Silkinės (lot. Clupeidae) - silkiažuvių būrio žuvų šeima, apimanti beveik 200 rūšių. Šeimoje yra 64 gentys ir 206 rūšys. Dauguma rūšių yra pelaginės, gyvena dideliais būriais.
Silkinių Šeimos Apibūdinimas
Clupeidae šeima turi keletą skiriamųjų savybių. Silkė yra sidabriška žuvis su vienu nugaros peleku, be šoninės linijos ir išsikišusiu į buldogo panašiu apatiniu žandikauliu. Kūnas žemas, šonuose be dėmių. Pilvinis pelekas yra arčiau uodegos. Turi daugiau kaip 50 stuburo slankstelių. Kūnas laibas, žvynai ploni, lengvai iškrintantys. Plaukimo pūslė dviem išaugomis jungiasi su ausų labirintais.
Paprastai, silkės yra mažos, kitaip dar vadinamos planktono ėdikėmis. Sėslių žuvų kūno ilgis siekia iki 35-45 cm. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški. Dantys maži arba visai jų nėra. Ikreliai apvalūs.
Pagrindinės Silkinių Rūšys
1. Kilkė (Baltijos Šprotas)
Kilkė, arba Baltijos šprotas (Sprattus sprattus) - panaši į mažą stirmėlę, nuo kurios skiriasi pilviniu žvynų kyliu, mažesniu skaičiumi stuburo slankstelių, kurių būna 45-49. Žuvis 13-14 cm ilgio, svoris 14-15 g. Laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Minta zooplanktonu. Gyvena Baltijos jūroje.
2. Perpelė
Perpelė (lot. Alosa fallax) - silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Savo išvaizda panaši į silkę. Uodegos pelekas ilgas, giliai įkirptas, jo pamatą dengia pora pailgėjusių žvynų. Ant pilvo žvynai sudaro briauną. Žiotys galinės. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sidabriški.
Šios migruojančios žuvys gyvena Europos pakraščiuose nuo Pirėnų pusiasalio iki Norvegijos krantų. Neršti atplaukia į Baltijos jūros baseino pietinio ir rytinio pakraščių upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Nemuną, Dauguvą, Nevą. Airijoje ir Italijoje yra gėlavandenių perpelių populiacijų. Paaugę jaunikliai rudenį išplaukia per Baltijos jūrą toliau į Šiaurės jūrą bei Atlanto vandenyną. Užauga iki 60 cm ilgio ir 1,5 kg svorio. Dažniausiai sužvejojamos 5-6 metų amžiaus, 30-35 cm ilgio žuvys.
Į Kuršių marias subrendusios perpelės atplaukia gegužės mėn. Neršia į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse. Suaugusios perpelės - vertingos verslinės žuvys. Perpelė buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau šiuo metu populiacija Kuršių mariose atkurta.
3. Strimelė
Strimelė (Clupea harengus membras) - silkiažuvių žuvis. Dydis 25-30 cm, svoris - 40-80 g. Tai Atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis, prisitaikęs gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Kūnas plokščias. Nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos. Strimelės laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose.
Pavasarį dažnai migruoja į Kuršių marias. Auga lėtai, subręsta 2-3 metų amžiaus. Svarbi verslinė žuvis, sudaro apie 30-40 proc. visų Baltijoje sugaunamų žuvų. Tai gausiausia žuvis Lietuvos ekonominėje zonoje. Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėje, netoli strimelių nerštaviečių. Žvejojamos tralais bei tinklais.
4. Atlantinė Silkė
Atlantinė silkė (Clupea harengus) - silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis.
Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi Naujosios Anglijos ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiauuždarose Meino ir Šventojo Lauryno įlankose.
5. Sardinė
Sardinės (Sardina pilchardus) užauga iki 30 cm ilgio.
6. Vilkasilkinės
Vilkasilkinės (lot. Chirocentridae) - silkiažuvių šeima. Kūnas pailgas, suplotas, iki 1,0 m ilgio.
| Rūšis | Ilgis (cm) | Svoris (g) | Gyvenimo ареalas | Mityba |
|---|---|---|---|---|
| Kilkė (Baltijos šprotas) | 13-14 | 14-15 | Baltijos jūra | Zooplanktonas |
| Perpelė | Iki 60 | Iki 1500 | Europos pakraščiai | - |
| Strimelė | 25-30 | 40-80 | Baltijos jūra | - |
| Atlantinė silkė | Iki 45 | > 500 | Atlantas | Irklakojai, vėžiagyviai, mažos žuvys |
| Sardinė | Iki 30 | - | - | - |
| Vilkasilkinės | Iki 100 | - | - | - |