Apsinuodijimas maistu - tai ūmi organizmo reakcija į suvalgytą užterštą ar netinkamai paruoštą maistą, kuriame gali būti bakterijų, virusų, parazitų ar jų toksinų. Ar kada jautėte stiprų pilvo skausmą, pykinimą ar kitus nemalonius pojūčius po valgio? Gali būti, kad tai buvo apsinuodijimas maistu - viena iš dažniausių ūmių sveikatos problemų.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Dažniausi apsinuodijimo maistu požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas ar spazmai. Rimtesniais atvejais, ypač jei maisto apsinuodijimas sukeltas stiprių toksinų ar infekcijos, gali atsirasti dehidratacijos požymių, tokių kaip burnos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, stiprus troškulys ar net sąmonės sutrikimas.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu

Apsinuodijus maistu, svarbu greitai reaguoti, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių.

• Ilsėkitės.
• Gerkite daug skysčių. Dehidratacijos galite išvengti vartodami daug vandens, elektrolitų (rehidratacinius) tirpalus arba žolelių arbatas (pvz., ramunėlių ar mėtų arbatas).
• Rinkitės lengvai virškinamą maistą. Jei jaučiate, kad norite valgyti, rinkitės tokius maisto produktus kaip virti ryžiai, bananai ar lengvas sultinys.
• Stebėkite simptomus. Nuolat stebėkite savo savijautą.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms.

Vaistai apsinuodijus maistu

Apsinuodijus maistu, vaistai gali padėti suvaldyti simptomus ir pagreitinti organizmo atsigavimą, tačiau jų vartojimą reikėtų derinti su gydytojo rekomendacijomis. Dažniausiai naudojami adsorbentai, tokie kaip aktyvinta anglis, padedantys pašalinti toksinus iš organizmo. Norint sustabdyti viduriavimą, kartais skiriami antidiarėjiniai vaistai, tačiau jų reikėtų vengti, jei įtariama bakterinė infekcija, nes tai gali sulėtinti toksinų pašalinimą. Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai, svarbu naudoti elektrolitų tirpalus, kurie padeda atkurti skysčių ir druskų pusiausvyrą organizme. Antibiotikai gali būti reikalingi tik esant sunkiai bakterinei infekcijai, tačiau jų vartojimą turi paskirti tik gydytojas, remdamasis tikslia diagnoze.

Mityba po apsinuodijimo maistu

Po apsinuodijimo maistu svarbu rinktis lengvai virškinamą maistą, kuris neapsunkintų virškinimo sistemos ir padėtų organizmui atsigauti.

• Ryžiai ir bulvės.
• Bananai.
• Skrebučiai ar džiūvėsiai.
• Vištienos sultinys.
• Virta vištiena ar žuvis.

Skysčių vartojimas yra esminis norint atkurti organizmo hidrataciją po apsinuodijimo.

• Vanduo. Pagrindinis skysčių šaltinis, kuris padeda išvengti dehidratacijos ir palaiko organizmo veiklą.
• Elektrolitų tirpalai.
• Silpna arbata. Ramunėlių, mėtų ar imbiero arbatos gali raminti virškinimo sistemą ir mažinti pykinimą.
• Vaisių sultys (atskiestos vandeniu).

Venkite alkoholio, gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą.

Lengvai virškinami maisto produktai

Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Tad kokie gi maisto produktai virškinami lengviausiai? Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.

Produktų sąrašas

Tad portalas womenshealthmag.com pateikia lengvai virškinamų maisto produktų sąrašą:

1. Balta duona ir balti ryžiai. Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
2. Arbūzas. Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
3. Vištiena ir kalakutiena. Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
4. Bananai. Kuo rudesni, tuo geriau. Taip, perskaitėte teisingai. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Papildomas bonusas? Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
5. Virtos košės. Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Avižinė košė su sveikais priedais Dar vienas patarimas: kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.
6. Konservuotos daržovės. O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.
7. Batatas (saldžioji bulvė). Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
8. Kiaušiniai. Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.
9. Obuolių tyrė. Prisiminkite vaikystę ir pasimėgaukite obuolių tyre. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
10. Vištienos sriuba. Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.
11. Žolelių arbatos. Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.

Organizmo apsinuodijimas maistu: kaip to išvengti?

Organismo apsinuodijimas maistu dažnai kyla dėl netinkamų maisto laikymo, gamybos ar vartojimo įpročių.

• Laikykitės maisto higienos. Visada plaukite rankas su muilu prieš ruošdami ar vartodami maistą.
• Tinkamai termiškai apdorokite maistą.
• Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus, tokius kaip pienas, mėsa ar žuvys, laikykite šaldytuve.
• Venkite kryžminės taršos. Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su jau paruoštu maistu.
• Vartokite tik šviežius produktus. Rinkitės produktus su nepasibaigusiu galiojimo terminu.
• Tinkamai valykite virtuvės įrankius.
• Pasirūpinkite vandens kokybe. Geriamąjį vandenį vartokite tik iš patikimų šaltinių.

Ką daryti, jei apsinuodijote maistu: vaistininko patarimai

Apsinuodijus maistu organizmas pradeda kovoti su toksinų pertekliumi, stengdamasis juos pašalinti, pasakoja vaistininkė Fausta Barisevičienė. Anot jos, viena dažniausių klaidų tokioje situacijoje - iškart pradedami vartoti vaistai, skirti vėmimo ar viduriavimo malšinimui.

• Nevenkite vėmimo bei viduriavimo. Apsinuodijus žmogus patiria viduriavimą bei vėmimą - natūralų organizmo atsaką į apsinuodijimą sukėlusias medžiagas siekiant jas pašalinti. Rekomenduojama vėmimo metu mažomis dozėmis gerti vandenį (1-2 šaukštai) kas 2-3 minutes, kad būtų palengvintas vėmimo procesas bei išvengta tolimesnių komplikacijų.
• Pelynų arbata. Vaistininkė pasakoja, kad neretai tenka išgirsti atvejų, kai apsinuodiję maistu arba alkoholiu žmonės stengiasi atgauti jėgas po šaltu dušu. „Apsinuodijimo metu visa mūsų energija naudojama pašalinti toksinus iš organizmo. Šaltas dušas apsinuodijus tiek maistu, tiek alkoholiu nėra naudingas mūsų savijautai. Apsinuodijusiems nuo maisto šaltas dušas nepadės greičiau intoksikuotis, o apsinuodijusiems alkoholiu tai gali iššaukti netgi sąmonės praradimą. Lygiai taip pat vertėtų vengti itin karšto dušo, pirčių. Tas pats galioja ir su geriamu vandeniu - tokiais atvejais geriausia rinktis šilto - ne karšto ar šalto - vandens stiklinę“, - pasakoja F. Barisevičienė.
• Elektrolitų ir gliukozės tirpalai. „Intoksikuojantis organizmui mes netenkame daug mineralų. Visą šį laiką reiktų papildomai vartoti ne tik elektrolitų, bet ir gliukozės tirpalus. Neretu atveju galima rasti preparatų, kuriuose iškart yra ir elektrolitų, ir gliukozės. Jie būna sūriai saldaus skonio. Apsinuodijus alkoholiu, gliukozė greičiau jį išskaido organizme. Jei namų vaistinėlėje neturite gliukozės tirpalo, galite išgerti ir arbatos su cukrumi ar medumi. Tai padės greičiau skaidytis toksinams“, - pasakoja vaistininkė F. Barisevičienė.
• Gerosios bakterijos. „Gerosios bakterijos tiek būtinos virškinimo sistemai palaikyti, tiek naudingos imuninei sistemai palaikyti. Po apsinuodijimo pradėtos vartoti gerosios bakterijos padeda atstatyti normalią organizmo būklę. Taip pat jas verta sugerti ne vien po sunegalavimo, bet ir profilaktiškai. Tai patariama ypač tiems, kurie skundžiasi pilvo pūtimu, kadangi gerosios bakterijos atstato mūsų organizmo mikroflorą“, - pasakoja vaistininkė.
• Maistas viduriuojant. Vaistininkė pasakoja, kad bananai, ryžiai, džiūvėsėliai, skrebučiai yra tinkamas maistas pradėjus viduriuoti po apsinuodijimo. Jie yra švelnūs skrandžiui, lengvai virškinami, be to juose esantis krakmolo kiekis padeda surišti išmatas, o tai gali sumažinti besitęsiančio viduriavimo dažnį. „Jogurtas vartotinas tik natūralus, be saldiklių ir tik tuomet kai pasijaučiama gerai. Taip pat tokioje situacijoje pravers natūralūs sultiniai, švelnios sriubos, į kurias galima pridėti natūralių žolelių, tokių kaip pankolio, imbiero, mėtos, kurių sudėtyje yra natūralių anti-uždegiminių savybių, kurios gali padėti nuraminti skrandį ir padėti virškinti“, - pasakoja vaistininkė F. Barisevičienė.

Patarimai, kaip gydytis apsinuodijus

• Nevenkite vėmimo bei viduriavimo. Apsinuodijus žmogus patiria viduriavimą bei vėmimą - natūralų organizmo atsaką į apsinuodijimą sukėlusias medžiagas siekiant jas pašalinti. Rekomenduojama vėmimo metu mažomis dozėmis gerti vandenį (1-2 šaukštai) kas 2-3 minutes, kad būtų palengvintas vėmimo procesas bei išvengta tolimesnių komplikacijų.
• Be gydytojo paskyrimo nepradėkite savigydos.
• Vartokite gydytojo paskirtus ar vaistininko rekomenduojamus vaistus.
• Gerkite vandenį. Viduriuojant ir vemiant mūsų kūnas praranda daug elektrolitų bei svarbių mineralų, o geriausias būdas atstatyti jų kiekį organizme bei išvengti dehidratacijos yra gerti daug vandens. Mineralinis vanduo yra geriausias pagalbininkas apsinuodijimo metu, kadangi jis gali padėti greičiau atstatyti prarastą skysčių balansą bei palengvinti pykinimą, ypatingai jei yra praturtintas natrio bei kalio jonais ar kitais elektrolitais.
• Stenkitės nevalgyti. Po apsinuodijimo rekomenduojama nevalgyti parą arba bent jau 4-5 valandas, kad organizmas sėkmingai išsivalytų ir atsistatytų - labiau orientuodamasis ne į naujo maisto virškinimą, o toksinų bei apsinuodijimą sukėlusių medžiagų išvalymą. Po kurio laiko be maisto rekomenduojama vartoti tik lengvesnius, geriau virškinamus produktus bei vengti sunkaus maisto.
• Atlikite intraveninę terapiją. Intraveninės terapijos (lašelinės) pagalba galite žymiai greičiau atstatyti prarastą skysčių balansą jūsų organizme po apsinuodijimo. Tai efektyvus būdas pagerinti savijautą ir suteikti organizmui reikiamų medžiagų per trumpą laiką.

Svarbu paminėti, jog šie patarimai gali palengvinti apsinuodijimo simptomus bei padėti pasveikti, tačiau tai priklauso nuo organizmo bei apsinuodijimo stiprumo ir priežasties. Jei išvardintos priemonės nepagerina jūsų savijautos apsinuodijus maistu ar alkoholiu, nedelsiant kreipkitės į medicininę pagalbą.

Persivalgymo ir apsinuodijimo simptomai

Persivalgymo ir apsinuodijimo simptomai yra gana panašūs: persivalgius dažniausiai pasireiškia sunkumas, skausmas pilvo srityje, pilvo pūtimas, pykinimas, rėmuo, o pagrindiniai apsinuodijimo simptomai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito netekimas, nuovargis ir, kai kuriais atvejais, karščiavimas. Vis dėlto persivalgius sunkumas pilvo srityje atsiranda nuo per didelio maisto kiekio, o apsinuodyti galima net ir nedidele porcija, pavyzdžiui, grybais.

---