Šiame įraše perteiksiu mintis, kaip gali būti gydomas emocinis valgymas. Tai rašysiu iš savo praktinės darbo patirties su klientais.

Kas yra emocinis valgymas?

Emocinis valgymas - tai yra toks valgymas, kai valgome ne dėl fiziologinio (tikrojo) alkio, o dėl išgyvenamų jausmų (dažniausiai nemalonių ir / arba itin intensyvių).

Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą - nusiraminimą maistu.

Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, kaip atsako į fiziologinį alkį, funkcijos.

Emocinio valgymo priežastys

Emocinį valgymą, kaip ir daugelį kitų psichologinių sutrikimų, sukelia ne viena priežastis, o visa eilė faktorių, veikiančių vienu metu.

Kokios gali būti emocinio, impulsyvaus valgymo priežastys? Vienišumo jausmą, liūdesį? Nuobodulį? Gėdą? Kaltę? Valgymas tiesiog man tapo rutina/įprotis?

Pvz, jei jaučiame nerimą, mūsų tikslas yra iš tiesų sau padėti nusiraminti, nes toks yra mūsų poreikis. Deja, jei savo poreikius tenkiname ir su aukščiau paminėtomis priežastimis tvarkomės daugiausia maistu, neretai mokame nemažą kainą ilgalaikėje perspektyvoje.

• Stresas.
• Depresija.
• Nerimas.
• Potrauminio streso sindromas.
• Nuobodulys.

Ir svarbiausia - mūsų poreikis, slypintis po emocijomis (pvz. nerimas - poreikis nusiraminti, liūdesys - besąlyginio priėmimo, meilės poreikis, nuobodulys - žaismingumo, spontaniškumo poreikis ir t.t.), vis tiek lieka nepatenkintas. T.y., kiek ramūs jautėmės persivalgę?

Jeigu emocinis valgymas pasireiškia persivalgymu, nuolatiniu kramsnojimu, nevalgymu ir panašiai, vadinasi, taip kūnas sako, kad "man nėra ok kaip tu dabar gyveni, kažką reikia keisti".

Kaip kovoti su emociniu valgymu?

Svarbu suprasti, kad nėra stebuklingo, greito, lengvo būdo išgydyti emocinį valgymą. Nesitikėkime greito rezultato dedant mažas pastangas arba visai jų nededant.

Žingsniai link sveikimo:

1. Savo poreikių nepaisymas ir iš to kylantys sunkūs jausmai. Išsiaiškinkime, kokie yra mūsų poreikiai. Aš darbe remiuosi A. Maslow poreikių piramide, kurioje nurodomi šie poreikiai: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, savivertės ir pripažinimo, savirealizacijos ir problemų sprendimo poreikiai.
2. Nenoras jausti nemalonius jausmus. Nėra blogų ar gerų jausmų. Visi jausmai, kurie pas mane ateina yra reikalingi. Jausmai yra tiesiog energija. Vieni turi stipresnį emocinį krūvį, kiti silpnesnį. Mano dienos yra skirtingos ir normalu jausti įvairius jausmus - tiek malonius, tiek nemalonius. Kai mus aplanko nemalonus jausmas, leiskime jam pabūti. Kuo labiau kovosime su jausmu, neleisime sau jo jausti, tuo jis darysis intensyvesnis.
3. Žemas emocinis raštingumas. Susipažinkime su savo emocijomis, jų priskaičiuojama virš 200. 1-2-3 kartus per dieną (ar kiek reikia) stabtelėkime ir įsivardinkime (o geriausia, pasirašykime), kokius jausmus jautėme per x laikotarpį. Skaitykime knygas apie jausmus, lankykime paskaitas, dirbkime su specialistais.
4. Per mažai dėmesio jausmams. Susidėliokime aiškius prioritetus / vertybes ir gyvenkime pagal tai. Jeigu kai kuriose situacijose jaučiame ypač stiprius jausmus, verta jas panagrinėti giliau.

Praktiniai patarimai:

• Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktika ir meditacija: Tyrimai rodo, jog sąmoningumo praktika ir meditacija gali būti efektyvūs emocinio valgymo gydymo būdai.
• Judėjimas: Užplūdus labai stiprioms emocijoms, gali padėti pasivaikščiojimas, bėgiojimas, joga ar kita mankšta.
• Sveikesnių būdų įveikti stresą ar neigiamas emocijas ieškojimas: Visų pirma, labai svarbu suprasti kokios problemos ar patirtys yra susijusios su stresu ar neigiamomis emocijomis, kad galėtumėte rasti konstruktyvesnių būdų, kaip su jomis susidoroti.
• Dėmesys porcijoms: Porcijų matavimas ir mažų lėkščių pasirinkimas, padedantis kontroliuoti porcijas, yra dėmesingi mitybos įpročiai, kuriuos turėtumėte ugdyti norėdami išvengti su savo emocijomis susijusio persivalgymo.
• Pagalbos prašymas: Kaip jau buvo minėta anksčiau, liūdesys bei nerimas dažnai būna susiję su emociniu valgymu, o tokiomis akimirkomis yra labai svarbu neatsiriboti nuo žmonių ir nebijoti prašyti pagalbos.

Valgymo sutrikimų gydymas

Pagrindinis valgymo sutrikimų gydymas yra psichoterapija. Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra šiuolaikinės psichoterapijos rūšis, turinti daug veiksmingų metodų keisti mūsų mintis, reguliuoti mūsų emocijas, veikti mūsų kūno pojūčius ir mūsų elgesį.

Psichologė Agnieška Kašinska teigia, kad pirmiausiai pradedama nuo ryšio su savimi atstatymo. Išėjus darbo su kūnu geštalt psichoterapijoje kursą, prideda praktines technikas, kurios veiksmingai įjungia kliento sugebėjimą įjungti savo kūną ir pojūčius. Praktikos bei saugus ryšys kabinete suteikia galimybę klientui kurti naujus mechanizmus, sveikus įpročius, kuriuos žmogus gali naudoti kuriant savo gyvenimą.

Jeigu trūksta motyvacijos, tada mes taikome kitą psichoterapinį metodą, taip vadinamą motyvuojantį pokalbį, kuris sukurtas dirbti su žmonėmis, neturinčiais pakankamai motyvacijos keisti savo gyvenimą.

Mūsų terapinėje programoje mes dar naudojame priėmimo ir įsipareigojimo terapijos metodus. Jie labai veiksmingi, kai mes dirbame su žmonių patiriamais sunkumais, dirbame su jų vertybėmis.

Taigi, jeigu patiriame emocinį valgymą, kviečiame nepasiduoti be mūšio. Kviečiame būti sau gerais ir apsispręsti šią problemą sutvarkyti. Tai pagerins ne tik fizinę bet ir psichologinę būseną įvairiausiais aspektais. Nuo savivertės iki santykių ir sėkmės darbinėje veikloje.

---