Žvarbią dieną taip malonu išgerti karštos arbatos arba sukirsti kepsnį, ką tik ištrauktą iš orkaitės! Pasirodo, itin karštų patiekalų mėgėjai rizikuoja savo sveikata.

Karštas maistas: nauda ar žala?

Gydytojai tvirtina, kad pernelyg karštas maistas gali sukelti rimtų bėdų, įskaitant net onkologinius susirgimus. Mažiausia bėda, galinti ištikti karštos arbatos mėgėjus, - burnos ertmės arba liežuvio nudegimas. Žinoma, tai ne mirtina liga, bet vis dėlto nemalonu.

Dantims itin kenkia staigi karšto ir šalto maisto kaita. Mėgstate užgerti ledus karšta kava? Nenustebkite, jeigu ilgainiui dantų emalis ims skilinėti, o įtrūkiuose kaupsis bakterijos. Pas odontologą lankytis teks kur kas dažniau.

Dar blogiau, kai itin karštas maistas patenka tiesiai į virškinamąjį traktą. Dėl terminio žarnyno sienelių nudegimo būna sunku gerti net paprastą vandenį, o jeigu nudegėte stipriai, dalis žarnyno audinių gali tiesiog apmirti. Pažeistose vietose atsiras opų, kurių be medikų pagalbos niekaip neišgydysite.

Nuo gerklų susiaurėjimo iki žarnyno vėžio

Dėl pabrinkimų ir opų gali atsirasti gerklų stenozė: gerklos susiaurėja, darosi sunku kvėpuoti, į plaučius nepatenka pakankamai oro, ligonis ima dusti. Kartais dėl to atsiranda bronchitas ir plaučių uždegimas. Vidaus organų nudegimai visai nėra menkniekis - jie gali išsivystyti net į onkologines ligas.

Stiprių nudegimų vietose kartais atsiranda piktybinių auglių. Ypač dėl to turėtų susirūpinti vyrai, nes būtent jie dažniausiai serga gerklų arba žarnyno vėžiu.

Šaltas maistas: ar visada kenksmingas?

Šiltymečiu daugelis vengia šiltų patiekalų ir gėrimų, dažniau renkasi šaltą maistą. Gastroenterologai teigia, kad kambario temperatūros patiekalai ir gėrimai sveikatai žalos nepridarys, tačiau jei į burną iškart dedame ištrauktus iš šaldytuvo ar šaldiklio, galime turėti rimtų bėdų.

Rytų medicinos specialistai griežtai pasisako prieš tokį maistą, teigdami, kad ilgą laiką valgant šaltus patiekalus bei geriant ledinius gėrimus, galime pajusti nemalonius fizinius pojūčius: mažėja darbingumas, blogėja nuotaika, dažniau šąla rankos ir kojos, sutrinka virškinimo sistemos darbas. Šalti gėrimai skatina nuosėdų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, taigi gali sukelti aterosklerozę ir kitas širdies bei kraujagyslių ligas.

Ilgainiui taip pat gali išsivystyti tokios ligos kaip skrandžio opa, astma, bronchitas, cukrinis diabetas. Dažnai geriant šaltus gėrimus laikui bėgant gali išsivystyti skrandžio uždegimas.

Ledai tiesiai iš šaldymo kameros neigiamai veikia dantis bei dantenas - jautrūs dantys gali pasidaryti dar jautresni, ima gelti dantenas. Tiesa, dantims ypač kenkia staigus temperatūrų skirtumas, kai, pavyzdžiui, prie puodelio karštos kavos valgomi ledai. Nuo šilumos dantų emalis plečiasi, o nuo šalčio traukiasi, todėl susidarius ekstremaliam temperatūrų skirtumui gali atsirasti mažyčių emalio įtrūkimų, dantys tampa dar jautresni, ima greičiau gesti.

Optimali maisto temperatūra

Dietologai sako, kad optimali maisto ir gėrimų temperatūra turėtų būti tarp 20 ºС ir 40 ºС. Toks kompromisas leis jums patirti valgymo malonumą ir nepakenks sveikatai. Jeigu jaučiate, kad maistas pernelyg karštas, tiesiog neskubėkite. Leiskite jam šiek tiek atvėsti arba skanaukite atsargiai, kuo mažesniais kąsneliais arba gurkšneliais.

Jei žmogus nuo vaikystės nebūtų tiek eksperimentavęs su skonio receptoriais ir jų atbukinęs, irgi jaustų, kas (ne)sveika. Bėgant metams įprantame valgyti keisčiausius produktų derinius, įvairiausios temperatūros patiekalus - ir tiesiai ištrauktus iš orkaitės, ir iš šaldymo kameros.

Specialistai sako, kad žmogui tinkamiausias 35-38 ºC šilumos maistas, panašiai kaip kraujo temperatūra. Toks valgis greičiau ir geriau virškinamas. Be to, valgant nedirginamas ne tik skrandis, bet ir burnos gleivinė, neardomas dantų emalis. Ši taisyklė galioja tiek maistui, tiek gėrimams. Jie irgi neturėtų būti karštesni nei 50-60 ºC.

Ką valgyti šaltuoju sezonu?

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, šaltuoju sezonu perpiet išties reikėtų valgyti sočiau nei kitais metų laikais, mat siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą, žmogui reikia daugiau energijos. Vis dėlto tai nereiškia, kad vyraujant šaltam orui perpiet galima valgyti bet ką - sveikos mitybos principai net ir žiemą išlieka tie patys.

A. Poleninas dalijasi trimis nesunkiai paruošiamų patiekalų, puikiai tinkamų nusinešti pietums į darbą, receptais:

• Sotus daržovių troškinys, kuris tinka veganams: Troškiniui paruošti jums tereikės morkos, svogūno, pusės sviestinių pupelių skardinės, pusės smulkintų pomidorų savose sultyse skardinės, daržovių sultinio kubelio, saujos špinatų ir prieskonių - druskos ir pipirų pagal skonį.
• Lašišos kepsnys su daržovėmis: Skaniam lašišos kepsniui paruošti gana vien prieskonių žuvies kepsniams ir šlakelio citrinos sulčių, tuo tarpu šalia patiekiamos daržovės - vieta jūsų fantazijai. Gera idėja - lapinių salotų rinkinys, šiek tiek paprikų, agurkų ir pomidorų.
• Jautienos troškinys su meksikietiškais elementais: Vienai troškinio porcijai paruošti reikės 250-300 g jautienos faršo, mažo stiklainėlio pomidorų tyrės, pusės skardinės rudųjų konservuotų pupelių, poros šaukštų konservuotų kukurūzų, saujelės tarkuoto fermentinio sūrio, maltų saldžiųjų paprikų prieskonių ir šiek tiek Chalapos paprikų, jei tik mėgstate pavalgyti kiek aštriau.

Ką dar verta įtraukti į mitybos racioną?

• Salotos: Jos turtingos vitaminais A ir C, be to, salotose yra kalcio, kuris reikalingas kaulams stiprinti, mineralų balansui išlaikyti ir stimuliuoti medžiagų apykaitą.
• Burokėlis: Burokėlis - dietinis produktas, todėl nebijokite sustorėti valgydami jį.
• Kopūstas: Pagrindinė kopūsto savybė - jo dėka užmušamos vėžinės ląstelės.
• Spanguolės: Iš spanguolių galima gaminti puikius kokteilius, kepti pyragus, užraugti kopūstus.
• Moliūgas: Jis padeda stiprinti imunitetą ir netgi įveikti šaltį.
• Mango: Mango vaisiuje gausu geležies, todėl labai svarbu jį valgyti žmonėms, sergantiems anemija ir nėščiosioms.
• Morkos: Morkas valgyti kaip galima dažniau. Jos tinka visur ir visada.
• Citrusiniai vaisiai: Citrusiniuose vaisiuose gausu vitaminų, ląstelienos, flavanoidų.
• Kivi: Seniai įrodyta, kad šiame vaisiuje yra daug daugiau C vitamino nei citrusiniuose vaisiuose.
• Granatas: Viename granate yra apie 40 proc. vitamino C paros dozės. Čia taip pat rasite A ir E vitaminus, folio rūgštį ir daug ląstelienos.

Kokia mityba tinkamiausia?

Maisto srityje dirbanti A. Matulevičiūtė teigia, jog idealiausias pasirinkimas yra iš namų į darbo vietą atsineštas pietų lauknešėlis. Anot jos, daugelis žmonių tokį maistą mėgsta, tačiau juos atbaido paprasta priežastis - netinkamos maisto šildymo sąlygos.

Jei galima išvengti mikrobangų krosnelės, patarčiau apsieiti be jos. Tokiu atveju maistą geriausia valgyti kambario temperatūros, rinktis atitinkamus patiekalus, pavyzdžiui, šviežias salotas, įvairias daržoves, sumuštinį su viso grūdo duona. Geriau šilto maisto stygių, jei jaučiate tam būtinybę, kompensuokite ne itin vėlyva, tačiau sotesne vakariene namuose. Jei darbo vietoje yra sąlygos, kai kuriuos patiekalus galima šildyti puode, garų vonelėje ar pakaitinti orkaitėje, pavyzdžiui, sriubas, troškinius, įvairias kruopas, daržoves, mėsos ar bulvių patiekalus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip valgome. Pavyzdžiui, žmonės, kurie valgo neatsitraukdami nuo darbo stalo ar žiūrėdami į kompiuterius, organizmui daro didelę žalą. Todėl pietų metu būtina atsitraukti, nurimti, skirti laiko sau, pasimėgauti maistu ir lėtu valgymu. Svarbu, kad valgant negalvotumėte apie paliktas užduotis ar skubotus reikalus. Šiltuoju metų laiku sveikintina pietų pertraukos metu išeiti pasivaikščioti, valgyti lauke. Grižus prie darbo jausitės kur kas energingesni.

---