Artimojo netektis, be sielvarto, į namus atneša daug neatidėliotinų reikalų ir rūpesčių.

Šiuolaikiniai ritualinių paslaugų teikėjai už atitinkamą sumą gali suorganizuoti viską nuo iki.

Deja, dar egzistuoja tradicijos, kurios tuština artimųjų pinigines ir vargina. Gal laikas jų tiesiog atsisakyti.

Atsisveikinimas su Mirusiuoju: Naujas Požiūris

Daugelyje Europos šalių jau senokai atsisakyta tradicijos sėdėti šalia žmogaus palaikų.

Mirus žmogui, giminaičiai renkasi į mišias bažnyčioje, kai tuo metu laidojimo tarnybos nulydi palaikus į kolumbariumą ar kapines.

Manoma, kad su žmogumi reikia artimai bendrauti ir jį gerbti, kol gyvas, o ne valandų valandas sėdėti prie palaikų, neretai pusbalsiu svarstant, kam atiteks palikimas, ar velionis ilgai sirgo, kas jį prižiūrėjo, mirė ligoninėje ar namuose.

Daug prasmingiau, būnant šalia mirusiojo melstis.

Vyresnio amžiaus žmonės namuose neretai turi maldaknyges su gedulo valandoms skirtomis maldomis, giesmėmis.

Vartant jas tyloje ir meldžiantis, pagarba mirusiajam ir jo nugyventam gyvenimui būtų tikrai prasmingesnė, nei svarstymai apie palikimą ir tai, ką ir kiek jis užgyveno.

Europiečiams, tikėtina, būtų nesuprastas ir kambario su vaišėmis šalia velionio palaikų organizavimas.

Šveicarijoje teko matyti, kai velionis, tikėtina balzamuotas, buvo pašarvotas nedidelėje patalpoje šalia bažnyčios su pusiau atviru karstu.

Šalia - aukų dežutė, knyga užuojautoms rašyti su vienintele kėde šalia karsto, jei kas sumanys pabūti ilgiau.

Ir, žinoma, data, iki kada su velioniu galima atsisveikinti, nes vėliau jis tarnybų bus gabenamas į kapavietę.

Gedulingi Pietūs: Tradicija ar Būtinybė?

Palydėjusieji velionį į kapus įprastai kviečiami gedulingų pietų. Tai - dar vienas ir dažnai nepigus reikalas artimiesiems.

Suprantama, jie skirti pagerbti ir prisiminti į amžinybę išėjusį žmogų.

Gal jau metas, kviečiant į juos laidotuvių dalyvius, mandagiai užsiminti, kad už vaišes teks susimokėti patiems.

Beje, jau nemažai restoranų ir kavinių, organizuojančių tokius pietus, atsisako velionio nuotraukos, perrištos juostele, ir žvakių.

O patiekalus galima užsisakyti, ko pageidauja kiekvienas tiesiog iš meniu.

Tereikia išvakarėse rezervuoti vietas, kiek žmonių atvyks.

Laimei, jau randasi garbaus amžiaus žmonių, nesibaiminančių paprašyti ir netgi parašyti raštu, kaip jie turėtų būti laidojami.

Akivaizdu, kad laikai ir tradicijos keičiasi.

Tik visuomet, tikėtina, liks paprotys laikytis šalia velionio rimties ir elgtis pagarbiai.

Puiku, kad šiandien vis dažniau po laidotuvių dalyviai spaudžia artimiesiems rankas ir išeina iš kapinių, nesitikėdami nei gedulingų pietų, nei kvietimo į juos.

Juk visada yra galimybė pasimelsti už mirusiuosius.

Ir tai nekainuoja absoliučiai nieko.

"Vakarų Lietuvos Krematoriumas": Naujas Požiūris į Laidotuves

Už kelių kilometrų nuo Klaipėdos, šalia Lėbartų kapinių, Toleikių kaime, Dovilų seniūnijoje, atidarytas ketvirtas šalyje (antras Klaipėdos rajone) „Vakarų Lietuvos krematoriumas“.

Išskirtinė šio pastato architektūra, forma primenanti piliakalnį.

„Tai asocijuojasi su pilkapiais, aptinkamais piliakalniuose“, - pastebėjo „Vakarų Lietuvos krematoriumo“ vadybininkas Sigitas Lydekauskas.

Po vienu stogu čia teikiamas ritualinių paslaugų kompleksas: nuo mirusiojo palaikų kremavimo iki palydėjimo į kapines.

Erdvus šviesus vestibiulis, vyraujanti pilkai balkšva spalva, unikalių sakralinių paveikslų ekspozicija sklaido liūdesį.

Įmonės darbuotojai neretai iš apsilankiusiųjų išgirsta, kad gedulo valandą jie čia jaučiasi kaip namuose.

Yra trys šarvojimo salės - galima rinktis iš dviejų mažesnių ir didelės.

Čia šarvojami ir tie mirusieji, kurių palaikai nebus kremuojami.

Yra erdvi poilsio patalpa, kur organizuojami gedulingi pietūs.

„Ištikus bėdai, žmonės skambina į mūsų įmonę ir patiki visus laidotuvių organizavimo rūpesčius, - kalbėjo S. Lydekauskas.

- Mirusiojo palaikų kremavimas populiarėja dėl šio laidojimo būdo estetikos, paprastumo ir gamtos tausojimo.“

Pasak jo, pernai šiame krematoriume buvo kremuota apie 2 tūkst.

Paskutinis Atsisveikinimas ir Kremavimo Procesas

S. Lydekauskas patikino, kad kremuojamų palaikų skaičius didėja.

„Požiūris keičiasi į laidojimą - kremavimo atvejų daugėja ir dėl patogumo.

Kremavus mirusiojo kūną, galima planuoti laidotuves - ne visada artimieji gali greitai susirinkti, pavyzdžiui, atvykti iš užsienio.

Kremuotus palaikus mes savaitę saugome nemokamai“, - dėstė vadybininkas.

Kremavimo procesas vyksta kasdien.

Į priėmimo skyrių atvežus paruoštą mirusįjį, artimieji gali su juo atsisveikinti šarvojimo salėje, bet galima ir prieš kremavimą patalpoje, kur palaikai įkeliami į įrenginį.

Nuo įkėlimo iki urnos su pelenais atidavimo artimiesiems trunka apie 3 valandas.

Artimiesiems pareiškus norą, šie gali stebėti, kaip vyksta kremavimas, arba laukti laukiamajame.

Kremavimo kamera įkaitinama iki 850 ar daugiau laipsnių.

Po valandos speciali įrenginio plokštė verčiasi, procesas pereina į kitą lygmenį, kai organinės medžiagos virsta neorganinėmis.

Trečiame lygmenyje jos atvėsinamos.

Kremavus mirusiojo palaikus, lieka nuo 1 iki 4 kilogramų pelenų.

Kremavimas čia kainuoja 380 eurų.

Pasak S. Lydekausko, kremaciniai karstai - nuo 70 eurų, nelakuoti, ekologiški, kad neterštų aplinkos.

Didelis pasirinkimas urnų, kainuojančių nuo 70 iki kelių šimtų eurų.

Jos metalinės, riešutmedžio, plieninės ir kitų medžiagų, įvairių formų, spalvų ir dydžių.

Neįprasta Atminimo Forma

Keičiasi ne tik požiūris į kremavimą, bet ir artimojo atminimo įamžinimą.

Žmonių pageidavimu, pelenai gali pavirsti deimantu, papuošalais ar interjero detale.

S. Lydekauskas patikino, jog yra norinčiųjų šalia turėti brangaus žmogaus pelenų, įprasmintų pasirinktame stiklo ženkle, pavyzdžiui, stiklinėje angelo skulptūrėlėje ar pakabuke.

Jis parodė pavyzdžių, pagal kuriuos priimami užsakymai ir gaminami užsienyje.

Tai kainuoja nuo 120 eurų, priklausomai nuo dydžio, formos.

Pagaminti deimantą iki vieno karato reikėtų išleisti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų.

„Kai kas užsisako ir po kelis atminimo ženklus su artimojo pelenais“, - atskleidė vadybininkas.

S. Lydekauskas prisipažino, kad, dirbant laidojimo namuose ir krematoriume, kasdien susiduriant su mirtimi, priprasti neįmanoma.

Kolumbariumo Perspektyvos

„Pagrindinis mūsų privalumas - kremavimo laikas. Pasak vadovo, efektyvi kremavimo įranga leidžia išvengti eilių, netrikdo laidotuvių planavimo procesų.

Prie gamtos apsuptyje įsikūrusio „Vakarų Lietuvos krematoriumo“ patogus privažiavimas, įrengtos erdvios parkavimo aikštelės su elektromobilių įkrovimo stotele.

„Centre šiuo metu jau teikiame tradicines ritualines paslaugas.

Kremavimas yra tik viena iš jų, ir tiek krematoriumų, kiek jau pastatyta Lietuvoje bei artimajame užsienyje, pilnai patenkina rinkos poreikius.

Tačiau ko tikrai trūksta, tai laidojimo vietų.

Tad atsižvelgdami į vis populiarėjantį palaikų kremavimą, jau pradėjome įgyvendinti antrąją projekto dalį - šalia komplekso statysime kolumbariumą“, - pasakojo S.

„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ vystytojai kolumbariumo parkui yra numatę skirti 5 hektarų teritoriją.

Kolumbariumo projektą, kaip ir ritualinių paslaugų komplekso, sukūrė Vilniaus architektų kompanija UAB „AEXN“.

---