Arbata - vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę įvairiose šalyse. Lietuvoje „arbata“ įprasta vadinti bet kurią žolelių, uogų ar vaisių (šviežių ar džiovintų) vandens ištrauką. Tačiau tikroji arbata gaminama iš kiniškosios kamelijos augalo lapelių. Iš šio augalo lapelių galima išgauti daugybę skirtingų formų, kvapų, spalvų ir, svarbiausia, skonių.

Juk juodoji, žalioji, baltoji, puero arbatos - visos gaminamos iš to paties augalo lapų! Kiekvienas arbatos kraštas turi savitų arbatų, neatkartojamų kitame regione.

Arbatos kelias: nuo augimvietės iki puodelio

Arbatos dieną Jungtinės Tautos kviečia pažvelgti į mūsų kasdienio kuklaus gėrimo - arbatos puodelio - ištakas, augimvietes ir ją auginančius žmones, bei mėgaujantis arbata įvertinti, kokio meistriškumo ir darbo reikia jai pagaminti. O kad būtų lengviau pajusti ir įvertinti šio gėrimo ištakas, kviečiam paragauti “Šaltinių” arbatų. Jos skirtos vertinantiems natūralų, gyvą arbatos skonį.

Perkame jas tiesiai iš arbatos sodų ir žmonių, ją auginančių: jos šviežios, atskleidžia grynos arbatos skonių ir kvapų įvairovę ir yra tradicinės savo regionui.

Arbatos auginimas namuose

Arbatmedžių auginimas namuose gali būti ne tik maloni hobis, bet ir puikus būdas turėti šviežią arbatos lapų tiekimą. Auginti arbatą seklos yra įdomus ir prasmingas procesas, kuris suteikia galimybę geriau suprasti arbatos gamybos ciklą.

1. Tinkamų seklių pasirinkimas: Geriausia pradėti nuo sveikų ir stiprių seklių, kurios turi bent kelis augančius lapus. Arbatmedžiai, kaip Camellia sinensis, yra populiariausia arbatos rūšis, kurią galima auginti namuose.
2. Seklių paruošimas: Prieš sodindami seklas, svarbu tinkamai jas paruošti. Išpjaukite seklas nuo sveikų augalų, naudodami aštrią ir švarią žirklelę. Ideali dalis yra maždaug 10 cm ilgio. Nusausinkite seklas kelias dienas, kad sumažintumėte drėgmės praradimą. Naudokite šaknų hormonus, kad paskatintumėte greitesnį šaknų augimą.
3. Dirvožemio pasirinkimas ir paruošimas: Arbatmedžiai reikalauja gerai drenuoto ir rūgštinio dirvožemio. Idealus pH lygis arbatos augimui yra nuo 4.5 iki 6.0. Į dirvožemį įmaišykite kompostą arba humusą, kad pagerintumėte jo struktūrą ir maistines savybes.
4. Sodinimas ir augimo sąlygos: Sodinimo metu svarbu užtikrinti, kad seklių šaknys nebūtų pažeistos ir kad augalai būtų tinkamai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių. Pradžioje naudokite mažus puodus su geru drenažu, kad išvengtumėte šaknų puvimų. Įsitikinkite, kad augalai gauna pakankamai šviesos, bet nėra tiesioginiame saulės spindulių poveikyje. Arbatmedžiai geriausiai auga esant temperatūrai tarp 15°C ir 25°C.
5. Laistymas ir drėgmės palaikymas: Laistykite augalus reguliariai, ypač sausuoju metų laiku. Naudokite drėgmės palaikymo sistemas, pavyzdžiui, purkštuvus, kad išlaikytumėte pakankamą drėgmę aplink augalus.
6. Tręšimas ir maistinių medžiagų tiekimas: Tręškite augalus kas 4-6 savaites naudodami skystą arbatmedžių trąšą. Galite naudoti organines trąšas, tokias kaip kompostas ar vermikompostas, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę.
7. Priežiūra ir išlaikymas: Nuolat genėkite augalus, kad skatintumėte tankų ir sveiką augimą. Nuimkite geltonus ar nepageidaujamus lapus, kad augalas galėtų koncentruotis į naujų lapų augimą. Stebėkite augalus dėl kenkėjų ir ligų, ir imkitės atitinkamų priemonių, jei pastebite problemų.
8. Derliaus nuėmimas ir apdorojimas: Geriausias laikas derliaus nuėmimui yra ankstyvą rytą, kai lapai yra šviežiausi. Švelniai nuplaukite lapus ir pašalinkite bet kokius pažeistus ar nepageidaujamus. Džiovinkite lapus sausoje, ventiliuotoje vietoje, kol jie visiškai išdžiūsta. Tai padės išsaugoti jų skonį ir aromatą.

Pagrindiniai arbatos auginimo regionai

Arbata daugiausiai auginama tarp Vėžio ir Ožiaragio atogražų, kur per metus iškrenta 1000-1250mm kritulių, o ideali temperatūra svyruoja nuo 10 iki 30 °C . Ji auginama 2400 metrų virš jūros lygio.

• Indija: Pietiniuose Himalajų kalnų šlaituose, kur Indija susiduria su Nepalo, Butano karalystėmis ir Tibetu, auginama viena puikiausių arbatų pasaulyje. Darjeelingas - didingų Himalajų kalnų fone išsidėstęs vienas garsiausių arbatos regionų pasaulyje.
• Nepalas: Palyginus jauni Nepalo arbatos sodai driekiasi Himalajų kalnuose, netoli sienos su garsiuoju Darjeeling‘o regionu Indijoje. Iš Jasbirey kaimelio, kuriame dviejų tūkstančių metrų aukštyje įsikūrę arbatos meistrai, matyti aukščiausia Ilam regiono viršūnė - Sandakhpu.
• Kinija: „Vidurio karalystė“ - tikrieji arbatos namai. Tūkstančius metų arbata buvo auginama tik Kinijoje, kinams pavydžiai saugant jos paslaptis. Junanis - marga, žaliuojanti pietvakarių Kinijos provincija, laikoma arbatos (tiek augalo, tiek gėrimo) gimtine.
• Japonija: Kraštas, kuriame arbata virto religija, filosofija ir kultūros simboliu. Japonai augina beveik vien tik žaliąją arbatą ir išgeria iki 12 puodelių per dieną. Kumamoto - kalnuotas regionas pietinėje Japonijos saloje Kyushu.
• Šri Lanka: Šri Lanka, kurios arbata vadinama pagal ankstesnį šalies pavadinimą - Ceilono arbata. Ceilono arbatos yra šviesios, skaisčios ir šiek tiek citrusinio skonio.
• Taivanas: Daugiausia ulongo arbatos auginama Taivane.
• Afrika: Kenija po Kinijos ir Indijos yra trečia didžiausia arbatos augintoja pasaulyje. Pietų Afrikos vakarinio kyšulio Cedabergo regione - raudonosios (arba afrikietiškai „Rooibos“) arbatos tėvynėje. Centrinėje Afrikoje esančiame Malavyje, kur pirmieji laukai buvo apsodinti anglų 19-ame amžiuje.

Arbatos sodai (arbatos žemė) yra ten, kur gali būti sukurtas arbatai būdingas skonis, todėl didelis dėmesys ir priežiūra skiriama kuo geresnėms augimo sąlygoms sudaryti. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais medžiai sodinami taip, kad susidarytų šešėlis ar užuovėja, apsauganti nuo stipraus, dažno Asamo lygumose vėjo.

Arbatos rūšys ir jų ypatybės

Yra keturios pagrindinės arbatos rūšys: žalioji arbata, juodoji arbata, ulongo arbata (juodos kiniškos arbatos rūšis) ir baltoji arbata. Visos arbatos kilę iš to paties augalo. Arbatos rūšį nulemia specifinė augalo rūšis ir lapų perdirbimo būdas.

• Juodoji arbata: Juodosios arbatos daugiausiai išauginama Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje.Iš esmės juodoji arbata - tai žalioji fermentuota arbata. Fermentacijos laipsnis gali būti nuo 5 iki 100 proc. Kuo arbata daugiau fermentuota, tuo ji stipresnė.
• Žalioji arbata: Kinijoje gaminama žalioji arbata kaitinama metaliniuose induose, siekiant išvengti oksidacijos procesų. Japonijoje - viename pagrindinių arbatos kilmės regionų - arbatžolės kaitinamos garais.
• Baltoji arbata: Iš pirmojo arbatmedžių derliaus gaminamos baltosios arbatos. Arbatmedžių pumpurai (dar nesunokę) ir jų lapeliai skinami pavasarį, vytinami saulėje ir džiovinami, todėl baltoji arbata - natūraliausia, nefermentuota.
• Ulongo arbata: Daugiausia ulongo arbatos auginama Taivane. Ulongo arbata yra iš dalies oksiduota.

Arbatos krūmai geros kokybės arbatą gali sėkmingai užauginti 50-70 metų, tačiau po 50 metų sumažėja derlingumas. Seni krūmai turi būti pakeisti jaunesniais daigynuose auginamais augalais.

Derliaus nuėmimas ir apdorojimas

Arbatos derliaus nuėmimas yra varginanti ir daug darbo reikalaujanti (kilogramui neperdirbtos arbatos reikia dviejų - trijų tūkstančių medžių lapų) procedūra, kuriai reikia daug meistriškumo. Arbatos skynėjai, išmokyti nustatyti momentą, kada nuskinti švelniausi lapai ir arbata esti geriausios kokybės. Nuskynus, lapai transportuojami į gamyklas perdirbimui.

Pagrindinė taisyklė ruošiant arbatą - tinkama vandens temperatūra. Per karštas vanduo neleidžia skleistis arbatos gerosioms savybėms, mažina jose esantį eterinio aliejaus ekstrakto kiekį, apkartina skonį. Baltoji arbata turėtų būti plikoma apie 60-70°C laipsnių temperatūros vandeniu, žalioji - iki 80°C. Juodąsias arbatas reikia plikyti beveik verdančiu vandeniu - kai vandenyje kyla smulkūs burbuliukai.

Arbatos rūšis	Fermentacijos laipsnis	Vandens temperatūra
Baltoji arbata	Nefermentuota	60-70°C
Žalioji arbata	Mažai fermentuota	Iki 80°C
Juodoji arbata	Stipriai fermentuota	Beveik verdantis vanduo
Ulongo arbata	Iš dalies fermentuota	Priklauso nuo rūšies

---