Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Kaip spręsti situaciją su kaimynu?
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje.
Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis.
Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Galimi susitarimo būdai:
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. *Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz.
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y.
Servituto nustatymas
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio).
Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz.
Bylinėjimosi išlaidos
- Dalis bylinėjimosi išlaidų yra būtinos. Pavyzdžiui, už bylos pradėjimą tenka mokėti žyminį mokestį teismui.
- Jeigu laimėsite bylą tai jūsų patirtas išlaidas jums padengs pralaimėjusi šalis.
Žyminis mokestis faktiškai yra mokestis teismui už bylos pradėjimą.
Žyminio mokesčio dydis
a)Jei reikalaujate iki 28 962 eurų tai žyminis mokestis yra 3% nuo jūsų reikalavimo. Pvz.
b)Jei reikalaujate nuo 28 962 eurų iki 86 886 eurų tai 868 eurai + 2% nuo jūsų reikalavimo dalies virš 86 886 eurų. Pvz.
d)Jei reikalaujate neturtinio dalyko (ne daikto ir ne pinigų priteisimo) tai žyminis mokestis bus 41 euras.
Tačiau čia yra išimčių: bylose nuomos klausimais (pvz. iškeldinti nemokantį nuomininką) žyminis mokestis yra 57 eurai, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais - 144 eurai, o juridinių asmenų veiklos tyrimo ar viešųjų pirkimų klausimais - 289 eurai.
e)Yra nemažai atvejų, kai žyminio mokesčio mokėti nereikia. Paprastai tai atvejai kai jūs esate laikomas silpnu.
Žyminio mokesčio mokėti nereikia jei esate vartotojas, besiskundžiantis prekėmis ar paslaugomis; jei kaip darbuotojas skundžiate darbdavį; jei norite prisiteisti išlaikymą; skyrybų bylose; supaprastinto proceso bylose; jei norite prisiteisti kompensaciją už žalą, kurią jums padarė nusikaltėlis; jei mėginate prisiteisti žalą iš bankrutuojančios įmonės; jei patys bankrutuojate; jei norite prisiteisti žalą, padarytą jums esminiais valstybės neteisėtais veiksmais (neteisėtas sulaikymas, procesinės prievartos priemonės, areštas, teisėjo veiksmai, politinės represijos).
Sutaupyti su žyminiu mokesčiu galima parašant ne ieškinį, o prašymą teismo įsakymui išduoti.
Tokiu atveju žyminis mokestis 75% mažesnis.
Teismo proceso metu turėsite ir kitų išlaidų (CPK 88-92 str.).
Geriausiai žinomos (dažnai ir didžiausios) yra išlaidos advokatams.
Bet be advokatų yra ir kitų išlaidų: tai mokėjimai liudytojams, ekspertams už jų darbą ar sugaištą laiką.
Ekspertams ir liudytojams pradžioje apmoka juos iškvietusi šalis, jei iškviečia teismas - tada valstybė.
Dar yra išlaidos susijusios su vietos apžiūra, dokumentų įteikimu atsakovui, antstolių darbas, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos laikinųjų apsauigos priemonių (pvz. turto arešto) taikymui (jei tokių prašote) ir kt.
Lietuvoje yra trys teismų instancijos.
Pralaimėję pirmoje galite skųsti sprendimą apeliacine tvarka, o pralaimėję ten - kasacine (Aukščiausiajam teismui).
Skųsti gali ir kita šalis.
Skundžiant reikia susimokėti žyminį mokestį iš naujo (t.y. papildomai).