Kultūra visada yra visuomenės gyvensenos ir veiksenos formavimo būdas. Kadangi kultūra yra neįsivaizduojama be savo imperatyvinio poveikio žmogui ir visuomenei, be žmonių elgesį ir visą jų gyvenimą koreguojančios galios bei reguliatyvinės funkcijos.
Istoriniai ir kultūriniai aspektai
Civilizacijų istorija, su kuria dauguma moksleivių paskutinį kartą susiduria 6 arba 7 klasėje, neabejotinai sukelia tam tikrą disbalansinį jausmą. Pirmiausia todėl, kad tūkstančius metų apimanti civilizacijos istorija mokykloje dėstoma keliolikos metų vaikams 7 klasėje. 8 - tokai jau mokosi tik 13 amžių istoriją nuo 5 iki 18 amžiaus. Na o 9, 110 klasėms lieka atitinkamai XIX ir XX amžiai. Žinoma, XXI amžiaus žmogui XX ar XIX amžiai yra svarbesni nei 15 ar, tuo labiau pav. Iš mokyklos studentas atsineša gan didelę humanitarinio išsilavinimo disproporciją.
Kiek yra (buvo) civilizacijų? - klausimas, atskleidžiantis ištisą asociacijų spektrą, o įdėmiau įsižiūrėjus ir tam tikrą civilizacinės istorijos ir jo metodo specifiką. Du ryškiausi civilizacinio metodo plėtotojai, vokiečių filosofas Oswaldas Spengleris (1880-1936) ir anglų istorikas bei filosofas Arnaldas Toynbee’s (1889-1975) nesurado vieno atsakymo. Spengleris išskyrė aštuonias istorines kultūras (atsiribpjęs nuo primityvių kultūrų): indų, Babilono, kinų, Egipto, arabų, Meksikos, antikinę ir Vakarų. Tiesa, antrajame Vakarų saulėlydžio tome dar netikėtai prabylama apie naują - rusų kultūrą.
XII - tomio veikalo Istorijos studijos autorius A. Toynbee’s , kurio darbai ypač išpopuliarino civilizacinio metodo taikymą, fiksavo 23 civilizacijas, jas skirstydamas į pirmines ( Egipto, Šumero-Akado, Egėjo, Indo, Kinijos, Majų), antrines (Sirijos, heleninę, indiškąją), tretines ( Vakarų krikščioniškąją, Rytų krikščioniškąją, islamą) bei palydovines ( Hetitų, Irano, Misisipės, Rusijos ir t.t.). Pagaliau, šiandien neretai pasakoma, kad didžiosios dabarties civilizacijos yra keturios: Vakarų krikščioniškoji, arabų islamiškoji, Indijos budistinė, Kinijos konfucionistinė.
Religiniai aspektai
Konkrečios lokalizuotos visuomenės ir jos egzistavimo būdas (Toynbee); 4/ civilizacija- kultūr.
Hinduizmas
Viena iš priežasčių, kodėl jautiena yra tabu daugelyje Indijos visuomenės sluoksnių, yra pagarba karvėms, kurios hinduizme laikomos šventais gyvūnais. Karvės siejamos su dosnumu ir motinišku rūpesčiu, todėl jų skerdimas ir valgymas yra nepriimtinas. Dauguma induistų yra vegetarai, o tie, kurie valgo mėsą, dažniausiai vengia jautienos.
Kitų religijų požiūris
Kitose religijose, pavyzdžiui, islame ir judaizme, jautiena yra leidžiama, tačiau jos paruošimas ir vartojimas turi atitikti tam tikrus religinius reikalavimus. Pavyzdžiui, islame mėsa turi būti Halal, o judaizme - Košer. Šiose religijose skerdimo būdai ir mėsos paruošimas yra griežtai reglamentuoti.
Kultūros samprata
Kultūros sampratų yra labiai įvairių: sociologinė, antropologinė, sociopsichologinė, aksiologinė ir pan. Pačia bendriausia prasme kultūrą galima apibrėžti kaip visuomenės gyvenimo ir veiklos būdą.
A. L. Kroeber ir C. Kluckholn yra atlikę specialią kultūros sąvokos apibrėžimų studiją ir surinkę pusketvirto šimto naudojamų kultūros termino definicijų ( civilizacijos skirtingų apibrėžimų priskaičiuojama iki 100). Jie tikėjo, kad tokia galėtų patenkinti ir daugumą socialinių mokslininkų: “Kultūrą sudaro išreikšti ir neišreikšti elgesio ir skirti elgesiui įgyti modeliai, kurie perduodami simboliais ir sudaro atskirų žmonių gruoių vystymosi pasiekimus, įskaitant jų realizaciją artefaktuose; esminę kultūros šerdį sudaro tradicinės (t.y. istoriškai išvestos ir atrinktos) idėjos, kurioms ypač priskiriamos vertybės; kultūrinės sitemos iš vienos pusės gali būti laikomos veiksmų produktais, o iš kitos - tolimesnius veiksmus sąlygojantys elementai”. Galiausiai autoriai pripažino, kad kultūros samprata, netgi būdama svarbi, nesukuria teorijos: “dabar mes turime daugybę definicijų, bet per mažai teorijos”.
Dar 1871 m. knygoje Primityvioji kultūra pirmojo antropologijos vadovėlio autorius E. B. Tylor’as pateikė kultūros apibrėžimą, kuris iki šiol žinomas visiems pasaulio antropologams: “Kultūra arba civilizacija plačiąja etnografine prasme yra kompleksinė visuma, apimanti žinias, moralę, teisę, papročius ir bet kokius kitus sugebėjimus bei įgūdžius, kuriuos įgyja žmogus kaip visuomenės narys”. 1940-1950 amerikietiškoje antropologijoje: “Kultūrą sudaro išreikšti ir neišreikšti elgesio ir skirti elgesiui įgyti modeliai, kurie perduodami simboliais ir sudaro atskirų žmonių grupių vystymosi pasiekimus, įskaitant jų realizacija artefaktuose”.
1/ civilizacija - tai pilietinė visuomenė, arba pilietinės visuomenės būklė (civis, civitas), skirtingai nuo prigimtinės būklės; 2/ civilizacija gali reikšti daiktišką kultūros grupės substratą, t.y. įdaiktintą objektyviąją kultūrą ir daiktiškąjį kultūros buvimą (Šalkauskis); 3/ civilizacija - konkreti lokalizuota visuomenė ir jos egzistavimo būdas (Toynbee).