Dietos tikslas - išlaikyti optimalią mitybą apribojant nereikalingų medžiagų kaupimąsi kraujyje.

Pradėjus dializės procedūras, turėtumėte aptarti su gydytoju, kaip Jums reikėtų keisti mitybos įpročius ir vartojamų skysčių kiekį. Rekomendacijos bus pritaikytos specialiai Jums ir Jūsų poreikiams, atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus (jie paprastai daromi kas mėnesį) ir Jūsų svorį.

Skysčių vartojimas

Kiek skysčių galite vartoti bus nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek svorio priaugate tarp procedūrų ir kiek šlapinatės.

Baltymų vartojimas

Kadangi Jums reguliariai atliekamos dializės procedūros, baltymų vartojimo riboti nereikia. Jums netgi būtina gauti su maistu pakankamą baltymų kiekį. Baltymai svarbūs audiniams atstatyti ir kovojant su infekcijomis. Daug baltymų yra liesoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose. Jums būtų naudinga vartoti ir šiek tiek pieno produktų.

Druska (Natris)

Dažniausiai dializuojamiems pacientams patariama laikytis dietos „be druskos“. Tai reiškia, kad gaminant maistą, reikia naudoti kuo mažiau druskos. Jos vartojimą tenka riboti dėl natrio, kuris reguliuoja skysčių balansą - per didelis jo kiekis turi įtakos aukštam kraujospūdžiui, taip pat sukelia troškulį. Tad stenkitės daugiau vartoti šviežių maisto produktų, nes juose mažiau druskos.

Geležis

Eritropoetinas (EPO) yra hormonas, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybą. Kai esate dializuojamas, sutrinka geležies pasisavinimas per virškinamąjį traktą, todėl net laikantis tinkamos dietos, geležies gali trūkti. Be to, raudonųjų kraujo kūnelių prarandate ir per dializę.

Kalis

Tai mineralas, kurio yra daugelyje maisto produktų:

• vaisiuose: braškėse, bananuose, vynuogėse;
• daržovėse: bulvėse, pomidorose;
• kavoje.

Kai inkstų funkcija sutrikusi, kalis nepasišalina ir kraujyje gali susidaryti per didelis jo kiekis. Per didelis ar per mažas kalio kiekis kraujyje gali turėti neigiamos įtakos Jūsų širdžiai.

Fosforas ir kalcis

Abu šie mineralai reikalingi normaliai kaulų struktūrai palaikyti. Organizmas stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp kalcio ir fosforo. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui, ši pusiausvyra sutrinka: kalcio kraujo serume mažėja, o fosforo daugėja.

Per aukštas fosforo kiekis sukelia odos niežulį, akių perštėjimą. Nuolat padidėjusi fosforo koncentracija kraujyje lemia paraskydinės liaukos hormono padidėjimą. Šis hormonas skatina kalcio išsiskyrimą iš kaulų, o tai sukelia kaulinio audinio retėjimą (osteoporozę), galimi savaiminiai kaulų lūžiai.

Dializuojamiems pacientams reikia vengti daug fosforo turinčių maisto produktų (varškės, sūrio, kepenų, liežuvio, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, riešutų, sėklų, kakavos produktų, kruopų, sėlenų, grybų, gėrimo „Coca-Cola“).

Gydytojas paskirs medikamentus (pavyzdžiui, „OsvaRen“, kalcio karbonato miltelius), kurie suriša maiste esantį fosforą ir padeda pašalinti jo perteklių iš organizmo. Šie vaistai žarnyne jungiasi su maiste esančiu fosforu, sudarydami netirpius junginius, kurie pašalinami iš žarnyno.

---