Išlaužo žuvis - tai ilgametes tradicijas puoselėjantis žuvies auginimo ūkis, veikiantis jau nuo 1965 metų. Čia laikomės aukščiausių kokybės standartų, kad užtikrintume ypatingą šviežumą bei maistingumą. Mūsų komanda atsakingai rūpinasi kiekvienu žuvų auginimo ir priežiūros etapu: nuo pat ikrelio iki žuvies pateikimo Jūsų stalui. Visas procesas vyksta mūsų ūkyje, o tai leidžia mums kontroliuoti kokybę ir skaidrumą, siekiant maksimalios produkcijos šviežumo bei gardumo.
Nuolat tobulėjame, investuojame į naujausias technologijas ir laikomės atsakingo ūkininkavimo principų, kad mūsų produkcija atitiktų net reikliausių gurmanų lūkesčius. Esame įsikūrę nuostabios gamtos apsuptyje, kur gyvuojame drauge su aplinka ir siekiame ją išsaugoti ateities kartoms.
Ūkio Iššūkiai ir Darbuotojų Trūkumas
Išlaužas, Prienų r. Žuvininkystės ūkio ir žuvies perdirbimo įmonės „Išlaužo žuvis” direktorius Darius Svirskis pastebi, kad didžiausia problema kaimiškoje vietovėje yra kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stygius. „Nors dažnai mūsų parlamentarai kaip vieną iš svarbiausių dalykų kaime pabrėžia naujų darbo vietų kūrimą, iš tikrųjų problema visai ne ta. Paprasčiausiai nėra čia kam dirbti”, - sako D. Šiuo metu ūkyje dirba apie 60 darbuotojų, dauguma jų atvyksta iš miesto - Kauno ir Alytaus pusių.
Bendrovės direktorius neslepia, kad darbuotojų stygiaus problema itin opi perdirbimo srityje - sunku rasti kvalifikuotus gamybos ir rūkymo technologus, įmonei trūksta ir virėjų, D. Svirskio žodžiais, iniciatyvių, kūrybingų, išmoningų, nebijančių eksperimentuoti ir kurti naujus žuvies gaminius. Iš viso žuvies perdirbimo, prekybos ir išvežiojimo srityje dirba apie 20 žmonių. Dar du trečdaliai darbuotojų šeria ir gaudo žuvis, taip pat pamainomis saugo tvenkinius ir žuvies sandėlius nuo žmonių ir paukščių.
Tam pasitelkiami ir 5 medžiotojai ne tik šautuvais, bet ir septyniomis garso patrankomis baidantys nuo tvenkinių kormoranus ir pilkuosius garnius. „Patrankos drumsčia vietinių gyventojų ramybę, tačiau šių paukščių baidymas būtinas, nes kitaip žala ūkiui būtų didžiulė”, - šypteli D.
Gamyba ir Prekyba
Maždaug prieš penkerius metus įmonė Išlauže įkūrė žuvies perdirbimo cechą ir gaminiais pradėjo prekiauti čia pat esančioje firminėje parduotuvėje. Prieš porą metų „Išlaužo žuvies” firminė parduotuvė duris atvėrė ir Kauno Senamiestyje. Mobili parduotuvė kursuoja tarp Vilniaus („Tymo” turgavietė) ir Kauno (Kauno pilies ir „Savas” turgavietės), maždaug trečdalis užauginamos žuvies pristatoma ir į prekybos tinklus.
„Žuvis realizuojama ištisus metus, o pirmiausia ja stengiamės aprūpinti savo regioną. Jo teigimu, tarp maždaug 20 žuvininkystės ūkių, kuriuos vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, „Išlaužo žuvis” yra vienas stambiausių ūkių, pagaminančių septintąją dalį visos Lietuvos akvakultūros produkcijos. „Jei asociacija bendrai užaugina iki 4 tūkst. t žuvies ir dar apie 100 t uždarosios cirkuliacinės sistemos, tai mes užauginame apie 700 t prekinių žuvų, o bendrai tvenkiniuose plaukioja 1 000 tonų įvairiausių žuvų”, - sako D.
Beveik trečdalį užaugintos produkcijos bendrovė eksportuoja į Lenkiją ir Latviją, dar tiek pat perdirba ir parduoda firminėse parduotuvėse. O žuvies gaminių pasiūla išties nemaža - 270 skirtingų pavadinimų gaminių, tik ne visi jie vienu metu gaminami ir siūlomi klientams. Kasdien pirkėjai gali rinktis iš maždaug 50 skirtingų žuvies gaminių, įskaitant gyvą ir rūkytą žuvis, - jų pasiūlą ir pasirinkimą lemia sezoniškumas, ir, žinoma, klientų pageidavimai.
Auginamos Žuvų Rūšys
Per 500 ha užimančiuose tvenkiniuose auginamos kelių rūšių žuvys, bet didžiausią dalį (apie 70 proc.) sudaro karpiai. Plaukioja tvenkiniuose trijų rūšių plačiakakčiai (margieji, baltieji ir jų hibridai), amūrai, europiniai šamai, lydekos, ešeriai, lynai, atskirame kanale - upėtakiai ir eršketai.
„Šiuo metu auginame ir naujos rūšies Lietuvoje žuvis - karpio ir karoso hibridus. Kaip ir plačiakakčius, taip ir šios rūšies žuvis Lietuvoje pradėjome auginti pirmieji”, - teigia „Išlaužo žuvis” vadovas ir priduria, kad iš viso ūkyje yra augintos 22 rūšių žuvys. Jo teigimu, šis hibridas ypač greitai auga, dydžiu yra panašus į karpį (gali užaugti iki 5-6 kg), o skoniu primena karosą.
Viename tvenkinyje auga 5-7 rūšių žuvys ir kiekviena žuvis ten atlieka savo vaidmenį. Grūdais, kurie perkami išskirtinai tik iš smulkiųjų vietinių ūkininkų, nenaudojančių glifosato grūdams desikuoti, šeriami tik karpiai. Nors šiek tiek pašaro nutveria lynai ir amūrai, tačiau pastarieji minta daugiausia nendrėmis ir kitomis žolėmis, todėl nereikia sukti galvos dėl tvenkinių tvarkymo (nereikalingos ir nendrapjovės).
Baltieji plačiakakčiai minta fitoplanktonu, daugiausia melsvadumbliais, margieji - sunaikina zooplanktoną, o hibridinės rūšies plačiakakčiai išvalo tvenkinį nuo dumblių, bakterijų ir zooplanktono. „Mėgstu mūsų tvenkinius lyginti su Dzūkijos ežerais - jie palyginti gražūs ir skaidrūs”, - šypteli D.
Ekologinis Ūkininkavimas
Ekologinė žuvininkystė - kur kas daugiau nei vien tik ekologiškų pašarų pasirinkimas. Bendrovės „Išlaužo žuvis" direktorius Darius Svirskis „ekologijos" sąvokai teikia plačią reikšmę: tai ir parinktos tarpusavyje derančios žuvų rūšys, ir specialios sąlygos gyventi joms be streso ir net malonus, be jokių konfliktų bendravimas su žuvų pirkėjais. Jis apgailestauja, kad šiandien ekologiškai išaugintai žuviai dar neteikiamas prioritetas, ji neįvertinama aukštesne kaina, tačiau tikisi, kad atsigaunant ekonomikai ir didėjant potencialių pirkėjų pajamoms situacija pasikeis.
Dviejuose trečdaliuose Išlaužo tvenkinių žuvys auginamos ekologiškai. Ne mažiau kaip 30 proc. ekologiškai auginamų žuvų maisto turi būti natūralus. Tvenkiniai tręšiami perpuvusiu mėšlu, žolėmis, šienu, šiaudais. Pagrindinis ekologiškai auginamų žuvų pašaras - ekologiški grūdai. Jais žuvis šerti reikia gerokai rečiau nei kombinuotaisiais pašarais - pakanka poros kartų per savaitę. Dieną, dvi vandenyje pabrinkę grūdai yra tinkamiausi žuvų maistui. Per 3-4 dienas jie nespėja surūgti, žuvys turi kuo maitintis. Jei vandens temperatūra pakyla iki 25o C, grūdai vandenyje rūgsta greičiau, todėl tokiais atvejais žuvys šeriamos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Šeriant grūdais mažiau užteršiamas ir vanduo: jei žuvis nealkana, kombinuoti pašarai per keletą valandų ištirpsta ir užteršia vandenį, o grūdai laikosi ilgiau - nenori šiandien, praris rytoj.
Kad žuvys gerai augtų, stengiamasi joms sudaryti visavertį racioną. Pagrindinis komponentas - kviečiai, dar pridedama miežių, rugių arba kvietrugių. Baltymų stygių stengiamasi kompensuoti pridedant lubinų. Per vasarą žuvies kiekis tvenkiniuose padidėja daugiau nei penkis kartus. Pavasarį suleisti 300 g svorio karpiukai per vasarą užauga iki pusantro kilogramo. Išaugusios žuvys vasaros pabaigoje suryja dvigubai daugiau. Iš viso per savaitę joms sušeriama apie 120 tonų grūdų vasaros pradžioje, o pabaigoje - dvigubai daugiau.
Vienas svarbiausių ekologinės žuvininkystės aspektų - žuvies rūšinė sudėtis tvenkinyje. Atlikdamos skirtingas funkcijas skirtingų rūšių žuvys sukuria savitą sistemą, kurioje joms visoms gera gyventi. Daugiausia (apie 65 proc.) visos žuvies Išlaužo tvenkiniuose - karpiai. Tvenkinių užžėlimo problema Išlauže išspręsta prieš kelis metus pradėjus auginti vandens telkinius valančias žuvis: baltuosius amūrus ir marguosius plačiakakčius. Per metus užauginama apie 100 t plačiakakčių ir apie 30-40 t amūrų.
Beveik atsisakyta lynų auginimo - per metus užauginama vos pora tonų. Turguose lynais prekiaujama palyginti pigiai, todėl bendrovei auginti šias žuvis nuostolinga. Karosų taip pat auginama nedaug - tik perkantiems įveisimui. Norintys auginti daugiau žuvų, jas šerti, žvejoti, kartu su karpiais gali įleisti papildomai karpio-karoso hibridų. Taip penktadaliu galime padidinti natūralų vandens telkinio produktyvumą ir išlaikyti neuždumblėjusį vandens telkinį.
Ligos ir Prevencija
Pavasarį Išlaužo žuvininkystės ūkis prekiauja tvenkiniams įžuvinti skirtomis žuvytėmis. O tai mums kelia ypač didelį nerimą, nes kaimyninėje šalyje siaučia baisos žuvų ligos - karpių herpes ir letargo virusai. Pastaroji liga nauja, bet tokia pat grėsminga kaip ir šernų platinamas kiaulių maras.
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkį nuo ligų, šiemet atsisakyta ir pramoginės žvejybos. Panašus žingsnis buvo žengtas ir maždaug prieš penkerius metus, kai buvo kilusi karpių herpes viruso grėsmė. Tačiau D. Svirskis įsitikinęs, kad ekologiniame ūkyje turėtų būti atsisakoma bet kokios prievartos, viskas turėtų vykti natūraliai. Todėl jis kritiškai žiūri į kitų ekologinių žuvininkystės ūkių praktiką, kur karpiai naršinami inkubatoriuose, leidžiant hormonus ir anestetikus.
Žiemoti žuvys suvežamos į specialius tvenkinius, kuriuose didesnis vandens pratekėjimas, žuvims patenka daugiau deguonies. Todėl 0,5 ha ploto žiemojimo tvenkiniuose laikoma 20, kartais net 30 tonų žuvies. Kadangi tvenkiniai kaskadiniai, galima sukaupti nemažą vandens rezervą, kad paskui žiemos metu būtų galima papildyti vandeniu žiemojimo tvenkinius.
Išsaugoję per žiemą žuvis geriau nei kiti ūkiai, Išlaužo tvenkiniai pavasarį pajuto pranašumą ir įveisimo medžiagos prekyboje. D. Svirskis tikina, kad bent pusė privačių tvenkinių savininkų žuvų savo tvenkiniams įveisti įsigijo būtent Išlauže.
Realizacija ir Konkurencija
Didžiausią dalį Išlaužo tvenkiniuose užaugintos žuvies nuperka Kaune, Suvalkijoje ir Dzūkijoje esantys prekybos centrai, nemažai iškeliauja į turgus. Prieš 3 metus beveik visa Išlauže užauginta žuvis būdavo išvežama į Lenkiją, dabar eksportuojama tik trečdalis produkcijos. D. Svirskis apgailestauja, kad Lietuvoje tarp žuvininkų vyksta negraži konkurencinė kova dėl vidaus rinkų.
Iš visų prekybos centrų, kuriems „Išlaužo žuvis" tiekia produkciją, ekologiškas sąlygas žuvims prekybos vietoje sudaro tik vienas centras. Žuvys čia laikomos didelėje talpykloje, o į akvariumą parduotuvėje atnešamas tik nedidelis kiekis žuvies, ji aprūpinama deguonimi. Tačiau, pasak D. Svirskio, būtent šis prekybos centras moka žuvų augintojams mažiausią kainą.