Kasos ir kepenų vėžys yra slaptos eigos, taigi bene vienintelis patikimas būdas aptikti ligą, anot chirurgo J. Kuliavo, yra reguliari diagnostika. Svarbūs ne tik įprastiniai kraujo ar šlapimo tyrimai, vizitas pas kardiologą ar urologą, bet reikėtų nepamiršti ir kitų organų - skrandžio, storosios žarnos, kasos, kepenų - apžiūros.
Kasos vėžio ypatumai
Gydytojas J. Kuliavas sako, kad itin agresyvus yra kasos vėžys - apie 80 proc. ligos atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos: penkerius metus išgyvena vos keli procentai, vidutinis išgyvenamumas - metai. Kepenų vėžio statistika geresnė - diagnozavus išplitusį vėžį, penkerius metus išgyvena 3 proc. Anot gydytojų, kasos vėžys dažniau nustatomas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems.
Simptomai ir diagnostika
J. Kuliavas atskirai pamini geltą - ji būdinga kasos vėžiui. „Tas procesas staigus - žmogus tiesiog po nakties gali pagelsti“, - atkreipia dėmesį J. Kasos ar kepenų vėžio diagnozę išgirdęs pacientas turėtų nusiteikti nuodugniems tyrimams.
Anot gydytojo chirurgo, jie reikalingi tam, kad NVC specialistai turėtų visą ligos paveikslą: kokia vėžio stadija, kur ir kiek jis išplitęs, kokia vėžio biologija. „Tiriame ne tik kepenis ar kasą, bet ir plaučius, krūtinę, kartais skrandį. Tik įvertinę visus tyrimus, galėsime taikyti optimalų gydymą“, - proceso eigą aiškina J. Paciento tyrimų rezultatus aptaria daugiadalykė komanda, kurią sudaro chirurgas, chemoterapeutas, radioterapeutas ir radiologas. Jeigu reikia kažką patikslinti, įtraukiami ir kitų sričių specialistai.
Gydymo būdai
Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė teigia, jog dėl ligos pobūdžio ir agresyvumo kasos vėžys visuomet gydomas kompleksiškai, t. y. net ir ankstyvosios stadijos vėžiui esant, kuomet navikas nedidelis, be chirurginio gydymo, visuomet taikomas ir papildomas sisteminis medikamentinis gydymas, t. y. profilaktinė chemoterapija.
„Agresyvumas pasireiškia tuo, kad pavienės vėžio ląstelės gali cirkuliuoti kraujyje, nukeliauti į kitus organus ir ten suformuoti metastazes. Tyrimais įrodyta, jog tokia profilaktinė chemoterapija gerokai sumažina ligos atsinaujinimą ir pailgina pacientų išgyvenamumą“, - aiškina dr. E. Chirurgas J. Kuliavas priduria, jog tiek kasos, tiek kepenų vėžio pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis, t. y. atliekama operacija.
„Diagnozavus pirminės stadijos ligą, galimybės pasveikti yra gana geros. Mūsų tikslas - kuo anksčiau nustatyti ligą, kad visa gydytojų komanda pasiektų kuo geresnių gydymo rezultatų“, - pabrėžia J. Anot gydytojos chemoterapeutės, kuomet navikas yra didelis, susijęs su šalia esančiais nervais ir kraujagyslėmis, pacientas nukreipiamas priešoperacinei chemoterapijai - ja siekiama sumažinti naviką, kad jį būtų galima išoperuoti. Dar vienas chemoterapijos taikymo variantas - kuomet chirurginis gydymas neįmanomas, nes navikas labai didelis arba nustatomos metastazės.
„Išplitusios ligos atveju medikamentinis gydymas taikomas visą gyvenimą, siekiant sustabdyti ligos plitimą, sumažinti navikinius darinius bei jų sukeliamus simptomus. Išskiriamos kelios medikamentinio gydymo rūšys: chemoterapija, biologinė terapija (kuomet paveikiami specifiniai naviko ląstelei būdingi taikiniai, ligą įtakojantys genų pokyčiai) bei imunoterapija (kuomet kovoti prieš vėžį suaktyvinama paciento imuninė sistema). Nepaisant intesyvių tyrinėjimų kasos vėžio srityje, mažai inovatyvių vaistų pasiteisino - dažniausiai naudojami chemoterapijos deriniai“, - pasakoja dr. E.
Kepenų vėžio tipai
Pasakodama apie kepenų vėžį, dr. E. Baltruškevičienė pabrėžia, kad jis yra dviejų rūšių - kilęs iš kepenų ląstelių (hepatoceliulinė karcinoma HCC) arba iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). HCC kepenų vėžys yra dažniausias, jis paprastai išsivysto po kepenų cirozės ar persirgus hepatitu B, C.
„Nustačius hepatoceliulinę karcinomą visuomet siekiama taikyti vietinius gydymo metodus - išoperuoti, abliuoti, embolizuoti - užkišti naviką maitinančias kraujagysles arba į jas suleisti chemopreparatų. Jei kepenų vėžys išplitęs, vietiniai gydymo metodai keičiami medikamentiniu gydymu. Anot dr. E. Baltruškevičienės, cholangiokarcinoma yra labai agresyvi, kaip ir kasos vėžys. Šiuo atveju pacientas operuojamas retai, nes paprastai navikai būna dideli, todėl dažniausiai taikoma chemoterapija, kuri esant galimybei derinama su imunoterapija (pastaroji šiuo metu Lietuvoje nėra kompensuojama).
„Cholangiokarcinomos atveju labai svarbi genetinė diagnostika, kuomet ištiriami genų pokyčiai, kuriuos būtų galima paveikti inovatyviais vaistais. Svarbu paminėti, kad nuo vasario mėnesio dažniausių navikuose randamų genų tyrimas yra kompensuojamas Lietuvoje. Tai atvėrė galimybę žymiai tiksliau ir greičiau nustatyti reikšmingus pokyčius bei pritaikyti personaliuoztą į jų genų pokyčius nukreiptą gydymą“, - pažymi chemoterapeutė ir Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. E.
Chirurginis gydymas
Gydytojas chirurgas J. Kuliavas yra atlikęs apie 50 kasos vėžio operacijų. Sudėtinga kasos operacija gali trukti 3-6 valandas, kepenų, priklausomai nuo sudėtingumo, paciento svorio, naviko vietos, - nuo 40 min. „Mes operuojame ir trečios stadijos kasos vėžį“, - aiškina J. Kuliavas. Paprastai kasos vėžiui taikoma atvira operacija. Kitas būdas - minimaliai invazinė chirurgija (laparoskopija). Pasak gydytojo chirurgo, šis būdas labiau tinka kepenų vėžiui gydyti.
Pasiruošimas operacijai
J. Kuliavas itin pabrėžia laiką prieš operaciją: „Šis laikotarpis svarbus, ir pacientas dėl savęs turėtų šiek tiek padirbėti, t. y. pagerinti savo būklę. Svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir sureguliuoti gretutines ligas, pagal galimybes padidinti fizinį aktyvumą, mesti rūkyti, sumažinti kaloringų produktų vartojimą ir pan.
Prevencija
Abu NVC gydytojai sako, kad dažniausi kasos vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio, kaloringo ir riebaus maisto vartojimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka. Ypač pavojingas yra kasos uždegimas - pankreatitas, kuriuo, anot dr. E. Baltruškevičienės, dažnai suserga alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės. „Jei žmogus serga kasos uždegimu, reikėtų atidžiau stebėti šį organą, dažniau tirtis. Lygiai taip pat ir dėl kepenų vėžio - jei asmuo serga kepenų ciroze, virusiniu hepatitu B ar C, derėtų būti atidesniam, labiau rūpintis savo kepenimis, jų ligų diagnostika“, - rekomenduoja J. Šaltiniuose nurodoma, kad tikimybė genetiškai perduoti riziką susirgti šių rūšių vėžiu yra 5-10 proc.
„Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, padidinti fizinį aktyvumą, sutvarkyti mitybą, kurioje būtų gausu daržovių, skaidulinio maisto - visa tai sumažina riziką susirgti vėžiu. Taigi pirmas žingsnis - prevencija, o antras - diagnostika, nepriklausomai nuo to, ar turite lėtinių ligų, ar ne. Jeigu jaučiami nemalonūs simptomai, nereikėtų patiems ieškoti galimos priežasties. Geriau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimus ir, reikalui esant, nukreips pas kitus specialistus. Geriau ankstyvi tyrimai, nei vėlyvas ir sudėtingas gydymas“, - akcentuoja dr. E.
Pašnekovės teigimu, nors kasos vėžys tyrinėjamas, ieškoma vaistų, tačiau tokių, kurie pakeistų dabartinį gydymą, kol kas nėra. Todėl itin svarbūs yra klinikiniai tyrimai, nes agresyviu vėžiu sergančiam pacientui jie suteikia galimybę gauti inovatyvų gydymą, kuris gali tapti sėkmingu.
„Svarbiausia yra prevencija, diagnostika, o jei išgirstama onkologinės ligos diagnozė, reikėtų pasitikėti gydytojais, klausyti jų rekomendacijų, nebijoti klausti, bendrauti ir atsigręžti į save. Nors kasos ir kepenų vėžys yra agresyvios ligos, vis atsiranda naujų galimybių jas gydyti“, - sako Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. E. Baltruškevičienė.