Enteriniu būdu namuose maitinamas asmuo gauna baltymų, riebalų, angliavandenių, elektrolitų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens mišinius, vartodamas kitokį, nei natūralus, maistą, kitokiu nei per burną būdu, pvz. per maitinimo kanalą (stomą) arba zondą. Tai kompleksinė paciento, negalinčio vartoti ar pasisavinti maisto įprastiniu būdu (per burną), priežiūros namuose procedūra. Pacientas maitinamas per dirbtinę prieigą prie virškinamojo trakto (pvz., gastrostominis zondas (PEG) ar jejunostominis zondas (PEJ). individualus mitybos plano, naudojant enterinius maisto mišinius per suformuotas stomas namuose, sudarymas. išsami medicininė priežiūra, kurią sudaro reguliarūs gydytojo ir slaugytojo vizitai į paciento namus ar priėmimas poliklinikoje. Gydantis personalas kiekvienam ligoniui, jo artimiesiems ir slaugytojui turi suteikti išsamią informaciją, kaip atlikti enterinį maitinimą namuose.
Indikacijos Enterinei Mitybai Namuose
Ligoniai, kuriems būtina enterinė mityba namuose - tai visų pirma tie ligoniai, kurie turi rijimo sutrikimų arba žarnyno nepraeinamumą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje (pvz. dėl patirto insulto, šoninės amiotrofinės sklerozės, miastenijos ir miastenijos sindromo, miopatijos, polineuropatijos, Parkinsono ligos, Alcheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų, išsėtinės sklerozės, vaikų cerebrinio paralyžiaus). Dažnos indikacijos yra onkologinės ligos, lėtinis kasos uždegimas, ūminio kasos uždegimo gydymo pasekmės, mukoviscidozė, uždegiminės žarnyno ligos, ypač Lesniewskio - Krono liga, pasirengimas operacijai bei chirurginių komplikacijų gydymas bei užsitęsęs nėščiųjų vėmimas.
Enterinio Maitinimo Principai
Enterinė mityba ligoniui tiekiama per specialiai įvestą vamzdelį į virškinimo traktą. Toks maitinimo būdas gali būti ir ligoniui, kuriam nebereikalinga kasdieninė priežiūra ligoninėje, o jis sėkmingai tęsia gydymą namuose. Kad sėkmingai šis procesas vyktų, pacientui reikalinga enterinės mitybos pompa, suteikianti galimybę maistą lašinti dozuotai, stebėti tiekiamo maisto kiekį ir jį tinkamai reguliuoti, priklausomai nuo gydančio gydytojo paskyrimų.
Enterinis maistas ir jo mišiniai yra tinkamai subalansuoti, t. y. juose yra atitinkamas kiekis visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų ir mineralų, vandens). Juose praktiškai nėra cholesterolio, o riebalai yra parinkti taip, kad užkirstų kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Beje, juose yra ir vertingų omega-3 riebalų rūgščių iš žuvų taukų. Daugelyje enterinių mišinių, naudojamų per zondą, sudėtyje taip pat yra skaidulinių medžiagų, užtikrinančių tinkamą virškinimo eigą.
Praktikoje tai reiškia, kad per nosį yra įvedamas zondas į skrandį, plonąjį žarnyną ar suformuojama speciali prieiga prie skrandžio (gastrostoma) ar žarnyno (jejunostoma). Enterinis maistas pilamas tiesiai į įvestus enterinius zondus ar suformuotas stomas. Maitinant enteriniu būdu, būtina naudoti tik pramoniniu būdu paruoštus maisto mišinius.
Enterinis maistas gali būti skirstomas į 4 grupes pagal savo mitybinę vertę ir turinį: polimeriniai mišiniai, elementiniai mišiniai, moduliniai mišiniai ir specialūs mišiniai.
Svarbu pabrėžti, kad maitinimas per zondą negali būti vykdomas naudojant paprastą trintą maistą. Mūsų kasdien vartojamame maiste gali būti per daug riebalų arba trūkti kitų maistinių medžiagų, trinant maistą sunkiai reguliuojamas jų kiekis.
Svarbios Taisyklės Maitinant Enteriniu Būdu
- Enteriniu būdu maitinami pacientai turėtų sėdėti, jei tai įmanoma, arba būti pusiau sėdimoje padėtyje, kad jų viršutinė kūno dalis būtų pakelta bent 45° kampu.
- Venkite maitinant ir po maitinimo guldyti pacientą ant kairiojo šono.
- Maitinimo mišinys turi būti kambario temperatūros. Negalima patiekti šalto mišinio. Jei specialaus maisto mišinys buvo laikomas vėsesnėje patalpoje, prieš naudojant jį reikia palaikyti kambario temperatūroje.
- Mišinio turinys turi būti arba nuolatos lašinamas arba sumaitinamas porcijomis tinkamu greičiu ir tinkamomis dozėmis (nurodo gydantis gydytojas).
- Ligonio maitinimo metu kiti vaistai neduodami. Norint duoti vaistą, reikia sustabdyti maitinimą mišiniu maždaug 15-30 minučių.
- Vaistus duoti 15-30 min. vėl atnaujinti ar pradėti ligonio maitinimą specialiu maisto mišiniu po 30 min.
- Naktinis maitinimas - kai ligonis specialiais maisto mišiniais maitinamas nuolat miego metu, per naktį (maždaug 10-12 valandų).
Zondų ir Stomų Priežiūra
Maitinimo zondai bei stomos taip pat reikalauja specialios priežiūros ir itin kruopštaus valymo. Yra įvairių zondų ir stomų tipų. Kai kuriems iš jų reikalinga ypatinga priežiūra. naudodami vandenį ar fiziologinį tirpalą, švelniai nuvalykite fistulės sritį. SVARBU! Fistulės sugijimui reikia maždaug 14 dienų. Kruopšti odos priežiūra aplink ją sumažina infekcijos ir dirginimo riziką. Pirmąsias 24 valandas išorinis tvirtinimo diskas turi būti prispaustas prie odos (ne itin tvirtai). Praėjus šiam laikui, reikia atlaisvinti diską 2-3 mm, kad būtų galima uždėti sterilų tvarstį. Pirmą parą po uždėjimo negalima sukti dreno. Per pirmąsias 7 dienas tvarstis turi būti keičiamas kasdien. nuplaukite odą aplink fistulę švelniu muilo ir vandens tirpalu.
Švelniai (maždaug 1,5 cm) įkiškite gastrostominį zondą į vidų ir pasukite 180° kampu. Taip būtina daryti, norint, kad gastrostominis zondas nepriliptų prie skrandžio sienelės. švelniai patraukite zondą atgal į ankstesnę padėtį. DĖMESIO! Odos priežiūrai nenaudokite kremų, tepalų ar talko (nebent gydytojas nurodo kitaip). Jie gali pažeisti zondą ir sudirginti odą, todėl gali sukelti uždegimines reakcijas. Visiškai užgijus fistulei, galima maudytis ir net plaukioti, jeigu gydytojas nenurodė kitaip. Būtina įsitikinti, kad zondas uždarytas ir uždėta jungtis.
Maitinimas turi būti atliekamas pakeliant viršutinę kūno dalį 45° arba didesniu kampu. Jei to padaryti neįmanoma, galva turi būti pakelta pasinaudojant pagalvėmis. Tokia padėtis leidžia lengviau maistui patekti į virškinamąjį traktą, taip pat neleidžia maistui patekti į kvėpavimo takus.
Papildomos Rekomendacijos
- Maitinimą specialiu enteriniu mišiniu reikia pradėti ne anksčiau, kaip praėjus 6-8 val.
- Jei ligoniui 15-30 minučių prieš maitinimą duodama pakramtyti duonos pluta, kramtomoji guma ar pastilės, tokiu būdu yra skatinama virškinimo sulčių sekrecija.
- Jei ligonis dalinai gali ryti, jam galima nedideliais kiekiais duoti gerti drungno skysčio (arbatos, negazuoto mineralinio vandens).
- Būtina pasirūpinti burnos ir nosies higiena, net jei ligonis ir nieko nevartoja per burną. Rekomenduojama skalauti burną paruoštais žolelių užpilais.
- Per pirmąsias 14 dienų po PEG įvedimo, jei paciento būklė leidžia, geriau naudotis dušu, nei maudytis vonioje.
Ką Daryti Iškritus Zondui?
Iškritus zondui, išlikite ramūs. Naują vamzdelį būtina įvesti kiek galima greičiau, kadangi maitinimo kanalas (stoma) tuoj pat ima gyti. Jeigu jis užgis, jį reikės formuoti iš naujo, gastrostomija bus atliekama iš naujo.
- Jeigu esate neapmokytas kaip įstatyti zondą į maitinimo kanalą (angą), NEBANDYKITE to daryti patys!
- Susisiekite su prižiūrinčia įstaiga. Jeigu vizitas į namus yra neįmanomas, privalėsite atvykti į artimiausią ligoninę.
Jeigu tai yra nedidelė ligoninė, tuomet joje gali nebūti įrangos, būtinos maitinimo vamzdeliui pakeisti arba įstaigos personalas gali būti neapmokytas tai daryti. Pasiskambinkite į ligoninę ir praneškite gydytojui, kad atvyksite pakeisti gastrostominio vamzdelio. Nurodykite jums buvusio įdėto vamzdelio dydį ir tipą. Tai padarius ligoninėje bus paruošta reikiama įranga ir sutelktas apmokytas personalas. Jeigu namuose turite atsarginį gastrostominį vamzdelį, pasiimkite jį su savimi, kadangi ligoninėje gali nebūti jums reikalingo dydžio ir tipo vamzdelio.
Įvestas nazogastrinis arba nazojejuninis zondas yra tinkamas naudoti apie 6 savaites. Praėjus šiam laikui jį būtina pakeisti nauju arba suformuoti stomą (jeigu maitinimas enteriniu būdu yra planuojamas ilgesniam laikui). Negalima naudoti zondų įvestų per nosį per ilgai (ilgiau nei 6 savaites) dėl komplikacijų rizikos (pragulų nosies ertmėse, gleivinės sudirginimo) bei zondo sukietėjimo. Gastrostomos tinkamumo naudoti maitinimui trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių. PEG dažniausiai gali būti naudojama iki 2 metų.
Enterinė Mityba Pagyvenusiems Asmenims
Pagyvenusių asmenų nepakankamos mitybos priežastimi dažniausia yra savarankiškumo stoka ir apatija, pasireiškiančios nesirūpinimu maistu (mityba) bei liguistas taupumas arba skurdas. Dantų stoka sukelia kramtymo problemas. Pagyvenę asmenys dažniau serga, o kiekviena liga - tai suprastėjęs apetitas ir dažnai visiškas badavimas, netgi įprasto jaunesniems negrėsmingo peršalimo atveju. Prasta mityba arba nereguliarus maisto vartojimas gali sukelti kūno masės kritimą, raumenų jėgos silpnimą ir fizinės būklės blogėjimą. Dėl mažesnio organizmo atsparumo, pagyvenę asmenys yra imlesni infekcijoms.
Būtina atkreipti dėmesį į atitinkamą maitinimųsi skaičių ir kokybę. Būtina pasirūpinti patrauklia maisto patiekalų išvaizda, ir, jeigu tai yra įmanoma, raginti ligonį valgyti prie stalo, sėdint. Maistas (4-5 kartus per dieną) turi būti ruošiamas iš natūralių produktų: liesos mėsos, žuvies, pieno, virtų daržovių bei B grupės vitaminais turtingų produktų (juoda duona, košės). Nerekomenduojami sunkiai virškinami produktai (pupelės, kopūstai) bei kepti produktai, ilgai užsibūnantys skrandyje. Tam, kad su maistu būtų gaunamas didesnis baltymų ir kalorijų kiekis, prie maisto patiekalų galima duoti specialios medicininės paskirties maisto produktų.
Būna atvejų, kai pagyvenęs asmuo turi rijimo sunkumų, todėl tampa rizikinga maitinti per burną (užspringimo rizika). Tokiu atveju gali pagelbėti zondas įvedamas per nosį į skrandį arba į žarnyną. Jis gyvena vienas ir turi judėjimo sunkumų, rankų virpėjimo problemą, nusilpusius raumenis, kramtymo sunkumų, serga silpnaprotyste (demencija), yra apatiškas, retai valgo šiltą ir įvairų maistą, jį vargina pagyvenusiems asmenims būdingos ligos, jeigu jis buvo operuotas arba hospitalizuotas.