Sriuba - naudingas virškinimui patiekalas. Įvairiausi komponentų deriniai suteikia sriuboms nepakartojamo skonio, aromato. Sriubos būna sočios, lengvos, dietinės, virtos su mėsos ar su daržovių sultiniu, su raugintais produktais ar užbalinamos grietine. Kiekviena namų šeimininkė didžiuojasi savo gebėjimu pagaminti skanų ir skaidrų sultinį.
Pagrindiniai sriubos virimo principai
Norint išvirti skanią sriubą reikia žinoti keletą taisyklių. Sriubų receptų dabar yra daugybė, tačiau geros sriubos turi kai ką bendro. Ideali sriuba, kaip minėta, - pagrindinė geros sriubos sąlyga.
Ingredientų svarba
Sriuba iš vištienos sultinio kubelių skoniu ir aromatu dažniausiai neprilygsta sriubai, išvirtai iš šviežių produktų. Geriausia imti maksimaliai natūralius naminius produktus - jų aromatas ryškesnis, o skonis sodresnis. Be to, naminėje mėsoje ir daržovėse be nitratų, be cheminių trąšų yra daugiau vitaminų ir naudingų medžiagų.
Idealios sriubos neišvirsite be tam tikrų ingredientų. Tai ingredientai, dėl kurių sriuba ir tampa skani. Tie ingredientai - tai daržovės, suteikiančios skonio ir ypatingo aromato: svogūnai, morkos, salierai, krapai. Kad sriuba būtų skani, joje turi būti ir riebalų - jeigu ne gyvūninės kilmės, tai alyvuogių, kokosų aliejaus ar paprasčiausiai sviesto.
Komponentų dėjimas į sriubą
Produktus į sriubą reikia dėti palaipsniui, tada viskas išvirs vienu metu, o įvairūs skoniai ir kvapai susilies vieni su kitais į vieną nepakartojamą motyvą. Dauguma sriubų pradedamos virti nuo aromatingų ingredientų - svogūnų, salierų ar česnakų - pakepinimo. Ant jų pilamas sultinys ar vanduo, paskui palaipsniui, priklausomai nuo to, kiek laiko verda, sudedamos daržovės. Likus 10-20 min. iki virimo pabaigos, į sriubą suberiamos kruopos arba makaronai. Paukštiena ar mėsa jau turi būti išvirusios, taigi į sriubą dedamos pačioje pabaigoje, kad sušiltų.
Daržovių virimas sriuboje - taip pat menas. Labai svarbu, kada jas sudėsite į sriubą, nes daržovės verda nevienodai, taip pat skirtingai veikia viena kitą. Pirmiausia į puodą turi patekti bulvės (anksčiau už jas galima dėti tik kruopas). Atminkite: bulvių negalima virti su rūgščiais produktais, pavyzdžiui, pomidorais. Dėl rūgšties bulvės tampa neskanios. Morkas ir kitas šaknines daržoves galima dėti tiesiai į sriubą, bet galima ir apkeptas. Pastaruoju atveju daržoves reikia sudėti sriubai baigiant virti.
Virimo intensyvumas
Kad sriuba būtų kvapni, reikia kruopščiai stebėti ne tik virimo laiką, bet ir viryklės kaitrumo intensyvumą. Kaitrumas turi būti nedidelis, tada sriuba virs palengva, ingredientai palaipsniui susimaišys, o jų skoniai ir aromatas susigers į sultinį. Ant kaitrios viryklės virta sriuba bus pernelyg sodraus skonio, nes greitai garuos skystis. Lėtai verdama sriuba tampa aromatingesnė, todėl virti sriubą ant mažos ugnies - idealus sprendimas. Tai ypač svarbu gaminant sultinius, kurie kuo ilgiau verda, tuo tampa turtingesnio skonio.
Kruopų ir makaronų virimas
Kruopos, kaip antai, grikiai, ryžiai, ir smulkūs makaronai reikalingi, kad suteiktų sriubai sotumo, tinkamą konsistenciją. Pervirtos kruopos ir makaronai veikiau pakenks sriubai, nei paryškins skonį. Klaidų išvengsite, jei įsidėmėsite - kruopos beriamos, likus 20 min. iki sriubos virimo pabaigos, o makaronai beriami likus 10 min. iki sriubos virimo pabaigos.
Prieskonių naudojimas
Daugelis žmonių per anksti deda į sriubą prieskonių. Padarius šią klaidą, į virimo pabaigą galite pamatyti, kad sultinys pasidarė per sūrus, o juodieji pipirai apkarto. Druskos ir prieskonių geriausia berti, iki virimo pabaigos likus kelioms minutėms, kai ateina laikas paskutinį kartą paragauti verdamą sriubą.
Sriubos skonis priklauso ne tik nuo ingredientų, bet ir nuo tinkamo prieskonių naudojimo. Sausus prieskonius ir prieskonines žoleles geriausia dėti gaminimo pradžioje - taip jie išskirs savo aromatą. O šviežias žoleles, tokias kaip krapai, petražolės ar bazilikai, rekomenduojama berti jau prieš pat patiekiant, kad išliktų jų gaivumas. Prieskonines žoleles reikia dėti pačioje gaminimo pabaigoje, jei norime pagardinti sriubą, tuomet jau išjungus ugnį. Sausi prieskoniai dedami 10-15 min. iki baigiant gaminti patiekalą. O sėklos dedamos pradžioje, kadangi jos išskleidžia savo aromatą daug vėliau. Jos turi išbrinkti, išvirti.
Prieskonių kokybė taip pat svarbi. Džiovintų prieskoninių žolelių skonis ir aromatas mažiau ryškus nei šviežių prieskonių. Daugelis prieskonių yra sezoniniai, neįmanoma turėti jų šviežių ištisus metus. Tiesa, kai kurių šviežių prieskonių dabar galima nusipirkti prekybos centruose: bazilikų, raudonėlių, krapų, petražolių, svogūnų ir česnakų.
Kada išverda daržovės
Daržovių virimo laikas skiriasi, todėl jos dedamos į sriubą skirtingu metu. Daržovės turi būti nepervirusios, bet ir ne per kietos. Virimo laikui turi įtakos į sultinį dedamų daržovių gabalėlių dydis. Pirmiausia į puodą dedamos kietos, didelės daržovės, vėliau - minkštos, mažesnės.
Pieno produktų naudojimas
Mėgstantys sriubas su pieno produktais dažnai persistengia ir prideda į sriubą per daug grietinės, grietinėlės, sviesto ar jogurto. Įsidėmėkite - sriuboms, kuriose per daug pieno produktų, kenkia karštis. Taigi šildant tokią sriubą, ji gali parūgštėti, arba dėtas pieno produktas sušoks į atskirą sluoksnį. Daugiau - ne visada geriau, jei kalbama apie patiekalus su pieno produktais.
Puošimas
Prieš patiekiant į stalą, sriubą rekomenduojama papuošti. Keli baigiamieji štrichai paryškins sriubos skonį ir aromatą, kompozicija bus išbaigta, žadins apetitą. Įvairių rūšių sriubos puošiamos įvairiai. Galite pagražinti sriubą skrebučiais, prieskoninėmis žolelėmis, tarkuotu parmezanu, sezamo sėklomis ar pistacijomis.Valgomi papuošimai ne tik pavers sriubos lėkštę estetiška, bet ir keliančia apetitą. Skrebučiai, daržovės, žolelės, sūris, prieskoniai, specialūs padažai, žalumynai, alyvuogės, citrinos griežinėlis, krevetės, grybai - yra daugybė būdų papuošti sriubai.