Lietuvoje dar nėra populiaru auginti šią egzotišką bulvę, tačiau skanauti ir gaminti iš jos - mėgsta daugelis. Saldžiosios bulvės, dar žinomos kaip batatai, yra skanios ir maistingos daržovės, kurias galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Nors jos kilę iš šiltesnių kraštų, tačiau su tinkama priežiūra ir pasiruošimu, galima išauginti gausų ir kokybišką derlių net ir mūsų klimato sąlygomis.
Saldžioji bulvė arba batatas (Ipomoea batatas) yra vijoklinių šeimos augalas. Nors saldžioji bulvė dalinasi pavadinimu su mums puikiai pažįstama bulvinių šeimos daržove, tai visiškai skirtingi augalai. Kitaip tariant, tai sukučio rūšis, vijoklis, subrandinantis valgomus šakniavaisius.
Saldžiosios bulvės kilo iš Centrinės Amerikos, tačiau ilgainiui imtos auginti kaip kultūrinis žemės ūkio augalas daugelyje pasaulio vietų. Ypač saldžiosios bulvės populiarios Azijos šalyse. Kinijoje užauginama didžioji pasaulinio batatų derliaus dalis. Vidutinių platumų klimate, taigi ir pas mus, saldžiosios bulvės auginamos kaip vienmečiai augalai.
Kaip pasirūpinti batatų sodinukais
Prieš pradedant auginimą, reikėtų pasirūpinti batatų gumbais. Augintoja sako, kad batatų sodinukais (gumbais) reikėtų pasirūpinti dar rugsėjo-spalio mėnesį, kai nuimamas batatų derlius ir augintojai tais sodinukais dalinasi. Labai svarbu batatų gumbų atsisiųsti tada, kai lauke yra pliusinė temperatūra, nes užėjus šalčiams, jų transportuoti nebegalima. Jų parsisiųsti galima iš Lietuvos augintojų ir iš užsienio.
Gera žinia ta, kad net jeigu nepasirūpinom gumbais rudenį, daiginimui tiks ir maisto prekių parduotuvėje įsigyti batatai. Kito sezono sėjai tiks ir pačių užauginta saldi bulvė, tačiau norint išvengti augalo ligų, naujų sodinukų rekomenduojama įsigyti kas tris metus. Iki daiginimo vasario mėnesį reikia laikyti juos sausoje patalpoje, kur temperatūra yra maždaug 10-13 °C šilumos. Tam geriausiai tinka sausas rūsys ar sandėliukas.
Daiginimo procesas
Batatai pradedami daiginti vasario pradžioje. Tai daroma taip:
-
Gumbus iki pusės merkiame į stiklainėlius su vandeniu ir laikome ant palangės. Pirmiausia batatai išleis šakneles, o paskui ir daigelius viršuje.
-
Bet jeigu batatai smulkūs ar pažeisti, tada ne merkiame į vandenį (kad nesupūtų), o guldome į drėgną dirvožemį, vos įspaustus. Daiginimas vyks sunkiau, bet vis tiek batatas išleis nors kelias šakneles, o tada - ir daigelius.
-
Kai mirkomas arba į žemę paguldytas batatas išleidžia šaknis, galima jį persodinti į vazonėlį su dirvožemiu (vėl iki pusės). Taip padidėja daiginamo gumbo produktyvumas, nes jis turi kuo maitintis, aktyviau auginamos šaknys ir daigeliai.
-
Kai daigeliai užauga apie 20 cm aukščio, juos nulaužiame (geriausia, jei pavyksta nulaužti su „pėdute“), pamerkiame į vandenį ir dabar jau laukiam, kol daigeliai išleis šaknis.
-
Kai išleidžia šaknis, daigelius pasodinam į vazonėlius arba toliau paliekame vandenyje, kol galėsime sodinti į dirvą gegužės mėnesį.
Taigi, į dirvą sodiname ne sudygusį batato gumbą, o tik jo daigelius su šaknimis. E.Mačiulaitienė sako, kad net šiltuosiuose kraštuose jie auginami būtent iš daigelių, o ne iš gumbų. Pavasarį, mėnesį prieš paskutinę šalną (matyt, šio laiko jau greitai sulauksime), nakčiai pamerkite saldžią bulvę į šiltą vandenį. Kitą dieną paguldykite ir švelniai ją įspauskite į lovelį su dirvožemiu. Palaikykite pastovią šilumą bei drėgnumą ir po keletos savaičių batatas išleis šakneles bei daigelius.
Kada ir kaip sodinti
Saldžiąsias bulves geriausia sodinti pavasarį, kai nėra šalnų pavojaus ir dirvos temperatūra pasiekia bent 10-12°C. Gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms, daigai persodinami į atvirą dirvą. Žemei pasiekus maždaug 20 laipsnių temperatūrą, nieko nelaukite ir skubėkite į daržą - nuo pasodinimo iki užaugusio vaisiaus teks palūkėti dar 30-120 dienų.
Batatų daigelius į dirvą sodiname gegužės mėnesį, praėjus pavasarinių šalnų grėsmei. Daigelius sodinkite į aukštesnes lysves (kaip įprastoms bulvėms) 40-50 cm atstumu. Saldžiosios bulvės yra vijoklinis augalas, plačiai išsirango po lysves, tad tarp lysvių taip pat reikia palikti nemažą atstumą, geriausiai - apie metrą. Didesnis atstumas tarp augalų leis bulvėms užaugti daug didesnėms.
Specialistė sako, kad batatai labai mėgsta šilumą, todėl pasodinusi juos dar apdengia juoda plėvele, kad dirva gerai sušiltų. Galima uždengti lysves juoda plėvele (šilumai palaikyti) su prakirptomis angomis daigams. Kadangi ši daržovė mėgsta šilumą, lysvę galite apdengti juoda plėvele (agroplėvele). Sodinami į purios dirvos aukštesnes lysves, kas 40-50 cm.
Ir prisiminkite: sodinamas daigas, o ne pati bulvė (kas mums įprasta). Atsižvelgiant į tai, kad augalai stipriai plečiasi, svarbu palikti pakankamai vietos jų augimui. Daigus sodinkite negiliai, užtikrindami, kad šaknys būtų gerai įsikūrusios drėgnoje dirvoje.
Kaip paruošti dirvą
Edita Mačiulaitienė pabrėžia, kad batatai negali augti sunkioje dirvoje - ji turi būti itin puri ir labai giliai įdirbta. Taip pat dirvoje turi būti gausu kalio ir fosforo, tad verta ir patręšti. Vadinasi, norint gero batatų derliaus, pirmiausia reikia dirvą tinkamai paruošti.
Saldžiųjų bulvių auginimui reikalinga puri, ne per rūgšti, smėlio, priemolio žemė. Sveikas, derlingas dirvožemis - svarbi sąlyga geram batatų derliui. Gausiausiai ši daržovė auga kalio ir fosforo turinčioje purioje žemėje, kurios rūgštingumas yra tarp pH 6,0 ir 6,5. Norėdami užtikrinti, kad dirvožemis šiai daržovei tiks - savaitę iki sodinimo lysvę praturtinkite šviežiu kompostu.
Laistymas ir tręšimas
Batatai yra šiltų kraštų daržovės, todėl jos mėgsta šilumą. Bet persistengti laistant tikrai nebūtina. Batatams patinka, kai jie yra laistomi retai, bet gausiai, panašiai kaip pomidorai. Galima retsykiais palaistyti raugintu mėšlu, nes jame gausu batatų mėgstamo kalio.
Persodinti į atvirą dirvą daigai laistomi drungnu vandeniu, retai, tačiau gausiai. Nors teoriškai batatai toleruoja sausrą, vanduo padeda vaisiams užaugti kur kas didesniems, tad laistyti juos reikėtų gausiai, bet retai. Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo.
Atėjus ankstyvam rudeniui, tris savaites iki derliaus nuėmimo, batatų nelaistykite, nes jų vaisiai gali suskilinėti. Geriausia vengti per didelio tręšimo, nes tai gali skatinti lapų augimą, o ne gumbelių formavimąsi. Optimaliausias būdas - pagerinti dirvožemio kokybę įterpiant kompostą prieš sodinimą. Jei reikia, galima naudoti ekologiškas skystas trąšas, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.
Kada nuimamas batatų derlius
Batatai kasami rugsėjo mėnesį. Geriau antroje pusėje, nes jie yra gana ilgos vegetacijos augalai ir savo gumbus pradeda auginti tik rudeniop. Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo pasirinktos saldžiųjų bulvių veislės, tačiau paprastai gumbai būna prinokę valgyti po 3-4 mėnesių nuo pasodinimo. Derliaus nuėmimas prasideda, kai augalo lapai pradeda gelsti.
Kokias veisles rekomenduojama auginti Lietuvoje
Specialistė išskyrė tris jai labiausiai pasiteisinusias batatų veisles, kurių sodinukus siunčiasi iš Lenkijos: ‘T65 white’, ‘Orange African’, ‘Radiosa’. Augintoja sako, kad šių veislių batatai labai derlingi. Editai yra pavykę iš vieno daigelio užauginti po 10 gumbų. Kai kurių ilgis siekė net 40 cm!
Kenkėjai ir ligos
Didžiausias batatų priešas - po žeme gyvenantys kenkėjai, kurių padarytą žala dažnai pasimato tik atėjus laikui nuimti derlių. Vienas pirmųjų signalų apie kenkėjus - pageltę arba sulysę lapai. Juos pamačius, reiktų pakasinėti ir patikrinti žemę.
Jei batatų lysvę paruošėte vietoje, kurioje anksčioje augo žolė, žemėje gali knibždėti vielinių kirminų ir nematodų, kurie gali sugraužti vaisius. Jei batatų lapuose atsirado nedidelių skylių, gali būti, kad jūsų darže įsiveisė kenkėjiškų vabalų. Tiesa, jei augalas sveikas, su šia problema jis susidoros pats. Sėjomaina, augalų uždengimas ir sodinimas pakeltose lysvėse gali padėti užkirsti kelią dirvožemyje gyvenantiems kenkėjams.
Vielinės ir šaknų nematodai yra didžiausios problemos auginant saldžias bulves namų soduose. Žala sumažėja, jei kasmet keičiate pasėlį. Daugelio ligų galima išvengti renkantis atsparias ligoms veisles ir naudojant sertifikuotus, nuo ligų apsaugotus saldžiųjų bulvių daigus.
Saldžioji bulvė yra atspari kenkėjams, tačiau retkarčiais tam tikros jų rūšys gali pulti šią daržovę. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės. Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija.
