.
• Apsaugota nuo oro sąlygų: Reikia užtikrinti, kad vištos turėtų pavėsį nuo saulės, apsaugą nuo vėjo ir lietaus.
• Gerai vėdinama: Svarbu, kad vištidėje būtų gera oro cirkuliacija, kad nesikauptų amoniako kvapas.
• Saulėta: Saulės šviesa padeda palaikyti vištidės švarą ir naikina bakterijas.
• Pakankamai erdvi: Vištoms reikia pakankamai vietos judėti ir kapstytis.

3. Vištidės įrengimas

Vištidė - tai vieta, kur vištos miega, deda kiaušinius ir slepiasi nuo blogų oro sąlygų. Vištidė turi būti:

• Patvari ir saugi: Pagaminta iš tvirtų medžiagų, apsaugančių nuo plėšrūnų.
• Gerai izoliuota: Apsauganti nuo šalčio žiemą ir karščio vasarą.
• Lengvai valoma: Su nuimamu dugnu arba lengvai valomomis grindimis.
• Su laktomis: Vištos mėgsta miegoti ant laktų, todėl įrenkite jas skirtingame aukštyje.
• Su dėžutėmis kiaušiniams dėti: Dėžutės turėtų būti tamsios ir jaukios, išklotos šienu ar pjuvenomis.

4. Voljeras

Voljeras - tai aptverta teritorija, kur vištos gali laisvai vaikščioti, kapstytis ir lesinti. Voljeras turėtų būti:

• Pakankamai didelis: Kiekvienai vištąi reikia bent 1-2 kvadratinių metrų ploto.
• Aptvertas tvirtu tinklu: Apsaugantis nuo plėšrūnų.
• Su pavėsiu: Augalai, medžiai ar specialūs stogeliai.
• Su smėlio vonia: Vištos naudoja smėlį, kad atsikratytų parazitų.

5. Inventorius

Be vištidės ir voljero, jums reikės šių daiktų:

• Lesyklos: Indai, į kuriuos pilamas lesalas.
• Girdyklos: Indai, iš kurių vištos geria vandenį.
• Kraikas: Pjuvenos, šienas ar smulkintas popierius, skirtas vištidės grindims iškloti.
• Lesalas: Specialus lesalas vištoms, atsižvelgiant į jų amžių ir paskirtį (kiaušinių dėjimas, mėsos auginimas).
• Priedai: Smėlis, akmenukai, kreida, skirti virškinimui ir kiaušinių lukštų stiprinimui.

Vištų pasirinkimas

Vištų veislė priklauso nuo jūsų tikslų. Jei norite daug kiaušinių, rinkitės kiaušinių dedekles. Jei norite mėsos, rinkitės mėsines veisles. Kai kurios veislės yra universalios ir tinka tiek kiaušiniams, tiek mėsai.

Kiaušinių dedeklės

Populiariausios kiaušinių dedeklių veislės:

• Loman Brown: Labai produktyvios, deda rudus kiaušinius.
• Hisex Brown: Taip pat labai produktyvios, deda rudus kiaušinius.
• Leghorn: Deda baltus kiaušinius.
• Sussex: Deda šviesiai rudus kiaušinius, ramios ir draugiškos.

Mėsinės veislės

Populiariausios mėsinių veislių:

• Cornish Cross: Greitai auga, didelis svoris.
• Bresse Gauloise: Prancūziška veislė, aukštos kokybės mėsa.
• Plymouth Rock: Universalūs, tinka tiek mėsai, tiek kiaušiniams.

Universalios veislės

Populiariausios universalios veislės:

• Orpington: Ramios, draugiškos, deda rudus kiaušinius.
• Wyandotte: Atsparios šalčiui, deda rudus kiaušinius.
• Rhode Island Red: Deda rudus kiaušinius, gana atsparios ligoms.

Pirkdami vištas, atkreipkite dėmesį į jų sveikatą. Vištos turi būti aktyvios, su blizgančiomis plunksnomis, švariomis akimis ir švariu užpakaliu.

Vištų auginimo sąlygos

Prieš įsigyjant viščiukus svarbu tinkamai paruošti ir pilnai įrengti auginimo patalpas. Kraikui rekomenduojama pasirinkti drožles, durpes ar šiaudus, svarbiausia, kad pagrindas būtų sausas, nesuplėkęs ar nesupelijęs. Specialistai rekomenduoja viename kvadratiniame metre laikyti iki 26 viščiukų, sveriančių 1 kg, arba 16 suaugusių viščiukų, sveriančių 2 kg. Taip pat, auginimo patalpoje pasirūpinkite šviesos šaltiniais, nes maži viščiukai turi gauti pakankamą kiekį šviesos. Šaltuoju sezonu gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau 4-6 valandas būti skirti visiškai tamsai, nakties periodui - tai viščiukų poilsio laikas.

Kaip pažymi T. Miškinis, auginimo patalpose ypatingai svarbu palaikyti stabilią nuolatinę oro temperatūrą, kadangi temperatūros kaitai maži viščiukai yra labai jautrūs. Temperatūra nustatoma pagal paukščių amžių: iki 7 dienų viščiukus reikėtų auginti 31-33°C temperatūroje, nuo 8 dienos temperatūrą galima po truputį mažinti iki 27°C, iki 35 dienos paukštidėse reikėtų išlaikyti nuo 17°C iki 21°C. Vienadieniai viščiukai iki savaitės amžiaus dar neturi išsivysčiusios termoreguliacijos sistemos, todėl labai svarbu užtikrtinti, kad kraiko temperatūra prieš patalpinant viščiukus į naują gyvenamąją vietą būtų ne mažesnė nei 29°C.

Norėdami įsitikinti, ar viščiukams nėra šalta, ar kraiko temperatūra pakankama - pakelkite viščiuką ir priglauskite kojyčių padukus prie žando. Jeigu viskas gerai, kojytės turi būti šiltos.

Vištų priežiūra

Vištų priežiūra apima lesinimą, girdymą, vištidės valymą ir sveikatos stebėjimą.

Lesinimas

Vištos turėtų būti lesinamos specialiu lesalu, atsižvelgiant į jų amžių ir paskirtį. Jaunikliams reikia specialaus lesalo, turtingo baltymais. Kiaušinių dedeklėms reikia lesalo, turtingo kalciu. Mėsinėms vištoms reikia lesalo, turtingo energija.

Be lesalo, vištos gali būti lesinamos daržovių atliekomis, vaisiais, grūdais ir sėklomis. Tačiau svarbu vengti sūraus, saldaus ir riebaus maisto.

Girdymas

Vištos visada turi turėti švaraus vandens. Vanduo turi būti keičiamas kasdien, ypač karštomis dienomis.

Vištidės valymas

Vištidė turi būti valoma reguliariai, bent kartą per savaitę. Senas kraikas turi būti pašalintas ir pakeistas nauju. Svarbu pasirūpinti, kad vištidė būtų sausa ir švari, kad nesidaugintų bakterijos ir parazitai.

Sveikatos stebėjimas

Reguliariai stebėkite vištų sveikatą. Jei pastebėjote, kad višta yra apatiška, neturi apetito, viduriuoja ar turi kitų sveikatos problemų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kokį lesalą rinktis?

Antras, itin svarbus žingsnis, jau pasirūpinus tinkama gyvenamąja patalpa - kad paukščiukai nuolat gautų kokybiško ir subalansuoto lesalo bei švaraus šalto geriamojo vandens. Vandens kokybė ir švara taip pat labai svarbi. Įrenkite viščiukams girdyklas, kurias bus lengva prižiūrėti, kasdien keisti vandenį. Vandenį papildomai galima praturtinti vitaminu C.

Nuo pat pirmos dienos svarbu užtikrinti pilnavertę subalansuotą viščiukų mitybą, kad paukščiai augtų sveiki. Vienam viščiukui užauginti nuo vienadienio paukščiuko iki broilerio įprastomis sąlygomis, vidutiniškai sunaudojama apie 3,5 - 4,5 kg lesalų. Kad viščiukas broileris užaugtų sveikas - lesalo jam negali trūkti. Pačiomis optimaliausiomis sąlygomis viščiukai broileriai (iki 2,5 kilogramų svorio) užauga per 39-41 dieną.

Augdamas viščiukas turi gauti tinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, todėl tiksli lesalo rūšis priklauso nuo viščiuko amžiaus ir iki jam užaugant iki broilerio pasikeičia net keturis kartus. Todėl kiekvienam auginimo periodui derėtų rinktis subalansuotą lesalą. Nuo to galiausiai priklauso mėsos kokybė.

Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Todėl kiekvienam auginimo periodui derėtų rinktis subalansuotą lesalą. Nuo to galiausiai priklauso mėsos kokybė.

Pirminis lesalas (pre-start) duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Šiame lesale gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų.

Startinis arba auginimo lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Startinio periodo lesalas broileriams - kaloringesnis, gausus baltymais, aminorūgštimis ir riebalais, praturtintas vitaminais, mineralais, kurie stiprina virškinimo funkciją ir imuninę sistemą, subalansuotas viščiuko augimui ir vystymuisi.

Vidurio lesinimo etape - nuo 25-32 augimo dienos - duodamas lesalas su daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jis subalansuotas raumenų masės vystymuisi.

Pabaigos lesinimo periodas - nuo 32 viščiuko augimo dienos iki skerdimo. Šis lesalas broileriams turi daugiau riebalų ir yra subalansuotas taip, kad paukščiai priaugtų kuo daugiau svorio paskutinėmis auginimo dienomis.

Papildomai paukščiams galima duoti mineralinius briketus stipresniam kaulų vystymuisi prie intensyvaus augimo.

Dažniausios vištų ligos ir problemos

Vištos, kaip ir bet kurie kiti gyvūnai, gali susirgti. Štai keletas dažniausių vištų ligų ir problemų:

• Parazitai: Utėlės, erkės, blusos.
• Kirminai: Apvalieji, plokštieji kirminai.
• Kokcidiozė: Virškinimo trakto liga, ypač pavojinga jaunikliams.
• Paukščių gripas: Labai pavojinga virusinė liga.
• Newcastle liga: Taip pat pavojinga virusinė liga.
• Kiaušintakių uždegimas: Gali sukelti kiaušinių dėjimo problemas.
• Kiaušinių lukšto problemos: Minkštas, plonas ar deformuotas lukštas.

Svarbu laiku pastebėti ligos požymius ir imtis priemonių. Reguliari dehelmintizacija, parazitų kontrolė ir tinkama higiena padės išvengti daugelio problemų.

Vištų įsigijimas

Kaip pažymi T. Miškinis, naminius paukščius būtina pirkti tik iš patvirtintų ir patikimų pardavėjų. „Tai šiuo metu ypač aktualu dėl plintančio didelio patogeniškumo paukščių gripo, kuris Lietuvą pasiekė, kai iš nelegalaus prekybininko buvo įsigyta iš Lenkijos pargabentų paukščių, užsikrėtusių šiuo virusu. Būtent Lenkijoje fiksuojamas rekordinis paukščių gripo atvejų skaičius. Todėl nesąžiningi prekeiviai skuba pigiai parduoti galimai užsikrėtusius lenkiškus paukščius Lietuvoje, siūlo mažą kainą ir netgi pristatymą į sutartą vietą.

---