Gegužės mėnuo dažniausiai jau tinkamas visoms daržovėms sėti bei sodinti.

Taip pat pats metas sodinti bulves, braškes, rožes, vaismedžius ir vaiskrūmius.

Kada sodinti bulves?

Bulvės sodinamos pavasarį, kai dirva įšyla iki +6-8 laipsnių.

Paprastai gegužės mėnesį, tačiau priklausomai nuo pavasario (ar jis ankstyvas ir šiltas, ar vėlyvas ir šaltas) gali būti sodinamos jau balandžio pabaigoje.

Skirtinguose Lietuvos regionuose pavasaris dažnai ateina nevienodu laiku ir, pvz., šiaurinė Lietuvos dalis bulves sodina vidutiniškai dviem savaitėmis vėliau nei pietinė.

Rekomenduojama suspėti bulves pasodinti iki gegužės mėnesio, tačiau kartais pavasaris taip vėluoja, jog bulves galima sodinti tik gegužės pabaigoje.

Pasiruošimas bulvių sodinimui

Pagal tai, per kiek laiko bulvės subręsta (užauga) jų veislės skirstomos į:

• ankstyvąsias;
• vidutinio ankstyvumo;
• vidutinio vėlyvumo;
• vėlyvąsias.

Patyrę bulvių augintojai rekomenduoja sodinimui rinktis sėklines, o ne maistines (parduotuvėse parduodamas) bulves.

Pirktinės nėra patikimos ir sertifikuotos, todėl neaišku nei kokio derliaus galima iš jų laukti, nei jų atsparumas ligoms bei kenkėjams.

O dažniausiai tokios bulvės ir būna labai neatsparios, prastai auga, užauga labai netolygiai, gumbai būna pažeisti ligų ir virusų.

Iš pačių ankstyviausių veislių, kurių derliaus galima tikėtis jau per Jonines, patariama rinktis Colomba, Prada, Emanuelle, Adora.

Ar prieš sodinimą bulves reikia daiginti?

Daiginti patariama tik pačias ankstyviausias veisles, kurias anksčiausiai sodinsite.

Vėlyvesnės veislės daiginimo nemėgsta, nes sodinant nusilaužo jų daigeliai, be to, ir dygsta jos po to labai nevienodai.

Kaip daiginti bulves?

Bulves daiginimui reikia pradėti ruošti maždaug 3-5 savaitės iki sodinimo.

Geriausiai jas daiginti supylus dviem sluoksniais į gerai vėdinamas dėžes ir palikus šiltoje, saulėtoje patalpoje.

Tinkamiausia patalpos, kurioje daiginamos bulvės, temperatūra yra +15-20 laipsnių tiek dieną, tiek naktį.

Daiginimui labai tinka šiltnamis.

Bulvės gerai sudaigintos, kai pasirodo 2-3 cm ilgio žali daigeliai.

Ne balti, kurie išlenda pavasarį rūsyje laikomoms bulvės, tačiau sodriai žali, pasiruošę augti.

Dirvos bulvių sodinimui parinkimas ir paruošimas

Bulvėms tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos.

Geriausiai bulvės auga lengvuose, orui laidžiuose, puriuose priesmėlio, priemolio dirvožemiuose.

Taip pat joms tinka durpinis dirvožemis.

Tačiau nepakenčia šaltos ir šlapios dirvos, pernelyg šarminio dirvožemio.

Jeigu žemė labai sunki, bulvėms sunkiau megzti gražius, lygius ir didelius gumbus.

Sveikiems ir gražiems gumbams užauginti bulvėms reikalingas oras.

Idealiausia, jeigu dirva bulvių sodinimui buvo paruošta dar rudenį: gerai įdirbta ir patręšta perpuvusiu mėšlu.

Jeigu to atlikti nespėjote, tuomet dirvą paruoškite iki bulvių sodinimo.

Į tą pačią vietą bulvės gali būti sodinamos tik kas 3-4 metus.

Kaip sodinti bulves?

Kai viskas paruošta, atėjo didžioji diena - metas sodinti bulves.

Taigi bulvių sodinimas žingsnis po žingsnio:

1. Paruošiamos vagos. Jos turi būti maždaug 65-70 cm atstumu viena nuo kitos ir 10-15 cm gylio.
2. Jeigu rudenį žemė nebuvo patręšta, į vagas pabarstoma kompleksinių trąšų (NPK).
3. Sodinamos bulvės. Jos dedamos į vagas daigais į viršų maždaug kas 30-35 cm (pėdos atstumu). Bulvių sėkla nepjaustoma. Sodinama visa bulvė.
4. Vagos užverčiamos žeme ir palaistoma.
5. Jeigu sodinote labai anksti, žemę uždenkite agroplėvele.

Tolesnė bulvių priežiūra

• Laistymas. Jeigu bulves auginate smėlingoje dirvoje, sausomis dienomis jas būtina laistyti rytais ir vakarais. Kitoje dirvoje pagal poreikį. Saugokite, kad neužmirktų, nes supus gumbai.
• Kaupimas ir ravėjimas. Kai pasirodo pirmieji daigai, juos būtina apkaupti. Po to apkaupiama vidutiniškai kas 2 savaites. Taip pat reguliariai reikia išravėti piktžoles.
• Purškimas nuo ligų ir kenkėjų. Renkantis veislę, pasidomėkite jos atsparumu marui. Daugumą bulvių maras užpuola, kai pasitaiko daug lietingų, drėgnų dienų iš eilės. Todėl rekomenduojama nuo maro bulves nupurkšti pirmą kartą iš karto po Joninių, o toliau purkšti kas 10-14 dienų.Jeigu puola kolorado vabalai, jiems naudokite specialius insekticidus.
• Tręšimas. Vegetacijos periodu bulvių daugiau tręšti nerekomenduojama. Nebent užkluptų sausra, nukentėtų nuo šalnų ar pan. Tuomet jų tręšimui galima naudoti mineralines trąšas.
• Derlius. Bulviakasis - smagiausia bulvių auginimo dalis. Bulvės laikomos subrendusiomis ir jas kasti galima, kai žievė tampa tvirta, nesilupa.

Lietuvoje bulvių auginimas turi gilias tradicijas ir yra svarbi tiek smulkiųjų, tiek komercinių ūkių veiklos dalis.

Norint užtikrinti gausų ir kokybišką derlių, būtina žinoti, kada sodinti bulves tinkamiausia, atsižvelgiant į regiono klimato sąlygas, dirvožemio temperatūrą ir Mėnulio kalendorių.

Bulvės sodinamos pavasarį, kai dirvožemis pakankamai įšyla - iki +6-8 °C.

Įprastai tai būna gegužės mėnesį, tačiau pietinėje Lietuvos dalyje, esant ankstyvam pavasariui, bulves galima pradėti sodinti jau balandžio pabaigoje.

Tuo tarpu šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje sodinimas dažnai vėluoja apie dvi savaites dėl vėsesnio klimato.

Remiantis Mėnulio kalendoriumi, 2025 metais bulves patartina sodinti balandžio 4, 5, 8, 9, 11, 12, 19, 20, 23, 24 dienomis arba gegužės 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 29, 30 dienomis.

Šiomis dienomis pasodinti gumbai turėtų geriau augti, formuoti atsparesnius daigus ir gausesnį derlių.

Bulvių veislės

Renkantis bulvių veisles komerciniam auginimui, svarbu atsižvelgti į jų derlingumą, atsparumą ligoms, realizavimo galimybes ir tinkamumą perdirbimui.

Veislė	Ypatybės
Colomba	Ankstyva, derlinga, geras skonis, gelsvi gumbai
Riviera	Labai ankstyva, derlius po 60-70 dienų
Solist	Derlinga, atspari sausrai, šviesiai geltoni gumbai
Red Scarlett	Raudona odelė, patraukli išvaizda, geras skonis
Vineta	Gelsva odelė, geltonas minkštimas
Laura	Raudona odelė, geltonas minkštimas, tinka virimui ir kepimui
Melody	Viena derlingiausių vidutinio vėlyvumo veislių, gumbai ovalūs, gelsvi
Jelly	Vėlyva veislė, pasižyminti išskirtiniu atsparumu sausrai. Gumbai geltoni, apvalūs, gilių akučių neturi

Prieš sodinant bulves, būtina tinkamai paruošti dirvožemį.

Idealiausia, jei dirva buvo paruošta dar rudenį - giliai suarta (25-30 cm) ir patręšta perpuvusiu mėšlu ar kompostu (20-30 t/ha).

Didesniems ūkiams rekomenduojama atlikti dirvožemio analizę, siekiant nustatyti tikslų pH ir maisto medžiagų kiekį.

Tręšimas yra vienas svarbiausių bulvių auginimo sėkmės veiksnių.

Komerciniam auginimui sodinimo metu rekomenduojama lokaliai įterpti kompleksines NPK trąšas su mikroelementais, ypač boru, cinku ir magniu.

Komerciniam bulvių auginimui būtina naudoti tik sertifikuotą sėklinę medžiagą - Elite, Super Elite ar A klasės.

Tai užtikrins aukštą daigumą, atsparumą ligoms ir didesnį derlingumą.

Ankstyvosioms veislėms rekomenduojama 3-4 savaites prieš sodinimą atlikti daiginimą šviesioje 12-15 °C temperatūros patalpoje.

Sodinimo technika taip pat turi didelės įtakos derliui.

Labai svarbi yra apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Sistemingas purškimas fungicidais nuo bulvių maro ir kitų ligų turėtų būti atliekamas kas 7-14 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų.

Šiuolaikiniai komerciniai bulvių augintojai vis dažniau diegia pažangias technologijas: GPS valdomus traktorius, lašelinio drėkinimo ar lietinimo sistemas, meteorologines stoteles, dirvožemio drėgmės jutiklius ir augalų ligų prognozavimo sistemas.

Derliaus nuėmimas komerciniame ūkyje vykdomas bulvėms visiškai subrendus, kai odelė sutvirtėja ir nebesilupa.

Tai užtikrina geresnę bulvių kokybę ir ilgesnį išsilaikymą sandėliuojant.

Sėkmingas bulvių auginimas 2025 metais priklausys nuo tinkamo sodinimo laiko parinkimo, kokybiškos sėklinės medžiagos, profesionalaus dirvos paruošimo ir nuoseklios priežiūros.

Atsižvelgdami į Mėnulio kalendorių, klimato sąlygas ir komerciškai paklausias veisles, komercinio masto ūkininkai gali užauginti gausų ir pelningą derlių.

Net jei dar nespėjote pasodinti bulvių, o dabar jau gegužės vidurys, neturėtumėte nerimauti.

Tačiau būkite atsargūs, nes yra keletas bulvių veislių, kurias galima sodinti šį mėnesį, kad gautumėte gerą derlių.

Riviera bulvės nebijo karščio ir yra atsparios virusinėms ligoms, įskaitant fitoftorą.

Tai vidutinio ankstyvumo veislė, duodanti didelį derlių.

Ji subręsta maždaug per 80-90 dienų.

Vidutinio vėlyvumo veislė, nuolat duodanti gausų derlių.

Rudolfo bulvės - tai sodriai raudona odele ir apvalios formos gumbeliais pasižyminti veislė.

Ankstyva veislė, subręstanti vos per 45-55 dienas.

Nebijo karščio, atspari įvairioms ligoms, pavyzdžiui, mozaikai, fitoftorai ir nematodams.

Norint sulaukti gero bulvių derliaus, svarbu nustatyti tinkamą bulvių sodinimo laiką, atsižvelgiant į oro sąlygas, dirvos tipą ir liaudies pranašystes.

Sėklinės bulvės geriausiai dygsta esant +7…+10 °C temperatūrai 10 cm gylyje.

Gegužė Lietuvoje - tai tikras sodo ir daržo darbų pikas.

Dirva jau pakankamai šilta, naktinės šalnos pasitaiko vis rečiau, o dienos vis ilgesnės ir šviesesnės.

Būtent dabar galima drąsiai imtis intensyvių sėjos bei sodinimo darbų tiek šiltnamyje, tiek lauke.

Tačiau norint, kad pasėliai augtų sveiki ir gausiai derėtų, verta pasitelkti ir senąją liaudies išmintį - darbų laiką derinti su Mėnulio fazėmis.

Mėnulio kalendorius 2025 metams

• Priešpilnis: gegužės 1-11 d.
• Pilnatis: gegužės 11-14 d. (nerekomenduojama sėti ar sodinti).
• Delčia: gegužės 20 d.
• Jaunatis: gegužės 27 d. (nepalankus metas augalų sėjai ir sodinimui.

2025 m. gegužės mėnesio daržininko sėjos kalendorius sudaromas pagal oro sąlygas, Mėnulio fazę ir Zodiako ženklą, kuriame mūsų palydovas būna kiekvieną mėnesio dieną.

Pilnaties ir jaunaties datos laikomos neproduktyviomis bet kokioms kultūroms, nes šiais laikotarpiais augalai tampa itin pažeidžiami.

Gegužės mėnesį tokios dienos bus gegužės 11-13 d., ir 27 d.

• Gegužės 1, 2, 6-10, 12, 16, 17, 29, 30 - salotų, krapų, agurkų, salierų, petražolių, špinatų, vasarinių kopūstų, daugelio vaistinių žolelių ir vienmečių gėlių sėjai geriausiai tinkamos dienos.
• Gegužės 1, 2, 6, 9, 10, 16, 17, 29, 30 - pomidorams, moliūgams, baklažanams, melionams, cukinijoms, arbūzams, pupoms, pupelėms, žirniams, kukurūzams, paprikoms, svogūnų laiškams, žieminiams kopūstams, daugiametėms gėlėms bei braškėms ir žemuogėms sėti ar persodinti rekomenduojamos dienos.
• Gegužės 14, 16-20, 21-26, 29, 30 - bulvių, morkų, ridikų, burokėlių, ropių, cukrinių runkelių, topinambų, ropinių kopūstų, svogūnų, česnakų, šakninių vaistažolių bei vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimui itin tinkamos dienos.

Gegužės mėnesį, kai dirva jau įšilusi, o orai pakankamai stabilūs, sėjamos šakninės daržovės (morkos, burokėliai, ridikėliai), sodinamos bulvės, pupelės, agurkai, moliūgai, cukinijos, pomidorai, sodinami daigai iš šiltnamio į atvirą gruntą.

Kiti gegužės mėnesio darbai

Piktžolių naikinimas. Piktžoles ravėkite nedelsiant - kol jos dar nespėjo sužydėti ir subrandinti sėklų.

Laistymas. Visi augalai gegužę jau intensyviai auga, todėl juos būtina reguliariai laistyti, ypač per karščius.

Jei daržovių daigai pakankamai sustiprėję, juos galima persodinti į šiltnamį.

Taip pat vertėtų pašalinti nereikalingas ataugas, kad augalas daugiau energijos skirtų vaisių formavimui.

Tręšimas

Gegužė vis dar tinkama vaismedžių skiepijimui, purkškimui nuo ligų bei kenkėjų.

Taip pat metas formuoti ir genėti gyvatvores.

Gegužę jau galima sodinti naujus uogakrūmius bei vaismedžius, o esamiems užtikrinti atramas ir tinkamą priežiūrą.

Gėlynai

Šį mėnesį persodinamos kambarinės gėlės, sodinamos vasarinės gėlės į vazonus, pakabinamus krepšelius ar lysves.

Prasideda vienmečių ir daugiamečių gėlių sodinimo bumas - sėjamos gėlės tiesiai į dirvą arba persodinami jau paaugę daigai.

Vadovavimasis Mėnulio fazėmis padeda ne tik palaikyti gamtos ritmą, bet ir efektyviau planuoti darbus.

Šis mėnuo - daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas.

Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus.

Atminkite, kad labai svarbus sėklų sėjos gylis.

Pasėjus per giliai, sulėtėja sėklų dygimas arba jos išvis nedygsta, o jei pasėjama per sekliai, daigai stimpa ir augalai auga silpni.

Mėnesio pradžioje taip pat baigiamos sodinti likusios bulvės.

Gegužės pradžioje sodinamos braškės ir žemuogės.

Norint lengviau prižiūrėti šiuos augalus, rekomenduojama įsirengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile dengtas lysves.

Taip teks mažiau ravėti, laistyti, nereikės purenti žemės, o svarbiausia - mėgausitės švariomis uogomis.

Sodinant daigus į tokias lysves, sodinimo vietoje danga įpjaunama kryžmai ir paliekami 30-40 cm tarp daigų ir 40-50 cm tarp eilių atstumai.

Daigus reikėtų persodinti šiek tiek giliau, negu jie augo.

„Frigo“ daigai sodinami šaknies kaklelio gylyje neužžeriant.

Jokiu būdu negalima užžerti žemėmis kerelio šerdies, nes augalas pradės skursti ir žus.

Jei sode lankysitės retai, į duobutę reikėtų papildomai priberti drėgmę sugeriančių granulių.

Tinkama vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra užtikrina gausų derlių, tad nepamirškite jais pasirūpinti.

Kol augalai žydi, jokiu būdu jų nepurkškite pesticidais.

Norint prevenciškai apsaugoti augalus nuo ligų, iškart jiems peržydėjus purškiama sisteminiu fungicidu „Score“ (2 ml/10 l vandens), vario sulfato preparatais „Burgundija“ ar „Bordo“ (100 g/10 l vandens) ir geležies sulfatu kerpėms bei samanoms naikinti (50 g/10 l vandens).

Apsaugai nuo kenkėjų reikėtų naudoti „NeemAzal“ (5 ml/1 l vandens), žaliąjį kalio muilą (50 ml/1 l vandens).

Būtinai sutvarkykite veją.

Jeigu dir­vožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis.

Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dir­vožemio struktūros.

Išnaikinus samanas, patartina veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais.

Vidutinė norma - 300 g/m2.

Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus.

Mi­gliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis.

Gegužę į gėlynus sodinami kardelių ir jurginų gumbai.

Tam parenkama gerai įdirbta dirva.

Sodinama 6-8 cm gylyje.

Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius.

Be to, sodinamos raganės.

Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi.

Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2-1,5 m atstumus.

Kasama didelė duobė - mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau.

Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose.

Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus.

Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis.

Jos geriausiai tinka saulėtai pusei.

Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis).

Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje.

Pasak senolių, jei gegutė užkukavo - šalčių daugiau nebus.

O gegužę gegutę išgirstame jau daugelis.

Jei dar nepasodinote, tai iki gegužės 10 dienos pasodinkite bulves.

Geriausia, kai vidutinė oro temperatūra viršija 8 °C.

Tada ir dirva jau būna pakankamai įšilusi.

Prieš bulviasodį apžiūrėkite gumbus.

Ligotus ir pažeistus puvinio išbrokuokite.

Geriau sodinti sveikus vidutinio dydžio gumbus.

Gumbus dėkite pjūviu į žemę.

Negerai, kai bulvių daigeliai didesni nei 2 cm - sodinant gali nulūžti.

Sodinkite eilėmis, palikdami 60 cm tarpus, o tarp būsimų augalų - 25 cm atstumus.

Gylis - 8-10 cm.

Šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant į gumbų stambumą, veislę, sodinimo laiką ir dirvožemį.

Ankstyvųjų veislių bulvės sodinamos tankiau, vėlyvesnių - rečiau.

Tankiau ir sekliau išdėstomi smulkūs (30-50 g) gumbai, o tarp vidutinio dydžio (50-80 g) paliekami kiek didesni tarpai, sodinama giliau.

Jei pavasaris lietingas, o dirva sunki (priemolis, molis), sodinama vos 5-6 cm gylyje.

Priešingu atveju bulvės užmirksta, blogai dygsta.

Jei sausa ir šilta, lengvose dirvose (smėlis, priesmėlis) per sekliai esantiems gumbams trūksta drėgmės.

Daigai jautrūs neigiamoms temperatūroms - gali pakenkti net -2 °C.

Pirmąjį gegužės dešimtadienį į polietileninius šiltnamius sodinami pomidorų daigai.

Gerieji turi 7-8 tamsius žalius lapus ir yra neištįsę.

Jie gali būti sukrovę ir žiedinių pumpurų arba žydėti.

Sodinant tarp eilių paliekami 60-70 cm pločio tarpai, o tarp augalų - 40-50 cm.

Iškasamos 25-30 cm gylio duobutės.

Ant kiekvienos iš jų dugno paberiama 300-400 g humuso, 7-10 g superfosfato ir sauja medžio pelenų.

Užpilama šiltu vandeniu ir sumaišoma su žemėmis.

Į skiedinį įstatomas daigas, kurio viršūnė nukreipiama vertikaliai arba į šiaurę.

Keli apatiniai lapai nuskinami.

Kadangi gegužę dar būna šalnų, reikėtų įkasti lankus, o plėvelę padėti šalia ir uždengti ja augalus tik atšalus orams arba dar jiems artėjant.

Pomidorus reikia pririšti virve prie vielos, ištiestos šiltnamio viršuje.

Apatinis virvės galas užrišamas laisva kilpa po antruoju lapu, o augantis stiebas prireikus apsukamas apie virvę pagal laikrodžio rodyklę.

• Gegutei užkukavus sėkite pupas, svogūnus, daržo žirnius, raudonėlius, dašius, pankolius.
• Paprastajai ievai ir vyšniai pražydus sėkite burokėlius, morkas, ridikėlius, pupeles (nuo vėjų apsaugotose vietose), juozažoles, kmynus, salotas, špinatus, nasturtes.
• Paprastajai alyvai pražydus sėkite agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, moliūgus, pupeles, darželinius katilėlius, piliarožes.

---