Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota.
Subalansuota mityba nėštumo metu
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Svarbūs vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulė ir baseinas nėštumo metu
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego svarba nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Alergijos ir mityba nėštumo metu
Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.
Gydytoja R. Vėbrienė daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Ji rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė - pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.
Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad kūdikiai, iki 3-4 mėn. maitinti vien motinos pienu, rečiau serga atopiniu dermatitu, o ilgesnis toks maitinimas mažina astmos riziką.
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja R. Vėbrienė siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką.
Dažnai polinkį sirgti alergijomis lemia paveldimumas. Jei abu tėvai serga kokia nors alergija, tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas, siekia iki 80 procentų. Jei alergiškas vienas iš tėvų, tikimybė, kad vaikas paveldės polinkį į alergiją, irgi nemaža - iki 50 procentų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.
Susirašykite visus rūpimus klausimus. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas. Paklausinėkite tėvų, brolių, seserų apie lėtines ligas ar potencialius genetinius sutrikimus. Pasiimkite nedidelį buteliuką vandens ir ko nors užkąsti.
Nėščiųjų baimės
Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą. Vis dėlto nėščiųjų baimės keičiasi. Anksčiau daugiau nerimo keldavo išvaizdos pokyčiai, dabar baiminamasi dėl darbo vietos praradimo, karjeros sunkumų, moterys yra linkusios atidėti nėštumą, kol baigs mokslus, pasieks norimų karjeros aukštumų.
Rekomendacijos planuojančioms nėštumą
„Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti npas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba. Pasak B. Ramanauskienės, reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti. Paprastai tinkamiausias amžius moteriai pastoti yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, mat tuomet yra mažiausia apsigimimų rizika, kuri bėgant metams pradeda š iek tiek didėti. „Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui. Būsimiems tėveliams geriausia visiškai atsisakyti alkoholio, nerūkyti. Dažniausia klaida - apsilankymas pas ginekologą jau pastojus, mat organizmą nėštumui būtina ruošti iš anksto, tuomet ir baimių dėl būsimo vaikelio sveikatos bus kur kas mažiau“, - sako ngydytoja B.
Pirmasis nėštumo trimestras
Didžiausi negalavimai nėščiąją kamuoja pirmąjį nėštumo trimestrą - pykinimas, vėmimas, jautrumas kvapams. Pirmojo trimestro metu itin svarbu suprasti, kad nebūtina valgyti to, ko nesinori, ar valgyti daugiau nei norisi. Praėjus pirmiesiems trims mėnesiams apetitas sugrįš, savijauta pagerės.