Daugelis Lietuvos žvejų mėgėjų domisi lašišų žvejyba upėse ir Baltijos jūroje. Paskutiniu metu žiniasklaidoje vis daugiau pasirodo nuotraukų su įspūdingais laimikiais pavadintais lašišomis. Tačiau įdėmiai pažvelgus matosi, kad pagautoji žuvis dažniausiai yra ne lašiša, o šlakis. Vis dėl to, kaip teisingai šias žuvis atpažinti?

Pagrindiniai lašišos ir šlakio požymiai

Lašiša ir šlakis yra du labai populiarūs žuvų rūšies atstovai, kuriuos galima rasti įvairiuose pasaulio vandenyse. Nors abu žuvų tipai yra vertinami dėl savo skonio ir maistinės vertės, jie turi keletą svarbių biologinių ir ekologinių skirtumų.

Lašiša (Salmo salar)

Lašiša priklauso lašišinių (Salmonidae) šeimai ir yra žinoma dėl savo migracinio gyvenimo būdo. Šios žuvys gimsta gėluose vandenyse, pavyzdžiui, upėse ir ežeruose, bet didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia jūrose. Po kelių metų jūroje lašišos grįžta į savo gimtąsias vietas neršti. Lašiša yra labai vertinama dėl savo mėsingumo ir aukštos maistinės vertės, ypač dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra naudingos širdies sveikatai.

Lašišos (Salmo salar) patinai gali užaugti iki 1,5 m ilgio, patelės iki 1,2m ir iki 47 kg svorio. Auga labai greitai, registruotas amžius - 13 metų. Pagrindiniai požymiai:

• Galva apvali trumpa ir pasibaigia ties krūtininio peleko pradžia.
• Burna su nedideliais dantimis ir neilgesnė už statmeną akies liniją.
• Riebalinis pelekas - vienspalvis ir ilgesnis už analinio peleko pabaigą.
• Uodegos kotas laibas, uodegos statmena kraštinė nežymiai įlinkusi.
• Kūno dėmės x formos ir išsidėsčiusios nuo nugaros iki šoninės linijos.
• Spalva varijuoja nuo sidabrinės Baltijos jūroje iki pilkšvai rusvos upėse.

Prieš nerštą visiškai nesimaitina, todėl nekimba. Tačiau užėmusios neršto teritoriją agresyviai veja kitas žuvis, taip pat ir brakonieriškas blizges. Po neršto pradeda maitintis ir kovo, balandžio mėnesiais savo rajumu nenusileidžia šlakiams.

Šlakis (Salmo trutta)

Šlakis, kitaip vadinamas jūrų lydeka, priklauso lydekių (Pleuronectidae) šeimai. Šios žuvys yra žinomos dėl savo išskirtinio prisitaikymo prie gyvenimo dugne - jos šonai yra simetriški jaunystėje, bet suaugusios žuvys išsivysto asimetriškai, su abiem akimis vienoje žuvies pusėje. Šlakis dažniausiai randamas jūrose ir vandenynuose, maitinasi mažesnėmis žuvimis, vėžiagyviais ir kitais jūros dugne gyvenančiais organizmais.

Oficialiai teigiama, kad šlakių (Salmo trutta) patinai gali užaugti iki 1,4 m ilgio, tačiau dažniausiai pagaunami iki 72 cm dydžio ir 50 kg svorio. Registruotas amžius 38 metai. Štai pagrindiniai šlakio požymiai:

• Burna ilgesnė už statmeną akies liniją, dantys ryškūs.
• Riebalinis pelekas rausvu galu ir sutampa su analinio peleko pabaiga, arba šiek tiek trumpesnis.
• Uodegos kotas storas ir apvalus, uodegos statmenoji kraštinė tiesi.
• Spalva varijuoja nuo sidabriškai melsvos Baltijos jūroje iki rusvai gelsvos upėse, dėmės apvalios ir išsidėsčiusios visame žuvies kūne.

Prieš nerštą, kildami upėmis, šlakiai maitinasi, todėl ir kimba. Neršto metu nesimaitina, saugo dėtį. Po neršto godžiai maitinasi.

Hibridai ir atpažinimo sunkumai

Gamtoje visada egzistuoja ir hibridinės artimų rūšių formos. Taip yra ir su šlakių ir lašišų hibridais. Šie hibridai, ypatingai patinėliai, yra vaisingi, tačiau, kaip atskirti, kuris šlakis, o kuri lašiša yra pakankamai sunku. Savo elgsenoje jie turi šlakio požymių (pvz. prieš nerštą maitinasi).

Per paskutinį dešimtmetį dėl nerūpestingo ir neapdairaus žmonių elgesio labai padaugėjo hibridinių formų išvestų veislynuose. Ne išimtis ir Lietuvos pakrantese bei upėse pagaunami hibridai. Todėl, apibūdinant laimikį reikia taikyti tik lašišoms būdingus požymius.

Ir jeigu nors vienas požymis nesutampa ar sukelia įtarimą, reiškia tai jau yra arba hibridas, arba šlakis… tai jokiu būdu ne lašiša. Jeigu rudenį su dirbtine musele pagavote lašišą, reikia labai įdėmiai apžiūrėti laimikį. Prieš nerštą lašišos nesimaitina. Na, nebent jūs žvejojate nerštavietėje, o lašiša gina savo teritoriją.

Tačiau egzistuoja dar keistesni hibridai - tai į laisvę pabėgusių pramoninių lašišų ir laukinių lašišų bei šlakių hibridai. Jeigu pramoninės ir laukinės lašišos hibridas neturi aiškių išorinių požymių (kreivi krūtininiai pelekai ir pastorėjęs uodegos kotas), atpažinti kuri tai žuvis įmanoma tik genetiniu tyrimų būdu.

Įdomu yra ir tai, kad laisvėje visų šių žuvų hibridų patelės renkasi šlakių patinėlius. Liaudiškai tariant visų hibridų palikuonys „šlakėja“.

Žvejybos draudimas ir raginimas būti atsakingiems

GRYNAS.lt primena, kad nuo spalio 16 d. įsigaliojo draudimas žvejoti lašišas ir šlakius. Draudimas galios iki gruodžio 31 d. Nuo kitų metų pradžios jas vėl bus galima gaudyti. Tad jei netyčia ir užkibs iki to šlakis arba lašiša - paleiskite jas. Leiskite žuvies ištekliams atsistatyti, o pastebėję brakonierius visuomet apie juos praneškit gamtosaugininkams.

Gamtosaugininkų kontaktai regionuose:

• Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
• Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
• Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
• Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
• Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
• Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
• Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
• Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.

Moksliniai tyrimai ir žuvų apsauga

Daug ką reikėtų keisti dabartinėje žuvų apsaugoje, sportinės žūklės tvarkoje ir kitaip pažiūrėti į dirbtinę žuvivaisą - mišrūnų “gamybą”. Mano supratimu, dirbtinis skirtingų rūšių sukryžminimas gali būti viena iš svarbiausių karališkųjų lašišų (Salmo salar) išteklių stebimo išsekimo priežasčių Baltijos jūroje ir krašto upėse. Kita gana reikšminga karališkųjų lašišų populiacijos išretėjimo priežastimi laikau išplitusią legalią ir brakonierišką žvejybą!

---