pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Genujos Obuolių Pyrago Receptas

Kol sodai vis dar pilni obuolių, nuodėmė būtų neiškepti obuolių pyrago. Daugelis tikrai turite savo firminius receptus, kuriais džiuginate draugus bei šeimą. Tačiau visada verta išbandyti šį tą naujo.

Pavyzdžiui, Tarte Tatin - prancūzų tradicinis obuolių pyragas. Kokia gi šio “išvirkščio” pyrago istorija? XIX a.pabaiga, dvi seserys Karolina ir Stefanija plušėjo savo šeimos viešbutėlyje Hotel Tatin, įsikūrusiame nedideliame miestelyje, maždaug 200 kilometrų nuo Paryžiaus. Vyresnioji Karolina rūpinosi klientais, o jaunesnioji darbavosi virtuvėje kepdama nuostabiuosius karamelizuotų obuolių pyragus.

Keliaudami nuo Genujos Viduržemio jūros pakrante į apačią link Cinque Terre miestelių, sustokite Recco mieste iš kur ir kildinama ši tradicinė Ligūrijos focaccia di Recco. Būtent Ligūrija ir yra pačių įvairiausių, storų bei plonų, fokačijų tėvynė. Vos ne kiekvienas miestelis ten turi savo tradicinę ir pačią mylimiausiąją fokačijos duonelę, o jų būna įvairiausių rūšių su pačiais įvairiausiais priedais.

Pavyzdžiui Genujoje pačios populiariausios fokačijos su svogūnais (it. Focaccia con cipolle), o mums įprasta fokačija, ten pateikiama ir valgoma kaip duona.

Keliaudama po šį regioną ją taip pamėgau, kad valgydavau kiekvieną dieną, nes žinojau, kad Lietuvoje tokios tikrai nerasiu. Todėl išsiilgusi atostogų skonio ją išsikepiau pati.

Visi žinome kaip atrodo tradicinė fokačija ir kad ji kepama su mielėmis. Ypatingąją di Recco fokačiją pirmą kartą ragavau atostogaudama Ligūrijos regione, Italijoje.

Fokačijos gaminimo žingsniai:

  1. Pasiruoškite fokačijai tešlą. Vandenyje ištirpinkite druską, supilkite alyvuogių aliejų ir po truputį berkite miltus. Būtų geriausia, jei tešlos minkymą patikėsite virtuviniam kombainui, nes ji turi būti puikiai išminkyta, elastinga ir net blizgėti. Aišku, tą patį galite padaryti ir rankomis, tik minkant reikės pasistengti. Paruoštą tešlą įsukite į maistinę plėvelę ir palikite kambario temperatūroje valandai ar kelioms pailsėti. Šio recepto žingsnio rekomenduoju niekaip nepraleisti, nes to nepadarius su tešla dirbti bus daug sunkiau.
  2. Tešlą padalinkite į dvi lygias dalis. Kiekvieną dalį iškočiokite į du vienodus apskritimus, kočiodami tešlą vis patempkite rankomis, kad gautųsi kuo plonesnė. Gerai paruošta tešla būna plona, elastinga ir neplyšta, su ja malonu dirbti. Kepimo popierių apibarstykite miltais, ant jo guldykite ištampytą ir gerai iškočiotą pirmąjį tešlos lakštą. Ant tešlos pamėtykite straccino sūrio gabaliukų, jo neturint galima panaudoti rikotą arba šviežią mocarelą. Iškočiotą ir ištampytą antrąją tešlos dalį guldykite ant pirmosios su sūriu. Stenkitės tešlą uždėti lengvai, kad tarp abiejų tešlos lakštų liktų vietos orui ir kepant susidarytų oro kišenės. Fokačijos galus gražiai ir sandariai užspauskite. O jos viršuje pirštais padarykite kelias mažas skylutes, kad kepant oras lengvai galėtų išeiti. Fokačijos viršų aptepkite alyvuogių aliejumi ir apibarstykite druskos kristaliukais.
  3. Šią netradicinę fokačiją kepiau moderniame Big Green Egg pečiuje ant specialaus picos akmens. Jį kartu su picos akmeniu ant netiesioginės ugnies įkaitinau iki 260 laipsnių karščio. Paruoštą fokačiją nuo kepimo popieriaus perkėliau ant gausiai miltais apibarstytos ližės, kad galėčiau patogiai ją uždėti kepti ant įkaitusio picos akmens pečiuje. Fokačija iškepa per 7 minutes, stebėkite, kad neperkeptų.
  4. Tokią pačią fokačiją galite išsikepti ir namų orkaitėje, tik kepkite pačioje aukščiausioje temperatūroje, standarinėse orkaitėse tai 250 laipsnių. Orkaitėje ją galite kepti kepimo skardoje ir ant kepimo popieriaus. Pjaustykite dar karštą ir ragaukite.

Jau kuris laikas picas ir fokačijas pamėgau kepti savo žaliame Big Green Egg grilyje-pečiuje ant tikrų anglių ir su dūmo kvapu. Jos nepalyginamai geresnės už keptas namų orkaitėje, o skonis beveik toks pats, kaip Italijoje ką tik iš pečiaus. Juk tai tas pats keraminis pečius, tik kiek mažesnis, modernesnis ir užimantis mažiau vietos. O turint specialų picos akmenį ir ližę, jame kepti ypač patogu. Prie savo Big Green Egg pečiaus su liže rankose jaučiuosi kaip pati tikriausia picų kepėja. Vien dėl šios galimybės ir malonumo valgyti tobulai iškeptą fokačiją ar picą pirkčiau šį pečių. Jis įkaista net iki 400 laipsnių, o kaip žinia, tobulai picai iškepti reikia 300 laipsnių karščio, kurio namų orkaitė niekaip nepasiekia, o kepimas keraminiame pačiuje, priešingai nei metalinėje orkaitėje nedžiovina picos, todėl ji iškepa greitai ir neperdžiūva.