Poilsiautojams prie Baltijos jūros šviežia žuvis yra tarsi būtinas atostogų atributas. Kurortų restoranai vilioja platų meniu žuvų patiekalais, tačiau ne visos siūlomos žuvys iš tikrųjų yra ką tik sugautos Baltijoje. Populiarios dėl žemos kainos ir neutralios išvaizdos, tokios žuvys kaip panga ar tilapija dažnai patiekiamos be jokios informacijos apie jų kilmę. Daugeliui tai atrodo kaip „saugus“ pasirinkimas - be ašakų, minkšta tekstūra, švelnus skonis.
Panga ir Tilapija: Ką Verta Žinoti?
Panga yra gėlavandenė žuvis, kilusi iš Azijos, dažniausiai veisiama Mekongo deltoje Vietname. Į Baltijos pajūrio restoranus ji atkeliauja jau šaldyta. Pramoninis auginimas dažnai vyksta užterštuose, pergrūstuose tvenkiniuose, kur naudojami antibiotikai.
Tilapija - dar vienas gėlavandenis importas iš Azijos ar Pietų Amerikos. Jos riebalų sudėtis, palyginti su kitomis žuvimis, nėra palanki: didelis omega-6 kiekis, palyginti su omega-3, gali skatinti uždegiminius procesus organizme.
Vietinės Alternatyvos: Ką Rinktis Vietoje to?
Ką rinktis vietoje to?
- Flundra - dažniausiai sutinkama vietinė žuvis.
- Silkė - klasika, kuri niekada nenuvilia. Tai riebesnė žuvis, bet joje gausu omega-3, baltymų ir mikroelementų.
- Šprotai, nors ir mažo dydžio, - itin universalūs. Jie tinka kepti, gaminti užtepėles, sriubas ar tiesiog valgyti su duona.
Kad ir ką pasirinktumėte, verta įvertinti žuvies šviežumą. Jei akys skaidrios, žiaunos rausvos, o mėsa elastinga - žuvis tikrai šviežia. Vietiniai turgūs, ypač tie, kuriuose prekiaujama žuvimi tiesiai iš žvejų laivo, yra geriausia vieta įsigyti tikrą vietinę žuvį.
Kaip Atpažinti Šviežią Žuvį?
Ar žuvis šviežia galima suprasti iš vietos kur ji parduodama ir požymių. Aš renkuosi žuvį ten kur parduodama vienos rūšies žuvis, ar žuvys iš panašios pagavimo vietos. Dažniausiai tai žvejų stendai, kaip taisyklė parduodama tik tos dienos žuvis. Dideli žuvies stendai dažniausiai yra perpardavėjų surenkančių žuvis iš žvejų. Čia žuvis dažnai laikoma kelias dienas. Geriausiai šviežią žuvį pažinti iš akių. Labai šviežios žuvies akys tarsi stikliukai, ryškios ir išsipūtusios. Su laiku akys blanksta, tampa matinėmis, bliukšta. Antras šviežumo požymis žiaunos kurios turi būti ryškiai rausvos. Trečias požymis tai mėsos stangrumas. Paspaudus šviežią žuvį įspaudas greitai išsilygina, nesimato įspaudo. Dar vienas požymis yra žuvies spalva. Dažniausiai ką tik pagautos žuvys spalvotos.
Viduržemio Jūros Žuvienė: Skonių Jūra
Tai tikriausiai žinomiausias ir tuo pačiu pakankamai nesunkiai paruošiamas patiekalas. Kilmė iš Marselio žvejų gaminusių sau žuvienę dažniausiai iš menkaverčių žuvų ir lengvai surandamų ir nevertinamų jūros gėrybių. Vieningo recepto, kaip ir daugumai liaudiškų patiekalų nėra. Nors principas bus panašus. Pradžioje daromas sultinys iš pūgžlių ir raudonųjų kefalių/jūrgaidžių ar kitokių priekrantės/menkaverčių žuvų. Rūgštumą suteikia kiek pomidorų, tikra skonių jūra.
Raudonoji Kefalė ir Jūrgaidžiai
Sutinkama 4 rūšių raudonoji kefalė. Tai nedidelė žuvis, dažniausiai sutinkama apie 10 - 15 centimetrų dydžio, nors būna iki 40 centimetrų. Tipiniai 2 ūsai apačioje bei buka galva su akimis viršuje. Žuvytė maitinasi priekrantėje pastoviai rausdamos smėlį.
Į raudonąją kefalę labai panašus jūrgaidžiai (gurnard). Jie vieni iš svarbiausių žuvienės sultinio ingradientų. Skiriasi nuo raudonosios kefalės ilgu tarsi burė priekiniu peleku. Taip pat neturi raudonosioms kefalėms (barabulkai) tipinių ūsų.
Didelės raudonosios kefalės gali būti kepamos, labai švelni mėsa, fritiūrinamos.
Jūros Pūgžliai
Patys skaniausi sultiniai yra iš jūros pūgžlių. Tik sukelia problemas jų išdorojimas. Daugybės skorpionžuvių spygliai, gleivės ant jų yra vidutinio ir stipraus nuodingumo.
Atlanto vandenyne jūros pūgžliai dažniausiai būna rausvos spalvos. Dažna priekrantės žuvis, neretai įplaukia į uostus, upės žiotis.
Kefalė
Gana daug kefalės auginama fermose. Nors užauga iki 70 centimetrų ir sveria iki 5 kilogramų. Kaina dažnai priklauso nuo dydžio, didesnės kainuoja daugiau. Kaina dažniausiai būna nedidelė. Kepama filė, kaulai ir galva eina sultiniams. Mažesnės pilnai tinka sultiniui. Sūdyta/fermentuota fesikh.
Tenka stebėti greitą kefalės gedimą. Žiūrėkite žiaunas ir akių blizgumą.
Vertingos Žuvies Gabalai Žuvienėje
Paskutiniai į žuvienę dedami vertingos žuvies gabalai. Jie termiškai apdorojami, persismelkia skoniais, bet nespėja prarasti skoninių savybių. Geriausiai tinka mažai kaulų neturinčios vidutinio riebumo žuvys. Jūros ešerių rūšių yra labai daug. Dažniausiai tai pailga, torpedos formos plėšri žuvis. Jų daug auginama, daug vertingesni yra laukiniai vilkešeriai.
Greito Kepimo Žuvis
Išskirčiau 2 pagrindinius greito kepimo tipus. Tai mažų žuvyčių kepimas karštame aliejuje pilnai sukepant kaulus, kad jų nesijaustų. Tikriausiai populiariausia yra sardinė, Baltijos jūroje žinoma jai gimininga strimėlė. Taip pat mažos stauridės. Kitas tipas kai greitai apkepinama bekaulė tuno ar kardžuvės mėsa.
Sardinės
Bekaulis kepsnelis iš nukaulintos sardinės. Sardinės trumpai gyvenančios, todėl mažai kenksmingų medžiagų sukaupiančios žuvys. Prasidėjus sezonui prekyba vyksta tiesiog iš atvykstančių žvejų laivų. Kainos būna labai juokingos, o rezultatas tikrai gali pranokti lūkesčius. Verta iš karto pirkti su išdorojimu. Ištraukti stuburą su visais kaulais reikia turėti įgūdžių.
Sardinės gali būti kepamos, marinuojamos. Sardinė išeis labai skaniai marinuojama su rūgščiu Eskabeče padažu.
Stauridės
Stauridės tai tokia sumažinta skumbrė. Dažniausiai pagaunama 10 - 15 centimetrų. Labai skani žuvelė, iš kurios deja taip lengvai kaulų kaip iš sardinės ištraukti nepavyks. Tačiau apkepinant itin karštame aliejuje smulkūs kaulai sukepa, stuburas lieka. Puikiai tiks ir marinavimui.
Kitos Žuvų Paruošimo Idėjos
- Didžioji dalis jūrinės žuvies įprasta kepti. Šviežia žuvis kepimui puikus pasirinkimas. Tik pagautos žuvies mėsa skiriasi netgi vizualiai. Ji būna peršviečiama. Po kurio laiko mėsa bala.
- Daugybė žuvies galima kepti ant grilio. Grilis leidžia skaniai paruošti tiek liesą, tiek riebią žuvį.
- Orkaitė leidžia skaniai pagaminti riebią žuvį. Padėjus žuvį ant bulvių, morkų, kalafijorų žuvies riebalai persunkia daržoves.
Menkė
Menkė tikriausiai dažniausiai pasitaikanti žuvis prekyboje. Tačiau abejotina, ar ją pavyks surasti šviežią. Netgi pačiam žvejojant menkes norint šviežumo jas reikia tinkamai sutvarkyti. Tik pagauta menkė išdorojama, nuleidžiamas kraujas, menkė dedama į jūros vandenį.
Atlanto menkė yra geriausiai žinoma tarp menkių, Nors jų rūšių yra daugiau. Kiek mažiau kažkodėl vertinama Saida (ledjūrio menkė), nors ji ne mažiau skani nei atlanto menkė.
Itin Vertinamos Žuvys
Itin vertinamas ir gana brangus yra jūros liežuvis. Juodasis paltusas yra riebus ir jį gana sunku būtų apskrudinti. Mėsa jo bekaulė. Kepant reikia padėti ant labai gerai įkaitinto aliejaus. Tada gaunasi traški plutelė, o viduje minkštutė balta mėsa.
Raja
Tai didelė žuvų šeima iš šimtų rūšių. Žuvis kaulėta, tačiau populiari gurmaniškoje Prancūzijos virtuvėje. Kaulai dideli ir termiškai apdorojus mėsa lengvai nusitraukia nuo jų. Beveik visos rajos turi vieną ar kelis nuodingus spyglius ant uodegos. Sparnai atskiriami nuo nugaros, nulupama oda. Nors visai neblogai išėjo ir su oda, ji kepama nusilupa. Perkepti nereikėtų, kepama ant karštos ugnies keleta minučių iš abiejų pusių.
Murena
Rūkymas, paruošimas ant grilio vienas iš geriausių būdų paruošti mureną. Romos laikais murena buvo laikoma delikatesu. Murena yra labai riebi ir turi daug kauliukų. Dėl riebumo iš jos būtų galima būtų daryti šaltieną.
Jūriniai Karšiai ir Pūsliažuvės
Didelė kepamos žuvies grupė yra jūriniai karšiai. Didelė ir plačiai paplitusių žuvų grupė tarp kurių itin nuodinga fuga. Pūsliažuvės dar nėra populiarios tarp kulinarų. Nors paragavę labai giria šį švelnaus vištienos skonio žuvis. Didžiausia problema tai odos nulupimas. Nulupama oda ir dar yra plėvė po ja. Prireikia net replių užgriebti ir nutraukti odą. Tačiau rezultatas labai džiugina.
Pūsliažuvė kepama vartant ant keptuvės ar grilio apie 6 - 10 minučių. Nuvalius marinuojama acto ar citrinos marinate apie porą valandų.
Tunas ir Kardžuvė
Žvejų turgeliai ideali galimybė įsigyti itin šviežią žuvį. Deja, ne visada parduodama tokiose vietose pjaustoma žuvis. Steikams idealiai tinka tunas, kardžuvė. Kaip taisyklė žuvis dedama ant įkaitinto aliejaus, dar geriau i tiks Ghi sviestas. Apkepama viena pusė apie minutę, apverčiama, pabarstoma druska ir prieskoniais. Kepama minutę. Žuvies skonis geriausiai atsiskleidžia valgant ją termiškai neapdorotą. Kardžuvės karpačio.
Pinagoras
Pinagoras - labai specifinė žuvis kurią greičiausiai sutiksite tik aplink Norvegiją. Tai kremzlinė žuvis, mėsa netgi panaši į eršketo. Kaip ir ikrai panašūs į eršketo juoduosius ikrus. Gaudomi pinagorai kai jie atplaukia neršti. Gaudydavo juos ilgakočiais semtuvais.
Žuvies Panaudojimas
Galvojant apei tvarrumą pirmiausia reikia išmokti pilnai panaudoti žuvį. Menkių kepenėlėmis įdaryti menkių skrandžiai. Labai specifinis patiekalas vadinamas Kutmagaru. Pinagoro ikrai labai artimi skoninėmis savybėmis juodiesiems ikrams. Ikrai išmaišomi šakute, kad atskirti ikriukus nuo plėvių.
Marinavimas
Tinkamiausios marinavimui nedidelės žuvys. Marinavimas leidžia ištirpinti kauliukus. Tradiciškai prieš marinavimą žuvis apkepinama. Tada dar karšta susluoksniuojama su marinuojančiomis daržovėmis, užpilama žuvies sultiniu, vynu, ar kitokiu marinatu. Tikriausiai geriausias yra ispaniškai portugališkas eskabeče receptas.
Pelamidė
Kai kurioms žuvims trūksta sultingumo. Atrodytų vizualiai labai gražiai atrodo pelamidė, labai artima tunui žuvų rūšis. Tačiau pagaminus tarsi jaustųsi sausumas. Pelamidė yra artima tunų giminaitė. Jos kaina yra gana nedidelė. Mėsa savo spalva panaši į tuno, tamsiai raudona. Pelamidę galima marinuoti, kepti ant grotelių, troškinti.
Jūrų Velnias (Monkfish)
Viena iš įdomiausių žuvų yra bjauriai atrodantis jūrų velnias (monkfish). Tai gilumų gyventojas. Valgoma uodega. Skoniu primena omarus ar šukutes dėl to netgi kartais vadinamas vargšų omarais. Dėl kietumo puikiai tiks sriuboms ir troškiniams. Kepti reikia atsargiai nes mėsa gana liesa ir išdžius ilgai kepama.
Prekybos vietose dažniausiai parduodamos tik uodegos su nulupta oda. Odą reikia nulupti nes ji labai kieta. Jūrų velnias marinuojamas citrinų sultyse ir alyvuogių aliejuje. Jūros velnias apkepinamas aukštoje temperatūroje apie 6 minutes iš visų pusių. Dedama į 200 laipsnių orkaitę 10 minučių.
Tarp jūros velnių įsimaišęs john dory. Retai pagaunama žuvis, daugiau kaip priegauda. Mėsa balta, švelni, saldaus skonio.
Raudonosios Jūros Žuvys
Raudonoji jūra, esanti tarp Afrikos ir Azijos, garsėja ne tik savo nuostabiais koraliniais rifais, bet ir neįtikėtinai įvairia žuvų populiacija. Dėl aukštos vandens temperatūros ir didelio druskingumo susidarė unikali ekosistema, kurioje klesti daugybė žuvų rūšių, pritraukiančių narus ir gamtos entuziastus iš viso pasaulio.
Raudonosios jūros ekosistema: unikalios sąlygos
Raudonoji jūra yra viena druskingiausių ir šilčiausių jūrų pasaulyje. Aukštas druskingumas, siekiantis apie 40 promilių, susidarė dėl didelio garavimo ir mažo upių įtekėjimo. Vandens temperatūra vasarą gali pakilti iki 30 °C, o žiemą nenukrinta žemiau 20 °C. Šios sąlygos sudaro palankią aplinką koralams ir įvairioms žuvų rūšims.
Koraliniai rifai: gyvybės oazės
Raudonosios jūros koraliniai rifai yra vieni sveikiausių ir atspariausių pasaulyje. Jie tarnauja kaip namai daugybei žuvų rūšių, suteikdami prieglobstį, veisimosi vietas ir maisto šaltinius. Koralai yra jautrūs aplinkos pokyčiams, tačiau Raudonosios jūros koralai pasižymi didesniu atsparumu aukštai temperatūrai ir druskingumui.
Žuvų įvairovė Raudonojoje jūroje
Raudonojoje jūroje gyvena daugiau nei 1200 žuvų rūšių, iš kurių apie 10% yra endeminės, tai reiškia, kad jų nerandama niekur kitur pasaulyje. Ši įvairovė atspindi ilgą jūros istoriją ir izoliaciją nuo kitų vandenynų.
Žuvų rūšys: nuo mažų iki didelių
Raudonojoje jūroje galima rasti įvairiausių žuvų rūšių, nuo mažų spalvingų rifinių žuvelių iki didelių plėšrūnų. Tarp populiariausių ir įdomiausių rūšių yra:
- Liūtažuvės (Pterois volitans). Liūtažuvės yra vienos atpažįstamiausių Raudonosios jūros žuvų dėl savo ryškių dryžių ir nuodingų dyglių. Jos yra plėšrūnės ir minta mažesnėmis žuvimis bei vėžiagyviais. Nors jos gražios, liūtažuvės yra invazinė rūšis daugelyje pasaulio vandenų ir kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms.
- Napoleoninės lūpažuvės (Cheilinus undulatus). Napoleoninės lūpažuvės yra didelės, taikios žuvys, pasižyminčios charakteringa kupra ant galvos. Jos yra svarbios rifų ekosistemos dalis, nes minta bestuburiais ir padeda reguliuoti jų populiacijas. Šios žuvys yra ilgaamžės ir lėtai auga, todėl yra pažeidžiamos dėl peržvejojimo.
- Koralinės žuvys (Chaetodontidae). Koralinės žuvys yra spalvingos ir plokščios žuvys, gyvenančios koraliniuose rifuose. Jos minta koralų polipais ir kitais smulkiais bestuburiais. Koralinės žuvys yra jautrios rifų būklei, todėl yra svarbūs indikatoriai, rodantys rifų sveikatą.
- Jūrų arkliukai (Hippocampus). Jūrų arkliukai yra unikalios ir gražios žuvys, pasižyminčios neįprasta kūno forma ir elgesiu. Jie gyvena sekliose vandenyse, tarp koralų ir dumblių. Jūrų arkliukai yra pažeidžiami dėl buveinių naikinimo ir prekybos jais kaip suvenyrais ar tradicinės medicinos ingredientais.
- Rykliai. Raudonojoje jūroje gyvena įvairių rūšių ryklių, įskaitant baltagalvius rifinius ryklius, kūjagalvius ryklius ir tigrinius ryklius. Rykliai yra svarbūs ekosistemos plėšrūnai, padedantys palaikyti žuvų populiacijų pusiausvyrą. Dauguma Raudonosios jūros ryklių nėra agresyvūs žmonių atžvilgiu, tačiau svarbu laikytis atsargumo priemonių nardant ar plaukiojant jų buveinėse.
- Barakudos (Sphyraena). Barakudos yra plėšrios žuvys, turinčios ilgas, cilindrines kūno formas ir aštrius dantis. Jos yra greitos ir vikrios plaukikės, medžiojančios mažesnes žuvis. Barakudos gali užaugti iki 2 metrų ilgio ir yra įspūdingos stebėti Raudonosios jūros vandenyse.
Pavojingos žuvys Raudonojoje jūroje
Nors dauguma Raudonosios jūros žuvų yra taikios, kai kurios rūšys gali būti pavojingos, jei yra išprovokuojamos arba netinkamai elgiamasi. Svarbu žinoti apie šias rūšis ir laikytis atsargumo priemonių.
Nuodingos žuvys. Kai kurios Raudonosios jūros žuvys turi nuodingus dyglius arba liaukas, kurios gali sukelti skausmingus įgėlimus. Pavyzdžiui, liūtažuvės ir akmenžuvės turi nuodingus dyglius, kurie gali sukelti stiprų skausmą, patinimą ir netgi paralyžių. Jei įgėlė nuodinga žuvis, būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.
Plėšrios žuvys. Nors rykliai retai puola žmones, svarbu būti atsargiems nardant ar plaukiojant jų buveinėse. Taip pat reikia vengti artintis prie didelių barakudų, kurios gali būti agresyvios, jei jaučiasi išprovokuotos. Reikėtų vengti maitinti žuvis, nes tai gali paskatinti jas tapti agresyvesnėmis ir priprasti prie žmonių.
Raudonosios jūros žuvų apsauga
Raudonosios jūros ekosistema yra pažeidžiama dėl įvairių grėsmių, įskaitant taršą, peržvejojimą ir klimato kaitą. Siekiant išsaugoti šią unikalią ekosistemą, būtina imtis apsaugos priemonių.
Taršos mažinimas. Tarša, ypač plastiko atliekos ir nuotekos, kelia didelę grėsmę Raudonosios jūros žuvims ir koraliniams rifams. Svarbu mažinti taršos šaltinius ir skatinti atsakingą atliekų tvarkymą.
Tvarus žvejybos valdymas. Peržvejojimas gali sunaikinti žuvų populiacijas ir pakenkti ekosistemos pusiausvyrai. Būtina įgyvendinti tvarius žvejybos valdymo metodus, įskaitant žvejybos kvotų nustatymą, draudžiamų žvejybos zonų įsteigimą ir nelegalaus žvejybos mažinimą.
Klimato kaitos poveikio mažinimas. Klimato kaita sukelia vandens temperatūros kilimą ir rūgštingumo didėjimą, o tai gali pakenkti koralams ir kitoms jūrų gyvybės formoms. Būtina imtis veiksmų, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.
Švietimas ir informuotumo didinimas
Švietimas ir informuotumo didinimas apie Raudonosios jūros ekosistemą yra svarbūs siekiant paskatinti atsakingą elgesį ir apsaugos pastangas. Svarbu informuoti visuomenę apie grėsmes, su kuriomis susiduria Raudonoji jūra, ir skatinti tvarų turizmą bei kitas veiklas.
Baltijos Jūros Žuvų Ištekliai
Kokia yra Baltijos jūros žuvų išteklių būklė? Žuvų išteklių būklė labai svarbi atliekant bendrą Baltijos jūros būklės vertinimą. Svarbiausios tiriamos žuvų rūšys yra menkės, strimelės, brėtlingiai, plekšnės, lašišos, šlakiai. Vertinamas jų kiekis, neršiančių išteklių biomasė, amžinė ir dydžių struktūra ir kiti rodikliai.
Ne paslaptis, kad didžiausią įtaką menkių žuvų ištekliams gali daryti pernelyg intensyvi verslinė žvejyba. Vis plačiau kalbama, bet dar nėra galutinai įrodyta, kodėl itin drastiškai sumažėjo rytinės Baltijos menkių išteklių grupė - ar menkių išteklių sumažėjimas yra intensyvios verslinės žvejybos pasekmė, ar tai lemia eutrofikacija ir kiti veiksniai.
Lašišų gausumą labiausiai veikia mirtingumas jūroje ir migracijos į nerštavietes kliūtys. Lašišų vertinimui atlikti svarbus į upes migruojančių reproduktorių skaičius, netiesiogiai veikiamas komercinės ir rekreacinės žvejybos jūroje ir upėse.
Žuvų Rūšys Niūfaundlende ir Labradore
Šioje Kanados dalyje randamų žuvų įvairovė iš tiesų didžiulė:
- Kiautiniai vėžiagyviai, kurių pagrindiniai yra krabai, krevetės ir omarai. Vėžiagyvių kūnas sudarytas iš trijų atskirų dalių: galvos, krūtinės ląstos, pilvo ir visos jos turi išorinį kiautą. Dar viena populiari vėžiagyvių grupė - moliuskai, kurių apsauginis kiautas dar tvirtesnis. Svarbiausia šios rūšies grupę sudaro geldutės, valgomieji jūrų moliuskai, kalmarai.
- Vandenyninės žuvys - tai paprastai būriais migruojančios ir keliaujančios žuvys. Tradicinės yra mažesnei rūšiai priklausančios silkės, skumbrės, stintos. Vis labiau populiarios tampa kardžuvės ir tunas.
- Dugninės žuvys - šios rūšies žuvys paprastai apsigyvena ir maitinasi netoli jūros dugno. Didžiausią grupę sudaro menkė, otas, plekšnė, raudonasis jūros ešerys. Ciegorius, sidabrinė menkė, saida, juodalopė menkė, otas, šamas, raja, ilgauodegė sudaro likusią dugninių žuvų grupę.
Svarbiausia komercinių žuvų rūšis Niūfaundlende ir Labradore yra Atlanto menkė (Atlantic cod), kuri žvejojama pakrantėse ir toliau nuo kranto. Ši žuvis labai skani sūdyta, džiovinta, šviežia arba šaldyta, rūkyta. Kiek egzotiškesni produktai iš šios žuvies yra menkės kepenėlės, liežuvis, menkės kepenėlių aliejus.
Žieminė plekšnė (Winter flounder) aptinkama visuose vandenyse aplink Niūfaundlendą ir Labradorą. Kaip ir visos plekšnių giminės žuvys, ši turi savitą plokščią kūną, abi akys yra dešinėje pusėje. Išvirta mėsa yra grynai balta, liesa, be kaulų, švelnaus skonio. Žieminė plekšnė parduodama šviežia arba šaldyta, visa arba gabaliukais, filė.
Šaltuose Šiaurės Atlanto vandenyse Niūfaundlendo ir Labradoro pakrantėse žvejai gaudo labai vertinamą plokščią žuvį - Grenlandijos otą (Greenland halibut arba turbot), kuris eksportuojamas į daugybę pasaulio šalių. Tai riebi žuvis, todėl puikiai tinka rūkyti. Labiau nei kitos oto rūšies žuvys, Grenlandijos otas turi daugiau omega 3 nesočiųjų riebalinių rūgščių. Otą galima naudoti įvairiai, tačiau labiausiai tinka tirštai sriubai su prieskoniais. Rūkytas otas gali būti patiekiamas plonai supjaustytas su šviežiais krapais.
Raudonasis jūros ešerys (Redfish) dar vadinamas vandenyno ešeriu arba jūrų ešeriu. Tai labai nedidelė žuvis, todėl ir iš jos gaminami filė gabaliukai būna mažyčiai. Didžiausia produkcijos dalis patenka į Jungtines Valstijas. Šaldytą žuvį galima laikyti iki šešių mėnesių, šviežią - apie dešimt dienų nuo apdorojimo.
Paprastas Raudonojo Jūros Ešerio Receptas
- Sumaišyti papriką ir pipirus.
- Šaltu vandeniu nuplauti žuvį ir nusausinti rankšluosčiu.
- Įkaitinti keptuvę.
- Pamirkyti abi puses žuvies ištirpintame svieste ir pavolioti pipirų ir paprikos mišinyje.
- Kepti apie 4 minutes.
- Patiekti su ištirpusiu sviestu.