pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Migrantų krizė Lampedūzoje: Italijos ir Prancūzijos pasienio iššūkiai

Italijos ir Prancūzijos pasienis kenčia nuo migrantų antplūdžio. Italai jau atsikando migrantų duonos - dvi pasienio savivaldybes - Ventimigliją ir Mentoną, esančias Italijos ir Prancūzijos pasienyje, iš visų pusių atakuoja svetimšaliai, o vietiniai jau nebežino, ko griebtis.

Tačiau didžiausias pavojaus signalas skamba iš Lampedūzos, kur atvykėlių skaičius jau viršija vietinių gyventojų skaičių - italai tai vadina pragaru.

Nuo 2011 m. dėl tarptautinių krizių, įskaitant Arabų pavasarį, konfliktą Sudane ir karus Afrikos Kyšulio regione, į miestą nuolat plūsta migrantų bangos. Manoma, kad didžiulis kiekis migrantų, išsilaipinusių Lampedūzoje, pietų Italijoje, jau netrukus pasieks savo namus, o tai neramina Mentono Garavano, kuris kadaise buvo vadinamas „Prancūzijos perlu“, rajone gyvenančius prancūzus. Tiesa, Mentonas kol kas nukentėjo palyginti mažiau.

Pabėgėliai iš Sahelio ar Rytų čia ilgai neužsibūna ir stengiasi kuo greičiau pervažiuoti miestą į Nicą ar kitą Prancūzijos, ar Europos miestą. Mentono Garavano rajone gyvenantys prancūzai teigia išgirdę nerimą keliančių dalykų - pavyzdžiui, kad policijos pareigūnai buvo įspėti, jog į rajono geležinkelio stotį artimiausiu metu užplūs migrantai iš Lampedūzos.

Taip pat, kad vietos valdžia vykdo slaptas statybas netoli Saint-Luduć pasienio perėjos. Pertvarka vyksta pilnu pajėgumu, o deportacijos laukiantiems migrantams įrengiamos vadinamos laikinosios „prieglaudos“. Vietiniai rajono gyventojai baiminasi kitų miestų likimo, kai tiesiog pabėgėliams pastatomas namas su vartais, pro kuriuos jie lengvai įvažiuoja ir išvažiuoja.

Padėtis Ventimilijoje

Tuo tarpu kirtus sieną, ribojančią Prancūziją su Italiją, ir nuvykus vos kelis kilometrus į Ventimigliją - padėtis primena apokalipsę. Teigiama, kad nuo tada, kai valdžios institucijos dėl COVID-19 čia išardė veikusią migrantų priėmimo stovyklą, situacija tapo nebevaldoma.

Nelegalūs migrantai - daugiausia sudaniečiai ir eritrėjiečiai, prie kurių pastaraisiais mėnesiais prisijungė vis daugiau nepilnamečių ir šeimų iš Gvinėjos ir Dramblio kaulo kranto - stovyklauja tiesiog po greitkelio viaduku. Didžioji dauguma jų - jauni ir vyriškos lyties.

„Rytais juos galima pamatyti prausiantis upėje, ant kranto paliekant kalnus šiukšlių. Jie nuolat juda tarp geležinkelio stoties ir „Caritas“ asociacijos teritorijos, kuri taip pat teikia maistą ir nakvynę šeimoms iki keturių naktų. Geležinkelio stotyje jie laukia kontrabandininkų, kurie juos nugabens į Prancūziją“, - dienraštis Origo.hu cituoja informaciją iš vietinio „Le Figaro“.

Rojos upės slėnyje (kur ir apgyvendinti migrantai) įsikūrę gyventojai pasakoja, kad sulig migrantų antplūdžiu baigėsi ir jų ramus gyvenimas - atvykėliai ne tik pasižymi netvarkingumu, bet ir dažnai girtauja, ir net puola vietinius gyventojus.

„Miestas nėra švarus. Jie išmeta mūsų duotus drabužius, maistą, obuolius ir bananus“, - teigė vienas iš gyventojų. - „Nesu rasistas, bet atvykėlių yra daug. Per televiziją sako, kad mieste yra 400 žmonių. Nežinau, ar tai tiesa, bet jų yra visur, paplūdimyje, po tiltu…“

Lampedūzos situacija

Visgi, blogiausia - dar priešakyje. Jau šios savaitės pabaigoje Lampedūzos gyventojai turi ruoštis dar vienai migrantų bangai, todėl Raudonojo kryžiaus pareigūnai, esantys Lampedūzos saloje, skuba ištuštinti vietinį tvarkymo centrą.

„GB News“ turimais duomenimis, šiuo metu stovykloje, vietinių vadinamoje „karštuoju tašku“, gyvena vos 150 žmonių, praėjus savaitei po to, kai ji buvo perpildyta mėginant susitvarkyti su daugiau nei 11 tūkst. migrantų, nors stovykloje vienu metu gali apsistoti tik apie 400 asmenų.

Praėjusią savaitę, kai migrantų antplūdis buvo pats didžiausias, jie perlipo stovyklos sienas, išsiveržė iš jos ir susirėmė su Italijos policija, kuri bandė juos sustabdyti, kad jie neištrūktų į pagrindinį miestą.

Italijos Raudonojo Kryžiaus vyresnioji pareigūnė Serena Corniglia „GB News“ sakė, kad nuo birželio 1-osios į piečiausią Italijos salą atvyko 62 tūkst. migrantų.

Italijos vyriausybė teigė, kad iki šiol per šiuos metus į Lampedūzą ir kitas Italijos vietoves atvyko jau daugiau kaip 130 tūkst. migrantų, tačiau pareigūnų teigimu, iki metų pabaigos šis skaičius jau perkops 200 tūkst.

Perpildyta sala

Į Lampedūzą 7 tūkst. migrantų plūstelėjo vos per kelias dienas, todėl salos meras Filippo Mannino ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra perspėjo, kad ši Italijos sala jau tampa perpildyta, mat pačioje saloje gyvena mažiau nei 7 tūkst. gyventojų.

JT pabėgėlių agentūros atstovė Italijai, Šventajam Sostui ir San Marinui Chiara Cardoletti rugsėjo viduryje pareiškė, kad padėtis saloje yra „kritinė“, o atvykėlių perkėlimas iš salos yra „absoliutus prioritetas“.

Jos teigimu, per pastarąsias 28 valandas valdžios institucijos iš salos perkėlė apie 5 tūkst.

Siūlymai dėl migrantų apgręžimo politikos

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Laisvės frakcijos narys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, teigia, kad siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis.

Anot T. V. Raskevičiaus, „pasiūlymas išlieka aktualus. Tie pasiūlymai yra suformuluoti ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali.“

Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, „keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“.

ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.

Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais.

NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičius.

„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, - teigė D. Gaižauskas.