Vasara - metas, kai dauguma žuvų rūšių turėtų būti aktyvios, nes vandens temperatūra aukšta, vadinasi, ir žuvų kūno temperatūra aukšta, o kuo ji aukštesnė, tuo žuvų medžiagų apykaita didesnė, tuo joms daugiau maisto reikia. Tačiau ne viskas taip paprasta. Maisto poreikis priklauso ir nuo to, kiek žuvys juda, kiek jos išnaudoja energijos. Kai vasaros viduryje vandens temperatūra ežeruose pakyla, vandenyje sumažėja ištirpusio deguonies, o tai neigiamai veikia žuvis - jos būna pasyvesnės, mažiau juda arba ieško šaltesnio vandens zonų, kuriose galėtų jaustis komfortiškiau.
Pirma, reikia turėti bent elementarių žinių apie žuvų gyvenimą ir įpročius. Antra, tinkamai pasiruošti, kad galėtumėte prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Jei meškeriotojas nori, kad jį džiugintų gerai kimbančios žuvys, visada reikia šiek tiek laiko ir lėšų skirti pasiruošimui. Pasiruošimas turi labai didelę reikšmę ne tik nuolat meškerioti varžybose dalyvaujantiems profesionalams, bet ir tiems, kurie meškerioja retokai arba tik atostogaudami prie vandens.
Žuvų aktyvumas vasarą
Liepa - vasaros mėnuo, kai daugelis žuvų rūšių yra labai aktyvios. Šiuo metu žvejai turi daug galimybių sugauti įvairias žuvis tiek ežeruose, tiek upėse. Liepos mėnesį žuvys dažniausiai būna aktyvios dėl šilto vandens ir didelio maisto kiekio.
Dažniausiai šiuo metu pagaunamos šios žuvų rūšys:
- Lydeka - Nors lydekos aktyviausios pavasarį ir rudenį, vasarą jos taip pat kimba. Liepos mėnesį lydekas galima rasti giliau vandenyje, kur jos slepiasi nuo karščio. Geriausiai kimba anksti ryte arba vakare.
- Karšis - Karšiai aktyvūs visą vasarą ir juos galima rasti ežeruose bei upėse. Liepos mėnesį jie dažniausiai kimba ant augalinių ir gyvūninių masalų, tokių kaip sliekai, kukurūzai ar boiliai.
- Kuoja - Kuojos aktyvios visą vasarą ir randamos tiek stovinčiuose, tiek tekančiuose vandenyse. Jos kimba ant įvairių mažų masalų, tokių kaip musės lervos, duona ar smulkūs sliekai.
- Ešerys - Ešeriai yra labai aktyvūs vasarą, ypač anksti ryte ir vakare. Juos galima gaudyti naudojant mažus voblerius, sukriukes ar gyvus masalus, tokius kaip mažos žuvelės. Viena iš pagrindinių, kurias siūlyčiau vasaros pradžioje bandyti čia gaudyti, yra ešerys. Dryžuotų plėšrūnų žūklė visada turi vieną esminį pliusą - jie kimba dažnai ir dideliais kiekiais.
- Šamas - Liepą šamai labai aktyvūs, ypač naktį. Jie geriausiai kimba naudojant gyvus ar negyvus masalus, tokius kaip žuvys, varlės ar dideli sliekai.
Patarimai sėkmingai žvejybai liepą
Norint sėkmingai žvejoti liepą, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius aspektus:
- Teisingai pasirinkite vietą - Vasarą žuvys dažnai slepiasi gilesnėse vietose, kur vanduo yra vėsesnis.
- Naudokite tinkamus masalus - Vasarą žuvys dažnai renkasi gyvus masalus arba dirbtinius masalus, imituojančius jų natūralų maistą. Eksperimentuokite su įvairiais masalais, kad rastumėte, kas geriausiai veikia.
- Laikykitės žvejybos taisyklių - Nepamirškite laikytis vietos žvejybos taisyklių ir normų, kad padėtumėte išsaugoti žuvų populiaciją ir išvengtumėte baudų.
- Stebėkite orus - Orai turi didelę įtaką žuvų aktyvumui. Liepos mėnesį geriausiai žuvys kimba, kai oras nėra per karštas!
Priekrantės žvejyba
Vasara priekrantėje verda labai intensyvus gyvenimas ir tai džiugina daugelį atostogaujančių meškeriotojų. Priekrantės žolynuose šmirinėja begalė nedidelių, visada alkanų, maisto ieškančių žuvų, kurias labai smagu gaudyti plūdine meškere. Tad daugelis tų poilsiautojų, kurie dažniausiai meškerioja atostogų metu, taip ir daro. Tačiau reiktų priminti vieną taisyklę - jaukinant vasarą visada pagaunama daugiau. Vasara - toks metas kai žuvys intensyviai doroja įvairiausius jaukus ir net nepatyrusiems meškeriotojams atleidžia jų padarytas klaidas.
Priekrantėje dažniausiai rasime nedidelių žuvų: kuojų, raudžių, mažų karšių, mažų ešerių, tačiau ten sukinėjasi ir didesni lynai bei karosai. Vis tik, tie poilsiautojai, kurie nori pagauti didesnių žuvų (karšių, didelių kuojų), labiau dairosi į gilesnes vietas, meta masalus toliau nuo kranto ir neretai nusivilia - kibimų nėra. Kodėl? Reikia įvertinti, kad mūsų ežerai labai skiriasi: vieni seklūs, vargu ar rasi didesnį nei 5 m gylį, kiti vidutinio gylio - juose gali dominuoti 4 m gyliai, dar kiti - gilūs. Skiriasi ir dugno reljefas: vienuose ežeruose jis gali būti lygus, tarsi dubens dugnas, kituose - labai raižytas. Skiriasi ir dugno struktūra - vienur jis dumblėtas, kitur - kietas žvyras ar smėlis. Skirtingos žuvys renkasi skirtingas vietas, tad labai svarbu patyrinėti dugną, išsiaiškinti kur gylis didėja, kur daugiau dumblo, kur jo mažiau ar jis plonesnis.
Šviesa ir tamsa
Vasarą, kai dieną saulė būna aukštai, o dangus dažnai būna giedras, reiktų įvertinti ir tai, kad didelės žuvys nemėgsta šviesos. Todėl saulėtomis vasaros dienomis, tokios žuvys kaip karšiai ar didelės kuojos, lydekos, ešeriai kimba arba anksti ryte, arba vėlai vakare. Tą patį galima pasakyti ir apie didelius lynus, karosus. Yra ežerų, kuriuose karšiai vasarą kimba tik naktį. Kuo didesnis karšis, tuo ryškesnis jos polinkis maitintis tamsoje.
Tačiau atostogaujantys turėtų žinoti, kad temstant ir naktimis ežero karšiai maitinasi visai kitokioje vietose nei dieną. Jei dieną jie sukinėjasi didesniuose gyliuose, naktį patraukia į seklesnes vietas. Tą patį galima pasakyti ir apie dideles kuojas, kurios temstant labiau priartėja prie krantų. Vasarą, nakties pradžioje gerai kimba ir unguriai, žinoma, jei jų yra tame ežere, prie kurio atostogaujate.
Apskritai, žūklė šiltomis vasaros naktimis, gali būti labai įspūdinga, tačiau tam reikia būti tinkamai pasiruošus, nes naktį tamsu, o bet koks vandens paviršių apšviečiantis prožektoriaus spindulys, garsus trepsėjimas, neatsargiai paspirtas kibiras ir kiti netikėti žeme sklindantys garsai baido žuvis. Nepamirškite, kad didelės žuvys naktimis būna arčiau krantų.