Akvariumo žuvys, kaip ir kiti gyvūnai, gali susirgti įvairiomis ligomis. Dažniausiai ligas lemia netinkamos aplinkos sąlygos, tokios kaip netinkama cheminė sudėtis, vandens grynumas, temperatūra ar deguonies prisotinimas. Pastebėjus ligos požymius, svarbu atskirti sergančias žuvis nuo sveikų, kad liga neplistų.

Pagrindiniai akvariumo priežiūros aspektai

Norint išvengti daugelio ligų, būtina tinkama akvariumo priežiūra.

Apšvietimas

Kaip ir gamtoje, akvariume apšvietimas turėtų būti įjungtas 12 valandų per parą. Galima į pagalbą pasitelkti programuojamus laikmačius. Taip pat dienos metu galima užprogramuoti laikmatį, kad išjungtų šviesą valandai.

Įranga

Filtras ir šildytuvas turi būti įjungti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išjungiame tik tada, kai valome akvariumą ir krenta vandens lygis arba kai plauname filtrą. Išplovę filtrą prieš įjungiant dar pakraipykime jį įvairiomis kryptimis po vandeniu, kad užsipildytų vandeniu.

Valymas

Valymo dažnumas priklauso nuo žuvų kiekio akvariume. Paprastai valoma specialaus nusiurbėjo pagalba 1 kartą per savaitę. Juo nuo dugno nusiurbiama 20% vandens. Taip pašalinama didžioji dalis žuvų išmatų, maisto liekanų, augalų nukritusių lapelių. Trūkstamą kiekį kompensuojame vandeniu iš krano, tik pažiūrime, kad jis būtų panašios temperatūros, kaip ir vanduo akvariume. Pagal litražą įpilame ir gerųjų bakterijų.

Valant/siurbiant akvariumą krenta vandens lygis, todėl prieš pradedant siurbti, išjungiame iš rozetės filtrą ir šildytuvą. Apšvietimą ir oro pompą galime palikti įjungtus. Filtro kempinę valome taip pat kartą per savaitę. Pageidautina, kad tarp filtro valymo ir dugno siurbimo būtų 3 dienų tarpas. Jeigu filtrą valysime tą pačią dieną, tai plaukime kempinę kibire, kuriame yra nusiurbtas akvariumo vanduo.

Žuvų parinkimas

Perkant žuvis pasidomėkite, ar jos sugyvens vienos su kitomis. Žinokite turimų žuvų veisles, pasiskaitykite kokio dydžio jos užauga. Reikia turėti žuvų sanitarų: ancitrusai - dugniniai šamai padės valyti akvariumo sieneles, dekoracijas, akmenėlius nuo susidarančių glitėsių, bei kai kurių rūšių dumblių. Nepamirškime, kad jie auga iki 10-13 cm (50L akvariumui rekomenduočiau 1vnt; 100L - 2vnt; 200L - 3vnt). Šiuos šamus teks papildomai maitinti šamų tabletėmis, kadangi jiems neužteks susidarančių dumblių, ypač kai ancitrusai užaugę.

Koridorai - renka į akvariumo dugną nukritusio maisto likučius. Priklausomai nuo veislės, jie užauga iki 3-5cm, laikomi būreliais (3vnt - 50L akvariume, 4 ar 5vnt - 100L,..). Visas kitas žuvis rinkitės kokias tik norite. Neperkraukite žuvimis akvariumo, dažniausiai jas perkame jaunas, o kai po pusmečio visos suauga, joms tampa ankšta.

Žuvų transportavimas

Žuvelių pervežimui iš vienos vietos į kitą naudokime plastikinius tam skirtus maišelius, juose žuvys neapsidaužys į kietas sieneles, lyginant su stiklainiuku. Jeigu lauke ne 24-30 laipsnių, tai žuvis turime įsidėti ten, kur joms būtų šilta, kad per visą kelionę kiek įmanoma mažiau atšaltų vanduo.

Žuvų maišelyje yra 0,5-1,5L vandens, priklausomai nuo maišelio dydžio, tai labai maža talpa, kuri gali labai greitai atvėsti. Žuvims PER PARĄ galima mažinti temperatūrą tik 2 laipsniais, o maišelyje jeigu nepridengsime ji nukris žaibišku greičiu. Gaudymas, transportavimas ir atėjimas į naują akvariumą žuviai jau yra stresas, nepridėkime jai ir jos draugėms akvariumo senbuvėms dar vienos bėdos - ligos nuo sušalimo.

Transportuoti žuvis galime užsikišę maišelį už striukės, kuo arčiau kūno, taip pat įdėję į įvairius šaltkrepšius, ar pintinę pilną antklodės, į kurį įvyniojame žuvis. Pasiėmę žuvis važiuojame tiesiai namo, kad joms nepritrūktų deguonies. Jeigu planuojate kelyje išbūti daugiau kaip valandą, informuokite žuvų pardavėją, kad iš baliono įpūstų deguonies arba įdėtų deguonies tabletę.

Kaip paleisti žuvis į akvariumą - pratinimas

Žuvys ypatingai nemėgsta akvariumo vandens parametrų pasikeitimo, ir nesvarbu, ar jie staigiai pasikeičia į blogąją ar į gerąją pusę. Jos pripranta prie vandens, kuriame gyvena ir kai nusipirkę parsinešame namo, geriau būtų nedaryti joms šoko staigiai įleidžiant į akvariumą o po truputėlį pripratinti. Užrištą maišęlį su žuvytėmis įmerkiame į savo akvariumą. Taip vienodiname temperatūrą. Kas 5 minutės į maišelį su žuvytėmis įpilame po puodelį vandens. Ir taip kokius 4 ketus. Po ketvirto karto galime leisti žuvis į akvariumą.

Žuvų karantinavimas

Parsinešus naujas žuvis jos gali atrodyti visiškai sveikos, bet nuo užsikrėtimo iki ligos matomų požymių gali praeiti 2-3 dienos, arba iki savaitės. Todėl būtų nuostabu, jeigu kiekvienas naujai įsigytas žuvis savaitę palaikytume karantine t.y. mažesniame akvariume vienas pačias. Jeigu per savaitę pasirodys ligos simptomai, tame pačiame akvariume ir bus atliekamas gydymas, neatsinešime ligos į bendrą akvariumą, kuris yra didesnis nei karantino ir jo gydymui reiktų kur kas daugiau vaistų.

Reikalinga įranga karantimo akvariumui: nedidukas akvariumas 10-30L, šildytuvas 25W, mažas filtriukas arba oro kompresorius. Bei kažkas, kuom galėtume pridengti akvariumą, jeigu naujos žuvys užsimanytų pašokinėti.

Žuvų maitinimas

Žuvų maistas gali būti sausas (granulės, dribsniai, džiovinti gyviai), įvairus šaldytas (matylius/uodo trūklio lervos, dafnijos, ciklopai, artemijos,..), taip pat gyvas. Pastarojo nerekomenduoju, geriau rinktis termiškai apdorotą, kad išvengti ligų, kurias gali atnešti neapdorotas gyvas maistas.

Žuvelių racionas turėtų būti kiek galima įvairesnis, kad gautų visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Vienodas maistas gali iššaukti žarnyno ligas. Suaugusias žuvis maitiname kartą per dieną, jaunas keletą kartų. Maisto kiekis duodamas toks, kad viską suėstų, maistas nekristų ant dugno. Neperšerkime ir neapsigaukime - jos visada atrodo alkanos. Geriau maitinti du kartus per dieną po mažiau, nei vieną kartą gausiai.

Kai kurie akvariumo šamai (visi “čiulpikai”) yra vegetarai, maitiname specialiu dugninėms žuvims pritaikytu maistu - augaliniu pagrindu pagamintomis kietomis tabletėmis.

Daržovės akvariume

Visi “čiulpikai” (ancitrusai, otocinclusai, trintukai) yra vegetarai ir jiems pamaloninti kartais duodame ne tablečių, o žalio maisto: agurko ar cukinijos griežinėlį, kai kas duoda virtos morkos ar plikytos salotos lapą. Renkant daržoves akvariumo gyventojams, geriau būtų rasti su kuo mažiau chemikalų, t.y. geriausiai tinka savo sodo gėrybės.

Nulupame agurką, atpjauname centimetro griežinėlį ir persmeigę per kraštelį šakute (arba vielute pririšta prie akmens) metame į akvariumą. Vienas pats agurkas neskęs, todėl pasitelkėme skęstantį daiktą. Žuvys išvalgys tik minkštąją dalį, viduriuką, paskui eis link kraštų.

Dažniausiai pasitaikančios žuvų ligos ir jų simptomai

Daugelis žuvų ligų, pasitaikančių gyvavedžių žuvų tarpe gana lengvai atpažįstamos. Tai dažniausiai parazitinės ir bakterinės žuvų ligos, kurių požymiai išoriniai. Dažniausiai laiku nustatyta ir gydyti pradėta žuvis išgyvena be didelių problemų. Tačiau yra ir vidinių organų ligų, kurias, kaip ir žmogui, gydyti sudėtinga.

Bendrieji ligų požymiai:

• Apetito praradimas
• Vangumas. Žuvis gali tapti vangi, mažai plaukioti.
• Greitas žiaunų judėjimas. Šį simptomą turinti žuvis greičiausiai bus vandens paviršiuje arba prie vandens ištekėjimo iš filtro.
• Spalvos nublukimas. Stresuojanti žuvis dažnai išblunka, todėl nereiktų manyti, kad ji jau serga.
• Kūno formos pakitimas.
• Kasymasis.
• Nenormali laikysena.

Parazitinės odos ligos

Dauguma parazitinių odos ligų nesunkiai atpažįstamos. Užsikrėtę žuvys nerimsta ir bando kasytis į akmenis, šakas ar kitus paviršius (nemaišykite natūralaus kasymosi, ypač kai žuvys valgo). Jų spalvos atrodo lyg apiplautos, pilkos ar išblukę. Akys lyg apsitraukę permatoma plėvele. Jei žuvys liks negydytos, praras apetitą, pelekai taps nuplyšę ir nušiurę bei atsiras uždegimas (kai kur kūnas gali parausti) ar netgi atsiras skylių.

Bakterinės odos ligos

Bakterinės odos ligos, tokios kaip columnaris, gali pakeisti kai kurias kūno vietas baltomis dėmėmis, kartais net su matomais siūleliais. Kitom rūšim ta pati liga gali pasireikšti kaip odos erozija, pvz.

Žiaunų ligos

Pastebėti žiaunų ligą nėra taip paprasta. Serganti žiaunų liga, žuvis pirmiausiai praranda apetitą, laikosi vandens paviršiuje, šalia filtro ar aeracinio akmenuko, trumpai tariant ten, kur daugiausia deguonies. Serganti žuvis judina žiaunas daug dažniau nei įprastai.

Stenkitės stebėti žuvį ir įmatyti kaip atrodo jos žiaunos. Jei jos ištinę, papilkėję, turi šviesių ar tamsių dėmių ar netgi žaizdų ir išpuvimų, jūsų žuvis serga.

Ichthyophthirius multifiliis

Tai dažniausiai pasitaikanti liga akvariumuose. Lietuvoje dar žinoma kaip ‘manų kruopų’ liga. Lietuviškas pavadinimas gerai apibūdina šią ligą - tai baltos iškilę dėmės, kuriuo skersmuo gali būti net iki vieno milimetro. Užsikrėtusi žuvis pradžioj turės keletą baltų dėmių, negydoma - dešimtis ar net šimtus, priklausomai nuo žuvies dydžio. Pastebėjus sergančią žuvį, dažniausiai būtina gydyti visą akvariumą. Akvariumų parduotuvėse galima nusipirkti tam skirtų vaistų, arba naudoti druską.

Dactylogyrus

Tai sunkiai pastebima liga. Visgi galima pastebėti naudojant padidinimo stiklą ar mikroskopą. Ligos požymiai kaip ir kitų žiaunų ligų. Šie parazitai tarsi įsikabina į žiaunas ir keliauja po membranas. Gydoma formalinu. Užsikrėtusi žuvis įleidžiama valandai arba trumpesniam laikui į formalino tirpalą (0.2ml 35% formalino - litrui vandens). Tai pilnai išžudo suaugusius parazitus. Tuo tarpu akvariumą taip pat reikia gydyti, kadangi trematodai padeda kiaušinius akvariumo dugne, kurie atsparūs gydymui kol neišsiritę.

Gyrodactylus

Šie Dactylogyrus giminaičiai gyvena ant žuvų odos. Būdamas gyvavedis parazitas Gyrodactylus turi kitokį gyvenimo ciklą ir kiekvienas suaugęs parazitas gali turėti keletą kartų. Gydymas pagrinde sėkmingas, kadangi ši liga neturi tos gyvenimo stadijos, kada esti atsparus vaistams. Šis parazitas užauga iki 0.8mm ilgio ir gali būt matomas plika akimi.

Chilodonella, Cyclochaeta [Trichodina], Costia [Ichthyobodo]

Gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose. Akvariumų parduotuvėse galima įsigyti specialių medikamentų arba gydyti druska. Užsikrėtę žuvys turėtų būti patalpintos į druskos tirpalo vonią. Naudokite 30gr - 1 litrui vandens (6 arbatiniai šaukšteliai).Dėmesio tai turi užtrukti vos keletą sekundžių! Patį akvariumą galima dezinfekuoti arba įpilti mažą kiekį druskos, kuris nekenksmingas žuvims.

Oodinium limneticum

Šis parazitas labai mažas, tačiau gali būti pastebėtas kaip auksinės spalvos dulkės ar dėmės ant žuvų odos. Įsiskverbia į odos ląsteles ir dažnai atakuoja žiaunas, todėl žiaunų ligų požymiai gali matytis pirmiausiai. Šis parazitas turi pigmentą įvairiose ląstelėse, pavyzdžiui augalų, todėl gali naudoti šviesą kaip alternatyvų energijos šaltinį. Gydymui reiktų naudoti specialius vaistus, kurių galima rasti akvariumų parduotuvėse.

Vidinės bakterinės žuvų ligos

Kai kurioms vidinėms bakterinėms žuvų ligoms gydyti reikia specialių preparatų, tokių kaip nifurpirinolis ar įvairūs antibiotikai. Tačiau yra eilė antibakterinių pasiruošimų, kurie efektyvus kovojant prieš bakterines infekcijas. Nešvarios akvariumo sąlygos: supuvę augalai, nesuėstas maistas, žuvų išmatos - skatina bakterijų augimą ir vystymąsi.

Pelekų puvimas

Dažniausiai šią žuvyčių ligą sukelia pačios žuvys, ypač jei akvariumas nešvarus. Tai gali būti žuvų tarpusavio kovos, šiaip atsitiktiniai sužeidimai ar netgi sužeidus žuvį begaudant tinkleliu. Tačiau, pelekų puvimas gali išsivystyti paprasčiausiai vien nuo didelės nešvaros jūsų akvariume. Gydymas visiškai nesudėtingas. Reikia pilnai išvalyti akvariumą, pakeisti vandenį.

Flexibacter columnaris

Pasireiškia ant žuvies kūno baltomis dėmėmis arba įvairiomis žaizdomis. Visgi dažniausiai tai panašios į grybelinę ligą baltos dėmės (lyg su pūkeliais). Sergančią žuvį reikia perkelti į kitą akvariumą, kuriame vykdysite gydymą. Perkeldami stenkitės nenaudoti sietelio žuviai pagauti - bet koks lengvas odos sužalojimas dar labiau paskatins ligai vystytis. Geriausia įvyti žuvį į polietileninį per matomą maišelį.

Septicaemia

Dar vadinama kraujo apnuodijimu. Bakterija patenka į kraują ir cirkuliuoja, patekdama į įvairius organus, įskaitant širdį. Ligą atpažinti nėra sudėtinga, nes žuvų oda įgauna raudonų dėmių, kurios netgi varva. Liga gali išsivystyti negydžius odos infekcijas, pvz. pelekų puvimą arba išsivysto laikant stresuojančias žuvis blogomis sąlygomis. Gydymas sudėtingas. Didesnėms žuvims antibiotikai gali būti suleisti kaip injekcija, mažesnėms - per maistą ar paskutiniu atveju per vandenį.

Tuberculosis

Susirgusi šia liga, žuvis dažniausiai maitinasi normaliai, tačiau toliau praranda svorį dėl pažeistų vidinių organų.

Dėmesio. Ši liga pavojinga ne tik žuvims bet ir žmonėms. Todėl būtina imtis maksimalios higienos tvarkant akvariumą ar gaudant sergančią žuvį. Svarbu nusiplauti rankas po kontakto su žuvimi ar vandeniu, taip pat venkite naudoti žarną vandeniui iš akvariumo traukti, kad netyčia neįtrauktumėt vandens į burną. Pagydyti praktiškai neįmanoma. Jei žuvis didelė, galima nešti pas veterinarą ir bandyti gydyti antibiotikais, tačiau šansų nebus daug. Realiausia žuvimi atsikratyti, aišku nesuteikiant jai skausmo.

Vandenligė

Ligą sukelia bakterijos, vėžys ar parazitai, pažeidę vidinius organus. Vidiniuose organuose ar po oda susikaupia skysčiai, kurie nenormaliai pakeičia žuvies formą. Jei žuvis išsipūtus nenatūraliai, greičiausiai ji serga. Jokiu būdu nemaišykite storų patelių prieš nerštą - jos tikrai ne tokios storos kaip kad sergančios vandenlige žuvys. Gydymas sudėtingas ir veikiausiai tik veterinaras galėtų pagelbėti, tačiau tik didesnėm žuvim.

Saprolegnia

Tai viena dažniausiai sutinkamų grybelinių ligų akvariumuose. Tai atrodo kaip pluoštas purvinų žalių vatinių dėmių ant žuvies kūno. Žalia spalva dėl to, kad dumbliai auga ant grybo. Tai dažniausiai antraeilė liga, atėjusi po negydytos pelekų puvimo, ‘manų kruopų’, odos ar žiaunų trematodų ligų. Gydymas gana sudėtingas ir reikalauja specialios medicinos.

Camallanus

Tai parazitiniai 8-10mm raudoni kirminai, turintys stiprius žandikaulius. Jie įsikanda ir čiulpia storosios žarnos audinį, taip paskatindami kraujavimą. Camallanus gyvavedžiai parazitai, kurių lervos gali persikelti per gyvą maistą, per žuvis kanibalizmo atveju ar net paprasčiausiai per kontaktą. Gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specialių vaistų, tokių kaip levamisolis. Maitinant žuvis, maistą prieš tai reikėtų pamirkyti antibakteriniame skystyje, pvz.

Vėžys

Kaip ir žmonės, žuvys gali susirgti vėžiu. Tai neužkrečiama, tačiau nepagydoma liga.

Ligos, kuriomis serga gupijos

Gupijos linkusios sirgti daugeliu ligų, kuriomis serga akvariumo žuvys. Burnos grybelis gali pasireikšti visoms žuvims, tačiau gupijos yra jautresnės.

Burnos grybelis

Burnos grybelį sukelia grybeliai, kurie gana dažnai aptinkami vandens telkiniuose. Įprastomis aplinkybėmis jos visiškai nekenksmingos žuvims. Tai tampa problema, kai pablogėja vandens sąlygos, pavyzdžiui, kai vanduo yra per šaltas.

Burnos grybelis pasireiškia labai charakteringu baltu arba rusvai baltu sluoksniu ant žuvies kūno, po kuriuo matyti pažeista oda. Jei pastebėjote, kad jūsų žuvelė apsirgo šia liga, geriausiai ją nedelsiant perkelti į kitą akvariumą. Gydant reikia pašalinti pažeidimus tinkamu dezinfekuojančiu skysčiu. Šią užduotį geriausia patikėti gerai išmanančiam veterinarijos gydytojui.

Į akvariumą vertėtų įpilti malachito žalumos ir pakelti vandens temperatūrą, jei ji buvo per žema. Veterinarijos gydytojas pateiks rekomendacijas, kaip rasti sprendimą. Taip pat turėtumėte išsiaiškinti ir pašalinti ligos priežastį akvariume.

Fleksibakteriozė

Ši liga, dar žinoma kaip fleksibakteriozė. Ją gana lengva supainioti su burnos grybeliu. Tačiau ši liga ankstyvosiose stadijose vystosi organizmo viduje, nors ant odos jau gali atsirasti pokyčių - pilkėjimas arba spalvos praradimas.

Gupijų, užsikrėtusių šia liga, elgesys palaipsniui pasikeičia. Dėl šios priežasties gupijos netenka žvynų, todėl tai padeda bakterijų plitimui. Taip pat atsiranda ant kūno paviršiaus būdingų baltų apnašų - dėl to ligą gana lengva supainioti su burnos grybeliu.

Gydant reikia atskirti sergančias žuvis nuo sveikų ir ilgai maudyti jas specialiai paruoštuose tirpaluose. Tiksliausias rekomendacijas jums pateiks veterinarijos gydytojas. Maudynės turi trukti bent savaitę, o kartais ir ilgiau, nes priešingu atveju liga gali sugrįžti. Sergančias žuvis patartina šerti maistu, kuris turi daug vitaminų. Tačiau svarbiausia akvariumą išvalyti nuo organinių nešvarumų ir pamažu keisti vandenį. Iš pradžių apie 40 %, vėliau daugiau.

Ichtioftiriozė (žuvų raupai)

Ichtioftiriozė dar vadinama žuvų raupais. Šią ligą sukelia Ichthyophthirius multifiliis. Ši liga taip pat gana dažna aptinkama akvariume. Deja, liga yra labai užkrečiama, todėl svarbu kuo greičiau sureaguoti ir atskirti sergančias žuvis nuo sveikų.

Liga pasireiškia baltomis mažomis dėmelėmis, šiek tiek primenančiomis košę, kurios iš pradžių atsiranda ant pelekų, o vėliau padengia visą žuvies kūną. Liga gydoma ilgą laiką maudant žuvis specialiose maudyklose, kurias geriausiai parinks veterinarijos gydytojas ir didinant akvariumo temperatūrą. Geriausia ją padidinti kuo aukščiau - praktiškai tai reiškia, kad temperatūra būtų ties viršutine riba. Visas procesas gali trukti iki kelių savaičių. Daug kas priklauso ir nuo ligos stadijos.

Taip pat labai svarbi tinkama gupijų mityba. Gerai subalansuota, vitaminų kupina mityba suteiks žuvims didelį atsparumą. Be to, į akvariumą niekada neleiskite gupijų, kurioms nebuvo taikytas karantinas.

Pelekų nekrozė

Pelekų nekrozė - dar viena liga, kuria serga gupijos. Ši liga yra labai paplitusi tarp žuvų, turinčių ilgus pelekus. Žuvų nekroze dažniausiai užsikrečia žuvys iš apleistų, nešvarių ir per retai valomų akvariumų. Bakterijų augimą taip pat gali lemti per žema vandens temperatūra arba netinkamas vandens pH, taip pat netinkama mityba.

Ligų priežastimi yra per didelis maisto kiekis, kuris suyra ir dar labiau užteršia akvariumą. Liga nėra užkrečiama ir pažeidžia silpniausias žuvytes. Jai būdingi nusitrynę pelekai, kurie gali prarasti spalvą. Ilgainiui atsiranda žaizdų ir prasideda puvimo procesai.

Gydymas tai pirmiausia aplinkos sąlygų gerinimas, žuvų maudymas įvairiuose ne antibiotikų tirpaluose. Jei tai nepadeda - pradedami vartoti antibiotikai. Sergančias žuvis reikia izoliuoti nuo sveikų.

Kitos dažnos akvariumo žuvų ligos

• Oodinozė
• Pienligė
• Sepsis
• Dujų burbulinė liga

Prevencija

Kiekvienas akvariumininkas turėtų būti susipažinęs su dažniausiai pasitaikančiomis akvariuminių žuvų ligomis. Gupijos yra jautrios daugeliui dažniausiai pasitaikančių ligų. Patogenai gali būti bakterijos, grybeliai, parazitai arba virusai. Žuvys gali susirgti dėl prastų akvariumo sąlygų ir sumažėjusio imuniteto.

„Akvariuminių žuvų ligos yra pavojingos, o jų gydymas kelia nemažai rūpesčių. Dėl šios priežasties prevencija akvariume atlieka labai svarbų vaidmenį. Patartina palaikyti švarų vandenį ir kontroliuoti tokius vandens parametrus kaip temperatūra, deguonies kiekis ar pH. Taip pat būtina pasirūpinti žuvų gerove, be kita ko, reguliuojant žuvų skaičių pagal akvariumo dydį, parūpinant joms slėptuvių ir tinkamą substratą. Sėkmingą veisimąsi lemia tinkamos priežiūros sąlygos.“ - veterinarijos gydytojas.

Nustačius diagnozę, perkelkite sergančią žuvį į kitą akvariumą ar talpą. Jei žuvis serga nepagydomai, arba matote kad nepavyks jos išgydyti, atsikratykite žuvimi taip, kad suteiktumėt kuo mažiau skausmo.

---