Kūdikiui ir mažam vaikui būtinas pieno produktas yra jo motinos pienas, o kai jo nėra - pieno mišinys. Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas - motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas.

Tačiau geriausia rinktis jogurtus, skirtus kūdikių mitybai. Pastarieji yra tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais.

Nuo kada galima duoti pieno produktus?

• Jogurtas: Išimties tvarka trumpai galiojančio jogurto be priedų galima duoti kūdikiams nuo 10 mėn. Kūdikiams, kai sukanka 10 mėn., jogurtas gali būti duodamas tik išimties tvarka (jei patarė gydytojas).
• Kefyras, rūgpienis, pasukos: 11-12 gyvenimo mėnesį kūdikiams išimties tvarka gali būti duodama kefyro, rūgpienio, pasukų.
• Varškė: Varškės duokite, kai vaikui sukaks metai.
• Karvės pienas: Gryną karvės pieną galima mėginti duoti nuo vienerių metų amžiaus. Riebaus karvės ar ožkos pieno vaikams duoti nerekomenduojama bent jau iki pirmojo gimtadienio.

Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema. Juose gausu ir taip mažyliui reikalingų gerųjų bakterijų.

Kodėl karvės pienas nerekomenduojamas kūdikiams iki metų?

Riebaus karvės ar ožkos pieno vaikams duoti nerekomenduojama bent jau iki pirmojo gimtadienio, nes:

• Tiek karvės, tiek ožkos pienas yra per sunkus jautriam mažylio skrandukui.
• Karvės ar ožkos piene yra per didelis baltymų kiekis, o tai apsunkina virškinimą. Vaiką gali alergizuoti.

Kaip duoti varškę?

Varškės galima duoti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Jos vienam kartui duokite 1, po to - 2, vėliau 3-5 arbatinius šaukštelius. Varškę galima duoti su kruopų košėmis. Varškė yra baltymų koncentratas - didelis krūvis dar ne visai subrendusiems inkstams, todėl daugiau ir dažniau jos duoti nedera.

Parduotuvėje pirktos termiškai neapdorotos varškės mažiems vaikams duoti neatsargu, nes nors ir laikoma šaltai, ji greitai genda. Todėl varškę patartina dėti į karštus patiekalus, su ja pagaminti patiekalų (varškėčių, virtinių sklindžių).

Pakaitinta varškė gali būti duodama su naminiai pagardais - trintomis žaliomis ar atšildytomis uogomis.

Kaip rinktis jogurtą?

11-12 mėn. Kuo mažiau turintys medžiagų, pažymėtų E raide su skaičiais, įvairiais saldikliais, išskyrus cukrų, gliukozę, fruktozę (vaisių cukrų). Vidutiniškai riebūs (1,5-2,5 proc. riebumo) jogurtai.

Kai vaikučio svoris per mažas, tiks saldūs ir 3,5-4,5 proc. riebumo jogurtai (išimties tvarka gali būti vartojami ir riebesni jogurtai). Kai svoris per didelis, tinka 0,5-1,5 proc. riebumo jogurtai.

Nereikėtų nuolat vartoti liesus jogurtus, nes organizme gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų apykaita. Geriausias jogurtas yra natūralaus skonio, ypač jei valgo vaikas.

Namų gamybos jogurto pagardai yra be konservantų, todėl jie vertingesni už pirktus, kad ir kaip jie būtų pareklamuoti (pvz., praturtinta vitaminais uogienė ar džemas). Šaldiklyje užšaldytose uogose ir vaisiuose dauguma vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų išlieka beveik nepakitusios. Tik tuomet, kai namuose nėra „šaldiklio produkcijos“, jogurtus galima pagardinti namine uogiene.

Vaikams, ypač mažiems, netinka jogurtus gardinti braškėmis, žemuogėmis, nes dalis vaikų jų netoleruoja. Taip pat nedera jogurtų gardinti medumi, nes paragavę tokio jogurto vaikai gali atsisakyti valgyti nesaldinto. Jogurtai gardinami prieš pat valgymą.

Uogos, nesvarbu - šviežios ar šaldytos, turi būti sutrintos ir po to sumaišomos su jogurtu. Jogurtai, gardinti lietuviškomis uogomis ir vaisiais, naudingesni nei jogurtai su citrusiniais vaisiais ar jų sultimis, bananais, kiviais. Jogurtų vaikams iki 3 m. negardinkite riešutais. Jogurto gardinimas vanile, cinamonu, šokoladu yra mažiau vertingas nei uogomis ir vaisiais.

Laktozės netoleravimas ir alergija pieno baltymams

Augant kai kurie vyresni vaikai pradeda blogiau toleruoti pieno produktus, kai organizmas pradeda gaminti mažiau specialaus fermento: nuo pieno produktų ima pūsti pilvą, prasideda viduriavimas ir kt. Jei pastebite, kad vaikas pradėjo blogiau toleruoti pieno produktus, duokite jų nedideliais kiekiais, geriausia kartu su daržovėmis ar vaisiais.

Alergija pieno baltymui gali būti dviejų tipų: greitojo ir lėtojo.

• Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu.
• Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau - per parą ar tris.

Jei vaikas alergiškas pienui ar jo produktams, būtina apsilankyti pas vaiką prižiūrintį gydytoją. Greičiausiai, gydytojas rekomenduos aukščiau išvardintas pieno alternatyvas. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad turintys netoleravimą pienui vaikai, gali drąsiai valgyti rauginto ir fermentuoto pieno produktus (jogurtą, kefyrą, fermentinius sūrius).

Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių.

Kaip įvesti naujus produktus į kūdikio racioną?

Kaip ir kiekvieno naujo maisto, iš pradžių reikia duoti nedaug - 1 valgomąjį šaukštą. Kas antrą-trečią dieną pridėkite po tokį pat kiekį ir stebėkite vaiko reakciją: ar nesutriko tuštinimasis, ar neatsirado vėmimo, vidurių pūtimo, ar neatsirado niežtinčio odos paraudimo bei bėrimo. Atsiradus minėtoms reakcijoms produkto nebeduokite.

Jei minėtos reakcijos neatsiranda, pamažu patiekalo porciją didinkite iki tokios, kokią vaikas gali suvalgyti.

Pieno produktų alternatyvos

Žemiau išvardintos pieno rūšys puikiai tiks vaikams, kurie yra alergiški tradiciniam pienui:

• Javų: avižų pienas, ryžių pienas, kukurūzų pienas, speltos pienas;
• Ankštinių kultūrų: sojų pienas, žemės riešutų pienas;
• Riešutų: migdolų, kokosų, lazdyno, pistacijų, graikinių;
• Sėklų: sezamų, linų, kanapių, saulėgrąžų;
• Pseudo-javų: bolivinė balanda (kynva).

---