Kulinarija civilizuotame pasaulyje suvokiama žymiai plačiau, - ji apima tautos istorijos ir etnologijos vystymąsi, žemės ūkio ir pramonės raidą, prekybos atsiradimą ir vyksmą, kultūros, moralės ir etikos raidą. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 2000 metų baltų tautos augino rugius, kviečius, miežius, avižas, lęšius, soras, žirnius, pupas, vėliau ir grikius ir, matyt, ne tam, kad jais iš patrankų į žvirblius šaudytų... Nereikėtų pamiršti ir to, kad baltai savo protėvynėje pirmieji Europoje prijaukino galvijus ir arklius, vėlgi, ne tam, kad vėliau tik Sartuose lenktyniautų, Maskvai varškę spaustų ar vokiečius dešras gaminti mokintų...
Jautienos suktinukai su baravykais ir daržovėmis
Šiandien pietums gaminu puikų patiekalą - jautienos suktinukus. Ir nors gana dažnai turiu sau smulkių priekaištų, šiandien nusprendėme vienbalsiai - viskas buvo tobula😋😍.
Ingredientai:
- Džiovinti baravykai
- Jautienos kumpis (plonai pjaustyti pjausniai)
- Morka, pankolis, poras, pievagrybiai
- Šalot svogūnas
- Rozmarinas
- Miltai
- Jautienos sultinys
- Bruknių pagardas
- Dijon garstyčios
- Padažo tirštiklis
- Petražolės
- Sviestas, pienas, šviežiai tarkuotas parmezanas (bulvių košei)
Gaminimo eiga:
- Džiovintus baravykus užmerkti ryte.
- Jautienos kumpio plonai pjaustytus pjausnius dar pamušti ir gardinti druska bei pipirais.
- Daržoves (morka, pankolis, poras, pievagrybiai) pjaustyti stambiai, apskrudinti keptuvėje ir suversti į puodą.
- Zrazų įdarui smulkiai supjaustyti šalot svogūną ir nuspaustus baravykus. Apkepinti svieste su šlakeliu aliejaus, įdėti rozmarino. Gardinti druska ir pipirais.
- Įdarą įsukti į jautieną, suktinukus apvolioti miltuose.
- Tuomet apskrudinti keptuvėje ir sudėti į puodą su daržovėmis.
- Supilti skystį, likusį nuo baravykų, ir jautienos sultinį. Įdėti bruknių pagardą, druskos ir pipirų. Troškinti ant lėtos kaitros 1,5 valandos.
- Suktinukus išimti, daržoves su sultiniu susmulkinti blenderiu. Dar įdėti šaukštą Dijon garstyčių, padažo tirštiklio ir užkaitinti.
- Padažą pilti į kepimo formą, dėti zrazus ir pakaitinti orkaitėje griliaus funkcija apie 10 minučių. Gardinti petražolėmis.
- Bulvių košę gardinti sviestu, pienu ir šviežiai tarkuotu parmezanu.
Mėsa be galo minkšta, padažas - super, bulvių košė, gardinta sūriu, taip pat labai gardi.
Kiti receptai su grybais
Taip pat galite išbandyti kitus receptus su grybais, pavyzdžiui, grybų sriubą:
Ši grybų sriuba yra skanėstas iš miško. Surinkti švieži baravykai, lepšės ir kazlėkai, kartu su keptais lašinukais ir svogūnais, sukuria nepakartojamą skonio derinį. Sriuba yra sodri ir kvapni, o pridedant grietinėlės, ji tampa dar švelnesnė ir malonesnė. Ši sriuba puikiai tiks rudeniškiems vakarams, kai norisi kažko šilto ir jaukaus. Nuvalykite ir nuplaukite grybus, tada kartą apvirkite ir perkoškite. Keptuvėje pakepinkite lašinukus su svogūnais, kol jie taps auksinės spalvos.Į keptuvę sudėkite pjaustytas bulves ir grybus, kepkite keletą minučių.Visą keptuvės turinį supilkite į didelį puodą, užpilkite vandeniu ir virkite apie 30 minučių.Baigiant virti, įpilkite grietinėlės, pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį.
Jei naudojate džiovintus grybus, prieš naudojant juos mirkykite šiltame vandenyje apie 20 minučių.
Namai pakvips lietuviško miško gėrybėmis, jeigu išbandysite pyrago, įdaryto grybais, receptą.
Senovės Lietuvių Valgiai
XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: ant Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506-1548) bei jo brolio Vladislovo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, Šventųjų Velykų stalo buvo dedamas keptas avinėlis, simbolizuojantis Dievo avinėlį. Jį, pagal tų laikų etiketą valgyti galėdavo tik damos, aukščiausi pasaulietiniai ir dvasiniai asmenys. Stalo kampuose būdavo keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus.
Šernai būdavo įdaryti keptais paršiukais, kumpiais ir dešromis. Dvyliką keptų įdarytų keptos, virtos, troškintos ir rūkytos laukinės paukštienos gardumynais elnių su paauksuotais ragais vaizduodavo dvyliką mėnesių. Kartais tarp elnių būdavo dedami kepti stumbrai. Aplink šiuos fantastiškus kulinarijos stebuklus būdavo sudėlioti 365 ragaišiai, žemaitiški kopūstais, grybais ir kiaušiniais įdaryti pyragai, paskui mozūrai (saldūs pyragai), žemaitiški papločiai, papuošti meduje mirkytais džiovintais vaisiais.
Už jų stovėdavo tiek pat putnių minkštų bobų, papuoštų kalėdiniais ornamentais ir užrašais. Dvylika kibiro dydžio sidabrinių paauksuotų bosų su vynu vaizduodavo dvyliką mėnesių, 52 mažesni sidabriniai boseliai su Italijos, Ispanijos ir Kipro vynais atitinkamai atstovavo 52 metų savaites, 365 buteliai su Vengrijos „Tokajumi“ reiškė dienų skaičių metuose. Tarnams valdovai liepdavo patiekti 8760 kvortų midaus, kurios rodė valandų skaičių metuose.
Valgių įvairovė XVI amžiuje
Štai, XVI amžiuje karaliaus Žygimanto Augusto Vilniaus rūmų inventorinėse knygose minimi įvairūs miltai, kruopos, grikiai, ryžiai, burokai, česnakai, grybai, džiovinti baravykai, kopūstai, melionai, morkos, pastarnokai, petražolės, svogūnai, figos, razinos, migdolai, riešutai, cukrus, silkė, įvairių įvairiausios žuvys, žvėriena ir laukinė paukštiena, avys, kiaulės, paršiukai, jaučiai, lašiniai, kumpiai, dešros, įvairūs aliejai, 246 statinės sviesto, įvairūs sūriai, kiaušiniai, cukrus, kanapės, sėmenys, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, kadagių uogos, laurų lapai, muskatų riešutų žiedai, pipirai, įvairūs vynai, įvairios prieskoninės žolės, kurios buvo auginamos Valdovų Žemutinių rūmų daržuose, raugalai duonai, raugpieniui, putroms.
Vilniaus didikai kunigaikščiai Radvilos įsiveždavo ne tik vynus, anglišką alų, itališkus makaronus, alyvų aliejų ir vaisius, bet ir šviežias citrinas, ispaniškas sardines, kavą, marinuotas ir šviežias austres.
Prieskoninių žolelių auginimas
Beje, karaliaus Žygimanto Augusto motina Bona Sforca prie Valdovų Žemutinių rūmų (dabar Sereikiškių parkas) liepė įsteigti daržus ir čia buvo auginama daug iš Italijos atvežtų daržovių ir prieskoninių žolelių, kuriuos maisto gaminimui ir gardinimui naudojo rūmų kulinarai. (Paskaitykite A. Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“, kurioje jis nepaprastai gražiai aprašo, kokias gėrybes savo daržuose augino Lietuvos bajorai, aut).
Kainos 1588 m. Lietuvos Statutas
1588 m Lietuvos Statute nurodomos kai kurių maisto produktų kainos. Pavyzdžiui, kalakutas kainavo 20 grašių, naminė gulbė ir povas - tris kapas grašių, kaplūnas (kastruotas gaidys) - 6 grašius, žąsis ir višta - 3 grš, antis ir gaidys - 2 grš.
| Produktas | Kaina |
|---|---|
| Kalakutas | 20 grašių |
| Naminė gulbė ir povas | 3 kapos grašių |
| Kaplūnas (kastruotas gaidys) | 6 grašiai |
| Žąsis ir višta | 3 grš |
| Antis ir gaidys | 2 grš |
Išvados
Tad nėra ko stebėtis, kad Lietuvos kulinarijoje dabar vyrauja absoliutus nemokšiškumas ir diletantizmas. Moterims netiktų dirbti virtuvėje, nes kad moterys nuo senų senovės daugelyje civilizacijų negalėjo ir negali dirbti kulinarinio darbo šiuolaikinis mokslas aiškina vyriškų ir moteriškų lyčių ir hormonų skirtumu, bei iš to išsivysčiusiais vienokiais ar kitokiais gebėjimais, receptoriniais pojūčiais, higieniniais dalykais ir pan.
Aišku, istoriškai taip susiklostė, kad Lietuvos kaimuose, o vėliau ir miestuose maisto ruošyba ir gamyba šeimai daugiausia užsiimdavo moterys. Didelio išmanymo ir kūrybos čia nereikėjo, nes maistą gamindavo duonkepėse krosnyse. Kulinarai turi savo patroną, viduramžiais Europoje, o taip pat ir Lietuvoje kulinarai ir konditeriai, kaip ir kitų amatų meistrai, privalėjo turėti savo šventąjį užtarėją, globėją, patroną.