pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Geriausias Krilių Aliejus Apžvalgos

Atvėsus orams, daugelis organizmą skuba stiprinti papildomais vitaminais. Tačiau atsakyti į klausimą, kokie vitaminai imunitetui gali apsaugoti nuo peršalimo ir prastos savijautos, nėra taip paprasta. Dabar, kai vitaminai imunitetui stiprinti sudaro didžiąją dalį vaistininkų rekomenduojamų papildų, pasiklysti papildų įvairovėje ypač paprasta. Vitaminai rudeniui ir žiemai dažniausiai pristatomi kaip kompleksai, kuriuos sudaro pagrindinės imunitetą stiprinančios medžiagos.

Nors pagrindiniai, būtiniausi vitaminai imunitetui dažniausiai gaunami su maistu, norint užtikrinti pakankamą jų kiekį ne visada užtenka tik sveikai maitintis. Konkrečių vitaminų poreikis gali skirtis - augti arba mažėti - priklausomai nuo jūsų amžiaus, fizinio aktyvumo, šalutinių sveikatos sutrikimų. Taigi, nors idealiu atveju mūsų organizmas visų vitaminų turėtų gauti su maistu, praktikoje tai labiau galima laikyti išimtimi nei pasitvirtinusia taisykle.

Svarstant, kokie vitaminai imunitetui yra būtiniausi gerai savijautai palaikyti, svarbu pabrėžti cinko reikšmę organizmui. Cinkas ypač svarbus norint palaikyti stiprų imunitetą, nes jis apsaugo mūsų organizmą nuo toksinų ir pašalinių medžiagų, keliančių grėsmę imuninei sistemai. Organizmui stokojant cinko, sulėtėja baltymų, angliavandenių ir riebalų metabolizmo procesai - paprastai tariant, kūnas negali gerai suvirškinti maisto ir tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų, svarbiausia yra stiprus imunitetas, o jį sustiprinti padės žuvų taukai, kuriuose gausu vitaminų A ir D. Gauti reikiamą omega-3 kiekį ypač svarbu moterims nėštumo laikotarpiu, nes nuo to priklauso ir kūdikio imunitetas - kūdikis riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Krūtimi maitinančioms moterims taip pat reikėtų gauti pakankamai DHR (Dokozaheksaeno rūgšties), ypač svarbios intelekto vystymuisi.

Atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustatyta žuvų taukų nauda vaisiaus regėjimui bei smegenų vystymuisi. Kai pasirūpinti sveika mityba trūksta laiko, aprūpinti savo organizmą būtiniausiomis medžiagomis yra svarbiau, nei gali pasirodyti. Todėl, norint užtikrinti pakankamą medžiagų kiekį, omega-3 ir omega-6 svarba neginčijama.

Pagrindiniu šių medžiagų šaltiniu laikoma šviežia ir kokybiška žuvis bei kiti gyvūninės kilmės produktai, tačiau vaistų rinkoje galima rasti ir daugybę didele šių medžiagų koncentracija pasižyminčių papildų. Žmonės neretai klausia, kas gali nulemti rūgščių pusiausvyros disbalansą. Specialistų teigimu, toks didelis riebalų rūgščių disbalansas - potenciali daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.

Tai daug įtakos turi ir imunitetui - organizmas, negaudamas tinkamo subalansuotų rūgščių kiekio, nusilpsta, todėl dažnai peršalame, sergame įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taigi, tokias ligas kaip infarktas, insultas, astma, reumatas ir atopinis dermatitas neretai galima priskirti lėtiniams uždegimams, kuriuos ir sukelia omega-6 perteklius. Omega-3 nauda dažniausiai pastebima ne taip akivaizdžiai, kaip šių riebiųjų rūgščių stoka - kai jaučiamas stresas ir slogi nuotaika, neretai iš karto pastebima ir sulėtėjusi protinė veikla bei suprastėjusi atmintis.

Tam, kad būtų jaučiama tiek omega-6, tiek omega-3 nauda imunitetui, būtina subalansuoti šių rūgščių įsisavinimą. Tais atvejais, kai reikia kompensuoti žymų omega-3 trūkumą, rekomenduojama suvartoti apie 2 000 mg omega-3 riebalų rūgščių per dieną. Gerai žinomas faktas, kad žuvų taukų aliejus - gaunamas iš riebių žuvų audinių, tačiau juo organizmą praturtinti galima ir įsigyjant specialių papildų su riebiosiomis rūgštimis. Vis dėlto, svarbu akcentuoti, kad renkantis žuvies produktų alternatyvą - natūralius žuvų taukus, gaunama omega-3 nauda skiriasi. Ieškant produktų, kuriais būtų galima padidinti riebiųjų rūgščių suvartojimą, labiausiai rekomenduojama rinktis žuvį, tokią kaip lašiša, sardinės, silkė.

Kita alternatyva galėtų būti mažas, į krevetę panašus jūros gyvūnas krilis. Kalbant apie omega-6 riebalų rūgštis, daugiausiai jų galima rasti mėsoje, perdirbtuose mėsos gaminiuose bei, žinoma, greito maisto produktuose.

Vitaminas D yra gana unikalus, nes tai esminė maistinė medžiaga, kurią mūsų organizmas gali pasigaminti veikiamas UV spindulių (t. y. saulės spindulių). Jo taip pat yra tam tikruose maisto produktuose, įskaitant riebią žuvį. Tiek suaugusiam žmogui, tiek paaugliui vitaminas D reikalingas tam, kad padėtų reguliuoti kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Pastarieji yra gyvybiškai svarbūs kaulų, dantų, raumenų ir jungiamojo audinio sveikatai. Specialistai rekomenduoja visiems vyresniems nei 4 metų vaikams ir suaugusiesiems rudenį bei žiemą kasdien suvartoti 10 mikrogramų (mcg) vitamino D.

Net ir žinant, kokie vitaminai imunitetui labiausiai reikalingi jums, būtina apsvarstyti kainos ir kokybės aspektą. Pirma, renkantis papildus, specialistai rekomenduoja atsižvelgti į tai, ar jų kasdienėje normoje rasite reikiamą svarbiausių medžiagų kiekį. Nors ant papildų pakuotės dažnai rašoma, jog papildų imunitetui tabletėje yra visos dienos konkrečių medžiagų norma, vertėtų atsižvelgti į tai, jog kiekvieno organizmo medžiagų poreikis gali skirtis - tai priklauso nuo amžiaus, mitybos, lėtinių ligų. Taigi, prieš pradedant vartoti bet kokį naują produktą, reikėtų įsitikinti, kad nėra viršijama konkrečių medžiagų dienos norma.

Antra, geriausiai žinomi prekių ženklai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas jūsų organizmui. Praktika rodo, jog į papildų rinką patekę iš tiesų kokybiški produktai savo vartotoją be didelių sunkumų randa tiesiog dėl savo efektyvumo. Trečia, nereikėtų stebėtis, jog geriausi vitaminai imunitetui pasižymi ne tik aukšta kokybe, bet ir ne pačia mažiausia kaina.

Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų skaičiuoti, kiek reikiamų medžiagų yra planuojamų įsigyti papildų kapsulėje. Nors kai kurie papildai gali pasirodyti ypač patrauklūs dėl didelio tablečių kiekio ir mažos kainos, dažniausiai tai - tik reklaminis triukas, nes tablečių sudėtyje nerasite pakankamo kiekio vitaminų. Ieškant, kokie geriausi papildai imunitetui galėtų papildyti jūsų kasdienį racioną, siūlome išbandyti svarbiausių medžiagų turinčius vitaminų rinkinius. Specialiai žiemos sezonui subalansuoti vitaminai imunitetui gerinti leis užtikrinti gerokai didesnį atsparumą peršalimo ligoms.

Specialistų teigimu, žiemą ypač svarbu pasirūpinti savo gera savijauta, suteikiant organizmui visas būtinas medžiagas, kurių gali imti stigti dėl saulės trūkumo ir pasikeitusios mitybos. Specialististų teigimu, geriausi papildai imunitetui arba geriausias vitaminų rinkinys žiemai dažniausiai susideda iš keleto pagrindinių, imuniteto palaikymui itin svarbių medžiagų. Pirmoji jų - vitaminas D, padedantis palaikyti gerą kaulų, dantų būklę bei puikią imuninės sistemos veiklą. Ne paslaptis, jog šio vitamino trūkumas dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku, kai gauname mažai saulės spindulių.

Antroji, ne mažiau svarbi medžiaga, kurios būtina ieškoti papilduose žiemai - Omega rūgštys (kurias dažniausiai sudaro omega 3 ir omega 6). Tinkamas jų balansas organizme svarbus dėl daugelio aukščiau išvardintų priežasčių, kurių pagrindinės - didesnis atsparumas tiek peršalimo, tiek lėtinėms ligoms. Trečias svarbus elementas, kurio būtina ieškoti papilduose žiemai - cinkas, kuris apsaugo mūsų organizmą nuo toksinų ir pašalinių medžiagų, keliančių grėsmę imuninei sistemai. Specialistų teigimu, svarbu akcentuoti tai, jog rinkoje gausu žema kaina ir gražiomis pakuotėmis pasižyminčių papildų pasiūlymų. Tačiau, prieš šias įsigyjant, pasiūlymus rekomenduojama įvertinti atidžiau. Svarbiausia - kad ir kokius papildus imunitetui nuspręstumėte pasirinkti, įsitikinkite, kad jų sudėtyje esanti vitaminų norma atitinka dienos normą. Kitu atveju, už papildus imunitetui ne tik permokėsite, bet ir negausite reikiamo medžiagų kiekio, būtino gerai jūsų sveikatai ir savijautai. Išsirinkti kokybišką produktą gali padėti ir patikimo gamintojo pasirinkimas.

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys vienos svarbiausių organizmo statybinių medžiagų, dar kitaip vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Klinikinių tyrimų duomenimis įrodyta, jog omega-3 eikozapentaeninės (EPR) ir dokozaheksaeninės (DHR) riebalų rūgštys yra svarbios normaliai širdies ir smegenų veiklai, taip pat padeda išsaugoti normalų regėjimą. Omega-3 riebalų rūgštys yra centrinės nervų sistemos ląstelių struktūrinė dalis.

Į žmogaus kraują patekusios omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys gali pagyvenusiems žmonėms sumažinti nedidelių smegenų infarktų ir kitokių smegenų sutrikimų tikimybę. JAV atliekant nacionalinį širdies sveikatos tyrimą, atliekant magnetinio rezonanso tyrimus, 2313-kai programos dalyvių iš 3660, kurių amžius buvo 65 ar vyresni, buvo nustatyti tylieji smegenų infarktai. Tokie tyrimai 2313-kai programos dalyvių buvo pakartoti po penkerių metų. Šiuo tyrimu nustatyta, kad daug omega-3 riebalų rūgščių kraujyje turėjusiems asmenims tikimybė patirti nedidelius smegenų infarktus buvo maždaug 40 proc.

Europos Sąjungoje šių rūgščių tikslios rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai susirūpinę, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių ir per mažai omega-3 riebalų rūgščių. Nenormalus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis (t. y. valgydami daugiau omega-6 ir mažiau omega-3 rūgščių) yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis.

Kadangi abiejų grupių riebalų rūgščių apykaitai reikia tų pačių fermentų, tarp jų atsiranda konkurencija. Omega-6 riebalų rūgščių perteklius trukdo omega-3 riebalų rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.

Krilių taukai

Antarkties vandenyne, kuris laikomas šalčiausiu ir švariausiu planetoje, nes laivyba ten menkai vykdoma, gyvena maži, į krevetę panašūs vėžiagyviai - kriliai. Šie vėžiagyviai minta mikroskopiniais dumbliais, kurie gamina omega-3 riebalų rūgštis, todėl patys kriliai yra laikomi vienu iš geriausių, veiksmingiausių ir prieinamiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, iš kurių gaminami krilių taukai.

Krilių aliejaus privalumai:

  • Geriau pasisavinama omega-3 forma. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad krilių taukų sudėtyje esanti omega-3 fosfolipidinė forma yra efektyvesnė nei trigliceridinė, esanti žuvų taukuose ir augalinės kilmės aliejuose.
  • Turi stipraus antioksidanto - astaksantino. Krilių taukuose yra natūraliai stipraus antioksidanto - astaksantino. Astaksantinas veikia kaip natūralus konservantas, kuris saugo krilių taukus nuo oksidacijos ir ilgą laiką padeda išlaikyti juos tinkamus vartoti. Krilių taukai paprastai tinkami vartoti apie 18 mėn.
  • Nėra blogo poskonio. Krilių taukai neturi blogo poskonio, todėl juos galima vartoti nevalgius.

Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą - elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui. Krilių aliejus nepakeičiamas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis ir kur kas geriau įsisavinamas nei žuvų taukai. Šie vitaminai padeda stiprinti vaiko imuninę sistemą, skatina centrinės nervų sistemos darbą ir vystymąsi, stimuliuoja gebėjimą susikaupti. Guminukai ne tik naudingi sveikatai, bet ir skanūs! Kriliai gaudomi ypač švariuose Antarkties vandenyse, todėl radioaktyviųjų ar cheminių medžiagų juose nerasite.