pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kada ir kokias žuvis galima gaudyti Lietuvoje: Žvejybos taisyklės ir apribojimai

Ankstyvojo žvejybos istorijos laikais žmonės gaudė žuvis laisvai ir be jokių apribojimų. Tačiau su vis didėjančia žvejybos veikla ir technologijų pažanga, žuvų išteklių išnaudojimas pradėjo tapti rimtu iššūkiu. Galų gale, žvejybos taisyklės ir žuvų dydžiai yra skirti ilgalaikiam žuvų išteklių išsaugojimui, ekosistemų sveikatai, tvariam žvejybos veiklos vykdymui ir apsaugai nuo neteisėtos žvejybos. Dar viena svarbi priežastis yra kova su neteisėta žvejyba. Žvejybos taisyklės ir leistini žuvų dydžiai padeda užkirsti kelią neteisėtai nereguliuojamai žvejybai.

Žvejybos draudimai pagal rūšis ir laikotarpius

Lietuvoje galioja tam tikri žvejybos draudimai, skirti apsaugoti žuvų populiacijas. Štai pagrindiniai draudimai pagal žuvų rūšis ir laikotarpius:

  • Lydekas (Esox lucius) draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d.
  • Sterkus (Sander lucioperca) draudžiama žvejoti nuo kovo 1 d.
  • Salačius (Aspius aspius) draudžiama žvejoti nuo balandžio 1 d.
  • Kiršlius (Thymallus thymallus) draudžiama žvejoti nuo kovo 1 d.
  • Marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d.
  • Sykus (Coregonus lavaretus) draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d.
  • Vėgėles (Lota lota) draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 d.
  • Žiobrius (Vimba vimba) draudžiama žvejoti nuo gegužės 15 d.
  • Siauražnyplius vėžius draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d.
  • Karšius (Abramis brama) draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.
  • Šamus (Silurus glanis) draudžiama žvejoti nuo lapkričio 1 d.

Visi šie draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.

Leistini žuvų dydžiai

Pagal šiuo metu galiojančias mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles galima pagauti ir pasiimti dvi lydekas nuo 50 cm iki 80 cm. Lydekas kurios yra didesnės nei 80 cm reikia iš karto paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.

Žvejybos įrankių apribojimai

Vienu metu galima naudoti 4 meškeres, bet ne daugiau kaip 6 kabliukus. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.

Skrituliai atviro vandens sezono metu yra draudžiami. Du skritulius galima naudoti gaudant nuo ledo.

Leidžiami laimikiai

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.

Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“, ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį.

Nemokama žvejyba

Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose vaikai iki 18 metų gali žvejoti be bilieto/leidimo (nemokamai). Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas) ir neįgalieji (nedarbingumo lygis nesvarbus, svarbu turėti žvejybos vietoje neįgaliojo pažymėjimą) gali žvejoti be bilieto/leidimo (nemokamai). Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. Nemokamos žvejybos teisę turintys asmenys (vaikai iki 18 m., pensininkai ir neįgalieji) gali žvejoti nemokamai.

Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba gali būti papildomų ribojimų žvejojantiems be leidimų.

Kiti apribojimai ir reikalavimai

  • Privačiame vandens telkinyje galima žvejoti tik su savininko(-ų) leidimu ar įsigiję leidimą.
  • Leidimų/bilietų dubliuoti NEREIKIA.
  • Vandens telkinyje radus tinklą ar kitą nelegalios žvejybos įrankį - labai svarbu savarankiškai jo neištraukinėti. Jei turite galimybę - nustatykite tinklo koordinates (tam, kad GA lengviau jį surastų).
  • Parduoti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais yra draudžiama.
  • Tačiau nelaimės atveju gelbėjimosi liemenė gali išgelbėti gyvybę, todėl siūlome jas dėvėti visada plaukiojant ir ypač tuomet, kai plaukiama greita eiga.
  • Gaudant stintas arba seliavas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnes, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.
  • Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai.
  • Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 11.1, 11.2 papunkčiuose ir 111 punkte išvardytas žuvis, į globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 „Dėl globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašo“, įrašytas žuvis.

Upių ruožai, kuriuose draudžiama žvejyba

Taip pat yra upių ruožų, kuriuose draudžiama žvejyba tam tikrais laikotarpiais. Pavyzdžiui:

  • Lapainia (kelias Nr. Siesartis nuo (Želvos-Balninkų tilto iki kelio Nr.
  • Smeltaitė (nuo žiočių iki Jonušų k. Durpyno g.
  • Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo Jonavos J. Ralio g.
  • nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A.

Pastaba: draudžiama žvejoti Taisyklių 5 priede nurodytose upių vietose. Vilnios upėje nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenos upėje nuo žiočių iki Lakajos žiočių nuo spalio 1 d. Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. nuo kelio Nr. nuo Kopų g. Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo rugsėjo 16 d. Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo liepos 1 d. Šiame priede išvardintuose vandens telkiniuose leidžiama nemokamai žvejoti karpines žuvis (išskyrus Biržulio ež.). Vėžiai gaudomi laikantis Taisyklių reikalavimų. Visuose priede išvardintuose vandens telkiniuose plėšriųjų žuvų žvejyba leidžiama tik dirbtiniais masalais, naudojant 1 žvejybos įrankį. Draudžiama žvejoti nuo balandžio l d. Niedaus ornitologinio draustinio teritorijoje draudžiama žvejoti nuo balandžio l d.