Klaipėdietė Marina jau kelias savaites pietauja Klaipėdos „Gilijos“ pradinėje mokykloje. Esą ne kartą matė, kaip į valgyklą pavalgyti atėję pradinių klasių vaikai buvo apšaukti ar nemaloniai aptarnaujami. Taip nutiko ir tąkart, kai moteris neištvėrė ir viešai apie tai papasakojo.
Incidentas Mokyklos Valgykloje
„Ėjau pietauti į „Gilijos“ pradinę mokyklą ir pamačiau labai nemalonų įvykį. Maždaug 9 metų berniukas buvo apšauktas darbuotojos, kad jis jau ne pirmą kartą ateina du kartus pavalgyti, nors jam priklauso tik vienas kartas. Vargšas vaikas apsiverkė. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai vaikas iš daugiavaikės šeimos. Labai gaila, kad mokyklose maistas yra geriau išmetamas, negu sočiai pamaitinami vaikai. Esu labai nustebusi, kad toks mokyklų požiūris į vaikų maitinimą.,“ - teigė klaipėdietė. Moteris sako išsiaiškinusi, kad vaikas auga sunkiai besiverčiančioje šeimoje.
„Išsiaiškinau, kad tas berniukas kasdien valgydavo kažkieno atlikusį maistą ir taip jis pavalgydavo du kartus dienoje. Niekam tai anksčiau neužkliuvo, niekas nesiskundė, tačiau tądien darbuotoja jį apšaukė. Vaikas turėjo pasijusti kaltas, kad jaučiasi alkanas, kad neprivalgė, o juk tos pietų porcijos išties mažos. Nelabai pakanka vienos, kad privalgytum. Matydavau, kad jis suvalgo viską, kas jo lėkštėje, tuo metu kiti vaikai palikdavo tai, ko nemėgsta,“ - tv3.lt pasakojo Marina.
Mokyklos Vadovybės Pozicija
Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos direktorė Renata Mikienė sako, jog iki šiol nėra sulaukusi nė vieno panašaus skundo. „Iki šiol nesame sulaukę jokių skundų nei dėl valgyklos darbuotojų, nei dėl maitinimo. Jei šią situaciją mačiusi moteris yra tokia pilietiška, kodėl pati nenupirko alkanam vaikui pietų ir apie šią situaciją neinformavo manęs? Tik paskelbė, ką matė, socialiniame tinkle. Reikia išdrįsti pasakyti ir įvardinti situaciją įstaigos vadovui, kokia ji bebūtų. Parašyti galima ką nori,“ - tv3.lt teigė R. Mikienė.
Anot mokyklos vadovės, valgykla ugdymo įstaigoje dirba iki 14 valandos. Maistu joje rūpinasi atskira įmonė, todėl kaip ji tvarko po pietų likusį maistą - ne ugdymo įstaigos reikalas. Tačiau maisto pradinukams esą netrūksta.„Valgykla yra ne mokyklos, joje veikia atskiras maitintojas. Ką jis daro su maistu, tai jų sprendimas. Mes negalime jų reikalauti atiduoti ar jiems nurodyti, ką daryti su likusiu maistu. Tačiau mūsų mokykla dalyvauja įvairiose programose. Pavyzdžiui vaisių. Tad jų visuomet yra klasėse. Žinoma, vaikai mokykloje būdami iki 16 ar 17 valandos praalksta, bet tėvai tuo taip pat pasirūpina, įdeda maisto dėžutes,” - sako direktorė.
Nemokamą maitinimą gaunančių šeimų vaikai, dėl ligos neatvykę į ugdymo įstaigą, pietus gali pasiimti namo. Tėvams tereikia apie tai pranešti telefonu. Jei vaikas nelanko mokyklos ilgesnį laiką, jam bus suruoštas sausas davinys namo. Tai negalioja tik tuo atveju, jei nemokamą maitinimą gaunantis mažametis, tuo metu yra kitoje valstybės išlaikomoje įstaigoje.
„Šia situaciją, kurią matė moteris, mes jau aptarėme su savo kolektyvu. Dar kartą peržiūrėsime, kaip yra maitinami vaikai. Jeigu problemos ir nerasime, tai bus proga pasitikrinti, o jeigu ją rasime - išspręsime,“ - teigia R. Mikienė.
Klaipėdietės Abejonės
Tuo metu klaipėdietė Marina netiki, kad kažkas mokykoloje būtų pasikeitę, jeigu ji apie šį įvykį būtų iškart informavusi ugdymo įstaigos vadovę. „Keista, kad apie tokį grubų darbuotojos elgesį, mokyklos vadovė iki šiol nežinojo. Manau, ne viena mokytoja turėjo tai pastebėti, kad vaikai apšaukiami nuolat: ne taip suskaičiavę pinigus ar panašiai. Keista ir tai, kad direktorė stebisi, kodėl aš nesuskubau vaikui pirkti pietų. Jis apsiverkė ir buvo išvestas iš valgyklos. Be to, juk nebuvo leista ilgesniam laikui nupirkti jam pietus,“ - sako Marina.
Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu uostamiestyje yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą. Jis skiriamas vaikams, kai jų šeimos pajamos per mėnesį neviršija 183 eurų vienam šeimos nariui. Išimtinais atvejais - jeigu pajamos siekia 268,40 eurų vienam šeimos nariui. Tai taikoma toms šeimoms, kuriuose tėvai ar vaikas turi negalią, ar mažamečius augina tik vienas iš tėvų.
Tėvų Atsiliepimai ir Maitinimo Kokybė Mokyklose
Tėvai išreiškia įvairias nuomones apie vaikų maitinimą mokyklose. Vieni skundžiasi mažomis porcijomis, neskaniu ir riebiu maistu, kiti teigia neturintys jokių priekaištų. Visgi, dažnas argumentas - vaikams tiesiog neskanu, o tai labai subjektyvus vertinimas. Daug kas priklauso ir nuo to, kokie mitybos įpročiai formuojami namuose.
Ypač skundžiasi pradinukų tėvai. Esą iš anksto visai klasei išperkamų pietų tvarka nepasiteisino, nes vaikai negali pasirinkti, ką norėtų valgyti, porcijos dažnai būna gerokai mažesnės nei įprastos, ne gana to - maistas būna atvėsęs. „Pritariu, kad, šitaip maitinant vaikus, porcijos būna labai mažos. Aš pati ne kartą esu nešusi valgyklos darbuotojoms lėkštę, kad papildytų porciją. Pavyzdžiui, pietums pagamina troškinio. Būna ir tokių porcijų, kur nepatenka nė vienas mėsos gabalėlis... Reikia eiti prašyti, kad įdėtų bent vieną kitą...„, - atvirai „Vakarų ekspresui“ pasakojo pradinių klasių mokytoja, nenorėjusi viešinti savo vardo, nes nenori užsitraukti valgyklos darbuotojų nemalonės.
Dėl šios priežasties ne vieni tėvai atsisako tokio maitinimo principo ir geriau duoda vaikams pinigų, kad patys nusipirktų. „Kai valgė bendrai su klase, buvo ištisai alkana, parbėgusi namo griebdavo viską iš eilės. Nusprendžiau duoti pinigėlių, kad valgytų atskirai. Dabar pasirenka, ką nori, ir viskas gerai“, - patirtimi dalijosi viena mama.
Buvo nemažai ir tokių tėvų, kurie sakė neturintys jokių priekaištų mokyklų valgyklų maistui. Ne vienam esminis rodiklis, kad maistas ten geras, jei į valgyklą ateina pavalgyti ir žmonės „iš gatvės“.
Tačiau, kai kurių tėvų žiniomis, dalyje mokyklų valgyklų geresnis maistas paruošiamas atvykėliams iš šalies, bet moksleiviai jo negauna. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kai kurių valgyklų meniu būna parašyta, kad yra Kijevo kotletų, bet jų vaikams neparduoda...
Valgyklų Darbuotojų Nuomonė
„Neskanu - labai subjektyvi sąvoka. Pagal tai tikrai negalima vertinti valgyklos darbuotojų darbo. Mes taip pat kartais išgirstame, kad maistas neskanus. Dažniausiai taip sako būtent apie sveikai pagamintą patiekalą. Mes negalime naudoti jokių skonio stipriklių, tik pipirus ir druską, o ir tą pačią reikia riboti. Vaikai dabar valgo su tėvais restoranuose, nevengia ir aštresnio maisto, tad ne visiems valgyklinis skonis priimtinas, kad ir kaip mes stengiamės“, - svarstė Prano Mašioto progimnazijos valgyklos vedėja Dalia Vilkienė.
Moteris pasakojo, kad stengiamasi gaminti kuo sveikesnius patiekalus. Mėsa verdama, troškinama, arba kepama orkaitėje. Ji sakė pastebėjusi, kad labiausiai moksleiviai mėgsta „gryną“ mėsą, tačiau, ypač mažieji, daržovių vengia. „Užtat vyresnieji jau valgo sveikiau. Kotletą ar kepsnį valgo tik su daržovėmis, be jokių makaronų„, - pasakojo D. Vilkienė.
„Versmės“ progimnazijos administracija prieš dvejus metus pasikonsultavusi su Visuomenės sveikatos biuro specialistais iš esmės peržiūrėjo ir pamažu pradėjo keisti valgyklos meniu. Jame vietoje saldžių sulčių atsirado vanduo su citrina, vietoje riebaluose kepto maisto - daugiau troškintų bei orkaitėje keptų patiekalų, vietoje vienos rūšies daržovių stengiamasi duoti bent dviejų trijų rūšių ir t.t.
„Neslėpsiu - ir vaikai, ir kai kurie tėvai nebuvo labai tuo patenkinti. Ypač kai neliko saldžių sulčių. Buvo ir tokių mamyčių, kurios primygtinai liepė jų vaikui ant blynų barstyti cukraus, nes kitaip esą jis nevalgys. Dar nelabai vaikai pamėgę ir garintas daržoves, bet užtat darbuotojai labai džiaugiasi, kad tokių yra. Žodžiu, prie naujovių reikia pratintis po truputį„, - pasakojo „Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.
Tėvams, kurie svajoja, kad valgyklinėmis kainomis vaikai galėtų valgyti lašišą ar jautienos didkepsnius, matyt, nereikėtų turėti tokių iliuzijų. „Daug kas priklauso nuo kainų. Tiekėjai sutartį sudaro trejiems metams. Produktų kainos kyla, o branginti patiekalų negalima, nes yra tokia sutartis. Tad ir patiekalų kokybę kelti nelabai pavyksta“, - minėjo G. Pocienė.
Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba
Mokyklų valgyklų veiklą kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai priekaištų uostamiesčio moksleivius maitinančioms įstaigoms turi nebent dėl įrangos. Pernai atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad mokyklų valgyklose tiekiami patiekalai neatitiktų nustatytų normų.
„Pernai atlikome 28 patikrinimus, iš jų 22 buvo planiniai. Pažeidimų nenustatėme tik 8 mokyklose. Tiesa, tik dviejose mokyklose buvo nustatyti tokie pažeidimai, kurie kelia riziką maisto saugai. Pavyzdžiui, pagaminti patiekalai galėjo turėti kontaktą su žaliais produktais, todėl kilo rizika užkrėsti patiekalą įvairiomis bakterijomis. Daugiausia pažeidimų nustatyta dėl to, kad daugelyje mokyklų yra susidėvėjęs virtuvės inventorius. Dviejose mokyklose - „Vyturio“ ir „Pajūrio“ progimnazijose - būtina atlikti kapitalinius ne tik patalpų, bet ir ventiliacinės sistemos remontus“, - pasakojo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.
„Pernai gavome 5 tėvų skundus. Nė vienas iš jų nepasitvirtino. Daugiausia tėvai skundžiasi dėl higienos pažeidimų. Pavyzdžiui, vaikai sakė matę, kad valgyklos darbuotoja kotletus ėmė rankomis. Jei darbuotojai mūvi specialias pirštines, didelio nusižengimo nėra, bet, žinoma, rekomenduojama naudoti įrankius. Gavome tėvų skundų ir dėl neva valgykloje pastebėtų tarakonų, kiti skundėsi, kad vaikai valgykloje valgo tik picas, bet mes užkandžių pateikimo dažnumo nereglamentuojame. Patys tėvai turi mokyti vaikus, kad jie pirktų kitus patiekalus, o ne užkandžius“, - pasakojo J. Mačiulienė.
Ji priminė, kad riebaluose kepti ir skrudinti patiekalai yra draudžiami mokyklų valgyklose. Tačiau tai nereiškia, kad vaikai negali valgyti Kijevo kotleto, nes juos galima iškepti ir orkaitėje.
Nauji Valgiaraščiai ir Rekomendacijos
Vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Justina Jasiulienė papildė, kad pagal naujas, nuo šių metų pradžios įsigaliojusias, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas mažinamas kalorijų kiekis. „Tai tikrai nereiškia, kad dabar valgyklose galės mažėti porcijos. Tiesiog šitaip siekiama, kad mažėtų pridėtinių angliavandenių - cukraus. Norima, kad vaikai energijos gautų daugiau iš daržovių, o ne iš saldžių kompotų ar arbatų„, - pasakojo J. Jasiulienė.
Specialistė priminė, kad pernai gruodžio 28 dieną sveikatos mokymo ir ligų prevencijos puslapyje smlpc.lt buvo išspausdinti naujieji valgiaraščiai, kuriuos gali naudoti mokyklų valgyklos. Su jais gali susipažinti ir tėvai. Įdomu tai, kad kone visos mokyklų valgyklos naudoja tuos pačius valgiaraščius, tad kyla klausimas, kodėl vienose maistas giriamas, kitose peikiamas.
„Daug ką gali lemti ir žmogiškasis faktorius. Galbūt vienos virėjos naudoja tik druską ir pipirus, o kitos dar ir žoleles. Žiupsnelis virėjos meilės gali labai daug nulemti“, - reziumavo specialistė.
Visuomenės Sveikatos Biuro Nuomonė
Jūratė GRUBLIAUSKIENĖ, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė: Vaikų maitinimą mokyklų valgyklose kuruoja Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius. Mes negalime kištis ar kaip nors kontroliuoti mokyklų valgyklų valgiaraščius. Bet, žinoma, rekomenduoti galime. Jei kuri nors mokykla kreipiasi - neatsisakome padėti. Jau talkinome „Versmės“ progimnazijai, „Gilijos“ pradinei mokyklai. Mūsų žiniomis, šios mokyklos jau žengia ryžtingus žingsnius ir galėtų būti pavyzdžiu kitoms mokykloms. Pritariu tam, kad turėtų būti tęstinumas. Sveika mityba turėtų būti ne tik darželiuose, bet ir mokyklose. Ypač dabar tai jaučiama, kai į mokyklas ateina vaikai iš darželių, kuriuose stengiamasi maitinti sveikai. Tad normalu, kad tėvai klausia, o kada tuo pačiu keliu pradėsime eiti mokyklose.
Savivaldybės Pozicija
Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė: Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nors ir su tėvų papykimais, situaciją, atrodo, išsprendėme. Suprantama, prie naujojo valgiaraščio ne iš karto priprato ir vaikai, ir tėvai. Juolab kad ir namuose ne visi vaikai pratinami prie sveikos mitybos. Turėjome dėl šių naujovių ir nusiskundimų, bet dabar, atrodo, viskas jau stojo į savo vietas. Pritariu, kad dabar savo dėmesį dėl sveikos mitybos galėtume fokusuoti į mokyklas. Galbūt būtų galima eiti tuo pačiu keliu, kaip darželiuose, kai buvo įvestas centralizuotas valgiaraštis. Tačiau apie tai reikia išsamiai padiskutuoti su visuomenės sveikatos specialistais. Galbūt kontrolės dabar ir pakanka, bet nepakenktų pasiaiškinti, kaip valgyklų darbuotojai suvokia terminą „sveika mityba“.