Pavasaris - puikus laikas pasirūpinti tvenkinių įžuvinimu. Šiuo metu daugelis žuvininkystės ūkių pradeda ruošti medžiagą (įvairias žuvų rūšis) įžuvinimui, netrukus, atšilus orams prasidės prekyba gyva žuvimi.
Žuvų įžuvinimo ypatumai
Įžuvinimą reikėtų atlikti pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakyla iki 12 laipsnių. Tinkamiausias laikas įžuvinimui yra kovo pavaiga - balandžio mėnesis. Svarbu planuodami įžuvinimo darbus tvenkinyje pasikonsultuoti su ichtiologais ar žuvivaisos specialistais, kurie, atsižvelgiant į Jūsų pageidavimus, bei tvenkinio specifiką parinks tinkamiausias auginti žuvų rūšis, numatys jų įžuvinimo normas bei priežiūros poreikius.
Kaip tinkamai pasiruošti įžuvinimui?
Pavasaris - tinkamiausias metas įžuvinti savo vandens telkinį.
Žuvų rūšys įžuvinimui
Kokiomis žuvimis žuvinti?
- Karpis, o taip pat ir karpio-sidabrinio karoso hibridas (liaudyje vadinami F1) - nereiklios gyvenimo sąlygoms ir maistui žuvys puikiai auga daugelyje tvenkinių. Jas galima šerti įvairiais grūdais, ar specializuotais žuvų pašarais. Tinkamiausi įžuvinimui vienmečiai (20-50 g) ar dvimečiai (300-600 g) karpiai.
- Amūras ir Plačiakaktis - nors mūsų kraštuose šios žuvys sėkmingai daugintis negali, jų daromas poveikis vandens telkinių bendrijoms labai gerai matomas. Amūras - žolėdis, naikinantis perteklinę vandens augaliją. Plačiakaktis - planktofagas, vandens filtratorius. Rekomenduojama įžuvinimo norma, Vienmečiai (30-80 g) - 3-5 vnt . tvenkinio arui, arba dvimečiais amūrais ir plačiakakčiais (150-300 g) - 1-2 vnt.
- Eršketas - taip pat nereikli gyvenimo sąlygoms, tačiau šiltamėgė žuvis.
- Vaivorykštinis upėtakis - rekreaciniu ir žuvininkystės tikslais (maistui) patraukli žuvų rūšis. Šių žuvų gerbūvio užtikrinimui būtinas šaltas vanduo ir geras deguoninis režimas (būtinas reguliarus deguonies matavimas vandenyje). Šios aktyvios žuvys džiugins žvejyboje tiek vasaros metu, tiek ir žiemą žvejojant nuo ledo.
- Lietuvos nacionalinė žuvis lynas viena iš rūšių, kuri beveik nereikalauja jokios priežiūros ir pasižymi vertinga žuviena, visgi jų augimas labai lėtas. Kilogramo svorį šios žuvys pasiekia tik 7-8 gyvenimo metais.
- Lydeka ar šamas gali ženkliai įtakoti kitų žuvų išteklius tvenkinyje. Pavasarinis įžuvinimas paaugintomis lydekomis (50-250 g) duos greitą rezultatą, o pavasarį įleista 100 g lydekaitė po „pasiganymo“ karosyne rudenį gali sverti daugiau nei 2 kilogramus. Neverta bijoti ir europinių šamų, svarbu, kad įleidžiamas jų kiekis būtų adekvatus maistinei bazei.
Akvakultūros pramonės tendencijos Lietuvoje
Europiniai lyderiai 98 proc. prekinių gyvų žuvų Lietuvoje užaugina Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (GA), jungiančios įmones, valdančias daugiau kaip 10 tūkst. ha žuvininkystės tvenkinių, nariai. Lietuviai per metus tvenkiniuose užaugina per 4 000 t žuvų, tačiau jau dabar galėtų užauginti iki 5 500 t, tik neskuba, nes produkciją sunku parduoti.
GA nariai per metus parduoda apie 4 000 t gyvų prekinių žuvų ir apie 1 600 t žuvų jauniklių vandens telkiniams įžuvinti. Daugiausia akvakultūros tvenkiniuose užaugintų žuvų parduodama vidaus rinkoje, eksportuojama apie trečdalis - 1370 t. Populiariausias karpis - 96 proc. visų užaugintų žuvų. Taip pat vis daugiau parduodama lydekų, lynų, upėtakių, karosų, eršketų, šamų, augalėdžių - amūrų ir kitų.
Didžiausi verslinių tvenkinių plotai šalyje buvo įrengti praėjusio amžiaus antrojoje pusėje ir jie sudarė daugiau kaip 11 tūkst. ha, jų yra visoje šalies teritorijoje. Plėtrą stabdo tai, kad jau kurį laiką kaina praktiškai nekinta.
Santykinai daugiausia žuvų (vienam gyventojui) rinkai tiekia Čekija, o antrą ir trečią vietas užima Lietuva ir Lenkija.
Akvakultūros produktų gamyba
Akvakultūros produktų gamybos apimtys Lietuvoje tonomis:
| Žuvų rūšis | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|
| Karpiai | 3 604,9 | 3 282,8 | 3 636,11 |
| Lydekos | 38 | 45,98 | 31,80 |
| Augalėdės | 74,1 | 170,37 | 198,32 |
| Eršketai | 114,7 | 95,56 | 88,29 |
| Upėtakiai | 120,9 | 111,58 | 157,86 |
| Kitos žuvys | 50,6 | 80,49 | 45,16 |
| Iš viso | 4 003,2 | 3 786,78 | 4 157,55 |
(Šaltinis: NAŽPGA)
Pajamos iš akvakultūros produktų
Pajamos iš akvakultūros produktų pardavimo Lietuvoje tūkst. Eur:
| Žuvų rūšis | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|
| Karpiai | 7 600,18 | 6 570,37 | 7 630,62 |
| Lydekos | 149,91 | 204,82 | 177,98 |
| Augalėdės | 168,67 | 526,09 | 497,29 |
| Eršketai | 662,07 | 515,76 | 435,09 |
| Upėtakiai | 414,76 | 382,69 | 593,55 |
| Kitos žuvys | 83,5 | 392,98 | 282,59 |
| Iš viso | 9 079,09 | 8 592,71 | 9 617,12 |
(Šaltinis: NAŽPGA)
GA bendra vidutinė akvakultūros produktų pardavimo kaina 2015 m. buvo 2,31 Eur/kg, taigi, palyginti su 2014 m., pakilo tik 2,2 proc. Ji šiek tiek padidėjo, nes brango kai kurios žuvys, kurių auginama gana nedaug.
Pasak V.Andriuškevičiaus, akvakultūros bendrovės 2020-aisiais Lietuvoje planavo auginti jau per 7 000 t.