Knygos rašymas, lyginant su TV laidomis, yra didžiulė prabanga, suteikianti galimybę ramiai atsisėsti ir sklandžiai bei nuosekliai išdėstyti savo mintis. Gydytojas Alvydas Unikauskas dalinasi savo įžvalgomis apie sveiką mitybą ir gyvenimo būdą.

Keturi dalykai, nuo kurių priklauso sveikata

Pasak knygos redaktorės Dainos Žemaitytės, knygos paantraštė - ką turi žinoti kiekvienas žmogus, kad kuo ilgiau būtų sveikas. Ji pasirinkta ne veltui. Knyga nėra apie tai, ką daryti, kad neskaudėtų galvos, netintų kojos ir pan., o apie tai, kaip maistas veikia mūsų organizmą.

Anot A. Unikausko, mūsų kūnas turi stebuklingą galią pasveikti pats. Tiesiog reikia jam sudaryti sąlygas ir netrukdyti. Padėti jam, aišku, reikia. Būna situacijų, kai be vaistų neapsieisi, bet iš esmės, jei imsime rimtas lėtines ligas, kūnas sveiksta pats.

Knyga tiesiogiai nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo, bet labai aiškiai paaiškina, kaip maistas, nejudėjimas, blogas miegas ir blogi santykiai aplink mus veikia mūsų sveikatą. Pavyzdžiui, visi įpratę kalbėti apie cukrų ir riebalus, o ir pats knygoje pamiršau paminėti, kad pagrindinė mūsų maisto medžiaga yra baltymai.

D.Žemaitytė pasakoja: "Man dirbant su tekstu po kurio laiko, pamačius cukrų, „prasidėdavo alergija“. Truputį juokauju, bet iš tiesų realiai suvokiau, ką mano organizmui daro cukrus. Nesakau, kad nebevalgau saldainių, bet jų suvalgiusi ėmiau jausti, kaip jie veikia. Kita redaktorė, po kelių savaičių atėjusi į darbą, pasisakė: „Žinai, aš pradėjau valgyti du kartus per dieną ir taip gerai jaučiuosi! Anksčiau valgydavau penkis“.

A.Unikauskas antrino: "Mityba - turbūt pati kontroversiškiausia tema pasaulyje. Apie jos poveikį sveikatai nuomonių yra daugybė, labai daug mistifikacijų, gąsdinimų, todėl labai norėjau šioje srityje gražiai viską sudėlioti."

Kodėl sveika nevalgyti 16 valandų

Paklaustas, ar tikrai maitintis reikia tik du kartus per parą, kaip jis siūlė vienoje savo laidų, A.Unikauskas pabrėžė neteigiantis, kad taip reikia maitintis, o sakantis, kad drąsiai galima maitintis du kartus ar netgi tik vieną kartą per dieną.

Gydytojas tikino: "Mūsų kūnas, mūsų žarnynas evoliuciškai nėra pritaikytas nuodijimuisi maistu, nors per pastaruosius 40 metų maisto pramonė pratina mus manyti, kad mes mirsime badu, jeigu nepavalgysime kas tris valandas. Tiesiog susiformavo toks status quo. Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks iš tokio mąstymo išbristi."

Jis prisipažino, kad pats paskutinį kartą valgė aštuntą valandą vakaro, t. y. prieš 16 valandų. Tai buvo trys svieste kepti kiaušiniai. Tik noriu pabrėžti, kad aš nesilaikau tokio mitybos plano kasdien. Jeigu atsiranda noras pavalgyti, pavalgau, nesikankinu, bet jeigu galiu, stengiuosi nevalgyti mažiausiai 16, o dar geriau - 18 valandų. Ir taip jau apie 10 metų.

Įžvalgos iš knygos

Lėtinė liga yra labiau iliuzija nei realybė. Lėtinės ligos iš tikrųjų net neegzistuoja. Bent jau tokio pavidalo, kaip mes įsivaizduojame. Ir gydytojai ilgainiui pradeda jaustis ne ligų gydytojai, o jų simptomų slopintojais. Šias liga mums atneša ne ateiviai ar piktosios dvasios. Mes jas sukeliame patys. Štai nuo ko turi prasidėti visų ligų gydymas.

Mūsų kūnas turi nuostabią savybę - sveikti pats, kai jam suteikiama galimybių. Lėtinė liga yra viso labo mūsų netinkamos gyvenimo kelionės rezultatas. Mes valgome per daug arba ne tai, ką reikėtų, mes geriame per daug, mes nejudame. Jeigu pakeistume elgesį su savimi, galėtume grįžti - pradėti sveikti. Juk lėtinė liga NEIŠTINKA. Nepabundame vieną rytą staiga susirgę lėtine liga.

Sergate cukriniu diabetu ir manote, kad jūsų problema yra didelis cukraus kiekis kraujyje. Bet iš tiesų diabeto problema yra atsparumas insulinui, dėl kurio padidėja cukraus kiekis. Šalinti reikia ne simptomą, o priežastį, šiuo atveju - atsparumą insulinui. Kol šalinsime simptomą, negydysime pačios ligos.

Kai nustatoma viena iš lėtinių ligų, jūsų jau daugybę metų esate atsparūs insulinui, jo kraujyje yra daug. Kai insulinas nebeatlieka savo darbo, nustatoma lėtinė liga. Ne tik diabetas, bet ir daugybė kitų, tokių, kaip širdies ligos, demencija ar Alzheimerio liga, net vėžys yra atsparumo insulinui pasekmė.

Yra daugybė priežasčių, sukeliančių atsparumą insulinui, taigi ir lėtines ligas. Tai perdirbto maisto valgymas daugybę metų - penkerius, dešimt penkiolika... Tai daug skaidulų turinčio maisto ignoravimas. Tai sutrikusi žarnyno bakterijų pusiausvyra. Tai lėtinis stresas - tiek fizinis, tiek emocinis. Dėl to didėja kortizolio kiekis kraujyje, tai lemia cukraus kiekio didėjimą ir galiausiai vystosi atsparumas insulinui.

Negana to, organizmas nepasisavina kalcio, ir šis, neturėdamas, kur dingti, pradeda kauptis raumenyse, sausgyslėse, kraujagyslėse, akyse, sąnariuose ir kituose minkštuosiuose audiniuose. Atsiranda sąstingis, artritas, katarakta, susidaro akmenys inkstuose ir tulžies pūslėje. Tai miego trūkumas, dėl kurio taip pat vystosi atsparumas insulinui. Tai ir judėjimo stoka.

Keturios priežastys, sukeliančios arterinę hipertenziją

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja, kad šį sutrikimą dažniausiai sukelia 4 priežastys.

„Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai pasitaiko pirminė hipertenzija. Tai yra lėtinė liga ir jeigu nekeičiamas gyvenimo būdas ir mityba, ji trunka visą gyvenimą“, - teigia A.

Kitos įžvalgos iš laidų "Kviečiame daktarą"

• Jaunystės ir grožio paslaptis - naudingi tempimo pratimai pagerins bendrą savijautą, limfotaką ir net sumažės pilvas.
• Šąlančias galūnes gali sukelti net keletas skirtingų priežasčių.
• Cinko trūkumas pasireiškia kas trečiam lietuviui.
• Netinkamai maitinantis gauname didžiulius kiekius omega-6 riebalų rūgščių, tačiau nepakankamai omega-3.
• Gazuotame vandenyje esantis CO2 žmogaus sveikatai turi pilną pintinę puikių savybių.
• Rankų ir kojų tirpimas - įprasta problema, kuri nesukelia didelio diskomforto ir praeina dažniausiai savaime.
• Vienas iš sveikos širdies pagrindų - pakankamas kalio kiekis organizme.
• Suriiebėjusios kepenys - tikra šių laikų rykštė, kertanti už tai, kad nesilaikome sveikos mitybos ir per mažai judame.
• Nugaros ir kelių skausmai vargina dažną pacientą. Dėl šių negalavimų gali būti kalta netinkama kojų pirštų padėtis.
• Kolagenas naudingas ne tik odai, bet ir daugeliui kitų organų.
• Nuo skydliaukės sutrikimų Lietuvoje kenčia net 28 proc. žmonių.

Svorio metimo klaidos

Pradėję mesti svorį ir nematydami greitų ar norimų rezultatų, manome, kad mūsų metodas neveikia, tačiau galbūt tiesiog darome kelias lengvai ištaisomas klaidas. Pasak gydytojo, reikia atsižvelgti ne į svorį, o į apimtis ir jas matuoti. Kai mažėja riebalų kiekis, liemens apimtis mažėja.

Antra daroma klaida - kalorijų skaičiavimas. Svarbu rinktis produktus, kuriuos valgome. Nesvarbu, kad jų kalorijų kiekis - toks pat, tačiau produktai skirtingai veikia mūsų svorį.

Trečia klaida - valgyti per daug riešutų. Ketvirtoji A. Unikausko įvardyta klaida - saiko neturėjimas. Penktoji svorio metimo klaida - bene svarbiausia ir didžiausia: Dažnas, kuris nori numesti svorio, tiesiog per daug į tai koncentruojasi.

Reikia mesti svorį ne tam, kad gražiau atrodytume, o tam, kad būtume sveikesni. Po antsvoriu slepiasi miego problemos, sutrikusi hormonų veikla, virškinimo problemos, energijos trūkumas, bloga nuotaika.

Mitai apie medžiagų apykaitą

Vis dar galvojama, kad pagreitinti medžiagų apykaitą padės aitriosios paprikos, kurių suvartojus kūną užlieja karščio banga. Išgėrę kavos visi skubame į tualetą. Tai mums leidžia manyti, jog kava padeda pagreitinti medžiagų apykaitą. Žalioji arbata pagreitina medžiagų apykaitą, tačiau labai menkai, tiesiog nereikšmingai.

Kas lėtina medžiagų apykaitą?

1. Senėjimas.
2. Energijos trūkumas.
3. Atsparumas insulinui.
4. Skydliaukės problemos.
5. Lėtinis stresas.
6. Augimo hormono trūkumas.
7. Baltymų trūkumas.

Pagrindinės uždegimo priežastys

1. Alergija maistui.
2. Hormonų disbalansas.
3. Tulžies stoka.
4. Senos traumos.
5. Kalcio kaupimasis minkštuosiuose audiniuose.

Gydytojas A. Unikauskas sako, kad neva normalu manyti, kad žmogus turi valgyti bent jau tris kartus per dieną. O tarp jų dar gali būti ir užkandžiai. Bet tikroji tiesa yra ta, jog tokie maisto kiekiai nebūtinai palaikys mūsų kūno ir proto sveikatą.

24 priežastys, kodėl valgyti vieną kartą per dieną yra gerai

1. Sutaupysite laiko ir pinigų.
2. Organizmas turės laiko pailsėti nuo maisto virškinimo ir pasisavinimo.
3. Kūnas valys save iš vidaus.
4. Alkis jaučiamas tik šio mitybos plano pradžioje.
5. Protas tampa aštresnis.
6. Deginami riebalai.
7. Augimo hormonų darbas gerėja, todėl raumenys ne dings, o atvirkščiai - augs.
8. Be to, pagreitės medžiagų apykaita.

---