Nuo opaligės - dažnos, tačiau dažnai neteisingai suprantamos ligos - kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Įprastai pasireiškiančios deginančiu, stipriu skausmu skrandyje, opos yra daugiau nei paprastas diskomfortas; tai gilesnių virškinamojo trakto problemų požymis. Suprantant jų kilmę ir atpažįstant ankstyvuosius požymius, galima taikyti veiksmingas valdymo ir gydymo strategijas.

Skrandžio opaligė, dar vadinama skrandžio opa, yra opaligės rūšis, atsirandanti skrandžio gleivinėje ir (arba) apimanti gilesnes gleivinės sluoksnio dalis. Dažniausiai pasitaikantys skrandžio opos simptomai yra deginantis arba graužiantis skausmas vidurinėje arba viršutinėje skrandžio dalyje (epigastriume), ypač tarp valgymų arba naktį. Pavalgius ar pavartojus antacidinių vaistų, skausmas gali laikinai sumažėti, bet dažnai vėl atsinaujina.

Dvylikapirštės žarnos opos simptomai paprastai būna deginantis arba duriantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali palengvėti valgant arba vartojant antacidinius vaistus, nes maistas ir vaistai gali padėti neutralizuoti skrandžio rūgštį. Skausmas dažnai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgio ir gali pažadinti naktį. Stemplės opa atsiranda rečiau ir susidaro stemplės gleivinėje dažniausiai dėl lėtinio rūgšties refliukso arba gastroezofaginio refliukso ligos (GERL).

Opaligės požymiai gali labai skirtis, dažniausiai priklausomai nuo opos vietos ir sunkumo. Konkrečiai opai būdingus simptomus jau aptarėme aukščiau. Kai kuriais atvejais opos gali pasireikšti labai lengvais arba visai nepastebimais simptomais („nebyliosios opos“), todėl diagnozė nustatoma pavėluotai.

Opas dažniausiai sukelia du pagrindiniai veiksniai: Helicobacter pylori (H. pylori bakterijos dažniausiai gyvena skrandžio gleivinėje ir gali sukelti uždegimą bei opas, nes pažeidžia apsauginį gleivių sluoksnį, kuris saugo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę nuo stiprių skrandžio rūgščių bei skatina skrandį išskirti daugiau negu reikia skrandžio rūgšties. Kiti veiksniai, lemiantys opų atsiradimą, yra pernelyg didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir paveldimumas.

Opaligės gydymas paprastai apima vaistų vartojimą ir gyvenimo būdo koregavimą. Jei opą sukėlė H. Sergant opomis, kurias sukėlė NVNU, dažnai rekomenduojama nutraukti arba sumažinti šių vaistų vartojimą, laikantis gydytojo rekomendacijų. Šiais atvejais taip pat vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie palengvina skrandžio opų ar žaizdų gijimą.

Gydant opaligę labai svarbus vaidmuo tenka gyvenimo būdo, mitybos pokyčiams; taip pat reikia vengti medžiagų, galinčių dirginti skrandžio gleivinę, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ir aštraus maisto. Opos gijimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jos dydį ir sudėtingumą, pagrindinę priežastį ir gydymo veiksmingumą. Svarbu kruopščiai laikytis paskirto gydymo režimo, kadangi ankstyvas gydymo nutraukimas arba mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų nesilaikymas gali sulėtinti gijimą, didėja pakartotinių arba naujų opų atsiradimo rizika.

Sergant dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opalige, mityba yra labai svarbi.

• Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
• Rinkitės lengvai virškinamą maistą. Minkšti, švelnūs maisto produktai paprastai yra geriau toleruojami.
• Venkite aštraus ir rūgštaus maisto.
• Ribokite riebaus maisto vartojimą. Daug riebalų turintis maistas gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą.
• Būkite atsargūs su pieno produktais. Kai kuriems žmonėms neriebus pienas ir jogurtas gali suteikti palengvėjimą, nes padengia skrandžio gleivinę.
• Venkite maisto produktų ir gėrimų, kurie sukelia simptomus. Dažni dirgikliai yra alkoholis, kofeinas (kavoje, arbatoje ir kai kuriuose gazuotuose gėrimuose).
• Įtraukite į mitybą daug ląstelienos turinčius maisto produktus.
• Gerkite pakankamai vandens.
• Apsvarstykite maisto produktų su probiotikais vartojimą.

Atminkite, kad mitybos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ar įvairių papildomų ligų, būklių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip Jūsų organizmas reaguoja į skirtingus maisto produktus, ir atitinkamai koreguoti mitybą. Aktyviai rūpintis savo sveikata - labai svarbu, ypač susidūrus su tokiu susirgimu kaip opaligė.

Mitybos planas po skrandžio operacijos

Po skrandžio operacijos maitinimas įprastu būdu neskiriamas, kol neapgyja siūlės ir nepradeda normaliai funkcionuoti žarnos. Skystą maistą leidžiama valgyti trečią dieną po operacijos. Kietą maistą pacientai pradeda toleruoti paprastai 5-7 dieną po operacijos.

Konkrečios mitybos rekomendacijos po skrandžio operacijos:

• Valgyti reikia 6-7 kartus per dieną (vėliau - 5 kartus per dieną), po 200-400 ml.
• Kiekvieną kartą reikia valgyti baltymingų produktų.
• Patiekalai turi būti virti, trinti, troškinti, gaminti garuose, bet ne kepti.
• Galima vartoti švelnius prieskonius (krapus, petražolę, cinamoną, vanilę, baziliką), draudžiama - pipirus bei čili.
• Daugeliui pacientų po skrandžio operacijos negalima vartoti pieno produktų.
• Po 2-3 mėnesių (kartais ir po mėnesio) ligoniams leidžiama valgyti ir nemaltą maistą. Jei toks maistas gerai toleruojamas, pamažu galima pereiti prie įprasto maitinimosi.
• Reikia atsisakyti maisto produktų, skatinančių vidurių pūtimą, - pupų, žirnių, juodos duonos, kopūstų, obuolių ir t.t.

Simptomai, kurių gali atsirasti ligoniui pavalgius

Po skrandžio operacijų nemalonių simptomų paprastai atsiranda vos tik pavalgius arba po 15-20 minučių:

• Dempingo sindromas. Nepakankamai suvirškintas maistas iš skrandžio didelėmis porcijomis patenka į plonąsias žarnas, jos sudirginamos. Pavalgęs ligonis jaučia silpnumą, plaka širdis, svaigsta galva ir t.t. Simptomai paprastai pasireiškia per pirmas 20-30 minučių po valgio arba po 2-3 valandų. Pagulėjus 15-20 minučių, šie simptomai paprastai išnyksta. Po valgio nerekomenduojama gerti skysčių, nes jie pagreitina turinio slinkimą iš skrandžio į plonąją žarną, o tai gali paūminti nemalonius pojūčius. Geriausia gerti maždaug 45 min. prieš valgį arba 1-2 valandas po jo. Venkite saldumynų, jie pasunkina būklę bei simptomus.
• Kai kuriems pacientams pasireiškia viduriavimas ar žarnyno spazmai, reikia stebėti, kokie maisto produktai provokuoja šiuos simptomus, ir jų vengti. Viena galimų viduriavimo priežasčių - dempingo sindromas.
• Refliuksinis ezofagitas. Suvalgytas maistas iš skrandžio patenka atgal į stemplę, sukeldamas nemalonų deginimo jausmą, skausmą (dėl turinyje esančių skrandžio, kasos sulčių ir tulžies). Dažniau pasireiškia suvalgius riebaus, pieniško maisto ar vaisių. Stebėkite, kas sukelia šį simptomą, ir venkite netinkamų maisto produktų.
• Suvalgius nedidelį maisto kiekį, atsiranda sotumo jausmas. Tačiau itin svarbu valgyti pakankamai (5-7 kartus per dieną), kad organizmas gautų reikiamą kiekį maisto medžiagų, mikroelementų ir vitaminų. Būtina valgyti daug baltymų turinčių maisto produktų.
• Anemijos sindromas po skrandžio pašalinimo. Išsivysto, kai trūksta vidinio Kastlio faktoriaus, būtino vitaminui B12 pasisavinti. Beje, šios kilmės mažakraujystė dažniausiai pasireiškia praėjus 1-2 metams po operacijos, o kartais ir dar vėliau. Jei pašalintas visas skrandis, po operacijos reikia daryti vitamino B12 injekcijas. Beje, esant nevisavertei mitybai, mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių, pvz., stokojant folio rūgšties ar geležies.

Deja, statistika rodo, kad asmenims, kurių skrandis operuotas, dažniau išsivysto onkologinės ligos, ypač jei po operacijos praėjo 10 ar daugiau metų. Todėl, atsiradus naujiems negalavimams, pacientai turėtų nelaukti, kol jie praeis savaime, o pasikonsultuoti su gydytoju.

Pavyzdinis dienos valgiaraštis

Parengta remiantis Pitsburgo universiteto Medicinos centro rekomendacijomis (praėjus 6 savaitėms po operacijos ar anksčiau, jei leidžia būklė), iki tol rekomenduojama nevartoti nemaltos mėsos, perspėjama, kad organizmas gali netoleruoti pieno produktų, todėl rekomenduojama rinktis produktus be laktozės arba papildomai vartoti laktozę skaldančio fermento laktazės.

Valgis	Produktai
Pusryčiai	½ banano, 1 riekelė duonos, 1 virtas kiaušinis, 2 arbatiniai šaukšteliai margarino, 1 puodelis arbatos arba 1-2 proc. riebumo pieno (išgerkite praėjus 30-60 minučių po valgio)
Užkandis	Apie 30 gramų sūrio, 4 nesaldūs sausainiai (krekeriai)
Pietūs	½ vištos krūtinėlės, ½ stiklinės bulvių košės, ½ stiklinės žaliųjų žirnelių, 2 arbatiniai šaukšteliai margarino, ½ stiklinės obuolių tyrės, 1 puodelis arbatos arba 1-2 proc. riebumo pieno (išgerkite praėjus 30-60 minučių po valgio)

Valgome kasdien. Tai savotiškas ritualas, skirtas ne vien tik mūsų gyvybinėms jėgoms palaikyti. Valgydami jaučiame malonumą, estetinį pasitenkinimą, kartais nusiraminame ar, pamalonindami skrandį, kartu patraukiame ir kažkieno širdį.

5 patarimai, kurie padės formuoti naujus įpročius ir pasiekti geresnių rezultatų po skrandžio operacijos:

• Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios po svorio mažinimo operacijos pacientai pakartotinai patenka į ligoninę. Rekomenduojama tarp valgymų nuolat gurkšnoti vandenį - stenkitės išgerti 1,5 - 2 litrus vandens per dieną. Tinkama hidratacija yra būtina ne tik visam organizmui - tai greitina ir skrandžio gijimo procesą.
• Vartokite daug baltymų turintį maistą. Baltymai ne tik gerina audinių gijimą, didina raumenų masės augimą, bet ir padeda po operacijos mesti svorį. Nors vaisiai, daržovės ir angliavandeniai taip pat yra sveikos mitybos dalis, pirmenybė turėtų būti teikiama baltymais gausiam maistui. Per dieną rekomenduojama suvartoti 60-80 gramų baltyminio maisto.
• Praktikuokite sąmoningą valgymą. Sąmoningas valgymas grindžiamas susitelkimu į dabarties momentą. Rekomenduojama: valgyti lėtai, pajusti maisto skonį, tekstūras bei tuo mėgautis; valgymo metu nedaryti jokių kitų darbų, nežiūrėti televizoriaus bei netikrinti telefono; valgyti tik tiek, kiek reikia pajusti sotumui ir palaikyti sveiką kūną. Visa tai padės įvertinti tai, ką valgote bei atskirti tikrąjį alkį nuo to, kuris kyla iš nuobodulio, liūdesio ar kitų emocijų.
• Veskite maisto žurnalą. Maisto žurnale žymėdami ką, kaip ir kada valgote, galėsite lengviau suprasti, kaip galite pagerinti savo mitybos įpročius. Taip pat pastebėsite, kokiomis aplinkybėmis paleidžiate vadeles ir nebesilaikote savo plano. Maisto žurnale galite žymėti ne tik kiek išgeriate vandens ar suvartojate baltymų, bet ir kaip jaučiatės prieš ir po valgio. Tai padės sekti savo elgesį bei išlaikyti gerus mitybos įpročius.
• Turėkite savo palaikymo komandą. Aplink save suburkite palaikančių žmonių ratą, kurie skatina jus eiti sveikatingumo keliu. Tai gali būti jūsų šeima, draugai, kiti pacientai, taip pat atlikę svorio mažinimo operaciją ir, be abejo, jūsų gydytojai. Susikurti bei palaikyti naują, sveikesnį gyvenimo būdą - nelengva užduotis.

Nors kelionė į pasveikimą gali atrodyti sudėtinga, taikant tinkamą gydymą ir laikantis sveiko gyvenimo būdo, daugumą su opomis susijusių problemų galima veiksmingai valdyti ir net visiškai išspręsti. Atminkite, kad kiekvienas mažas žingsnis, kurį žengiate sveikesnio gyvenimo būdo link, labai prisideda prie bendros gerovės.

---