Kasmet į Lietuvos vandens telkinius, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planu, paleidžiama dešimtys milijonų dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų įvairių rūšių žuvų jauniklių. Žuvivaisa - viena efektyviausių priemonių žuvų ištekliams gausinti.
Žuvivaisos procesas ir technologijos
Daugiau nei 20 skirtingų rūšių žuvų dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.). Šiuose padaliniuose taikomos modernios žuvivaisos technologijos. Šiuolaikinės uždaros vandens apytakos sistemos leidžia auginti žuvis optimaliausiomis sąlygomis - užtikrinant sveiką augimą, didesnį atsparumą ligoms ir aukštą išgyvenamumą gamtoje. Siekiant geresnių rezultatų bendradarbiaujama su kitų šalių ekspertais ir nuolat tobulinamos darbo praktikos.
Kokios žuvys veisiamos ir kur jos išleidžiamos?
2025 m. pirmąjį pusmetį į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius įžuvinta virš 17,1 mln. žuvų jauniklių. Daugiausia įveista plėšriųjų žuvų, kurios sudaro apie 80-85 proc. visų išleistų žuvų. Tarp jų - beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašus kiekis sterkų. Taip pat į šalies upes išleista lašišų (42,0 tūkst. vnt.), šlakių (144,4 tūkst. vnt.), margųjų upėtakių (179,0 tūkst. vnt.) ir net retųjų aštriašnipių eršketų (1,9 tūkst. vnt.). O ežerai papildyti Vištyčio ežero sykais (320,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (2 200,0 tūkst. vnt.).
Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.
Šiemet į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Daugiausiai, pagal vienetus, vandens telkiniai praturtinti plėšriosiomis žuvimis: lydekomis (1202,5 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7100,0 tūkst. vnt.), šamais (44,0 tūkst. vnt.) ir sterkais (2335,0 tūkst. vnt.). Taip pat šalies upės gausiai įžuvintos lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (114,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais eršketais (1,0 tūkst. vnt.), o ežerai - Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (1200,0 tūkst.
Europinių ungurių išteklių atkūrimas
Didelis dėmesys skiriamas europinių ungurių išteklių atkūrimui Lietuvoje: šiemet į vandens telkinius išleista daugiau nei 1,2 mln. šios nykstančios rūšies jauniklių. Nuo 2011 metų į mūsų šalies vandenis jau išleista apie 14 milijonų europinių ungurių, reikšmingai prisidedant prie šios nykstančios rūšies populiacijos atkūrimo Europoje. Ši iniciatyva finansuojama iš Europos fondų bei Lietuvos biudžeto.
Stiklinės stadijos unguriukai kasmet į Lietuvą - į Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje - atgabenami iš Prancūzijos. Čia jie paauginami saugiomis ir kontroliuojamomis sąlygomis, kol įgauna jėgų ir patamsėja, tuomet išleidžiami į daugiau kaip į 150 skirtingų ežerų ir upių.
Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2024-2026 m. projektą, šiemet į šalies vandens telkinius išleista 1152,0 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Mokslininkų atliktų Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plano vertinimo ir skaičiavimų rezultatai taikant ungurių populiacinį modelį rodo, jog migruojančių ungurių produkcija 2023 metais siekė 7,4 tonos, o per visą plano vykdymo laikotarpį (2011-2023 m.) vidutiniškai 16,7 tonos kasmet. Tęsiant įžuvinimo Lietuvoje darbus tokiu pačiu intensyvumu (vidutiniškai 1,1 mln.
Bendradarbiavimas ir projektai
Žuvininkystės tarnyba aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, kurių tikslas - tvari žuvininkystė ir sveikesni vandens telkiniai. Siekiant stipresnių ir atsparesnių žuvų populiacijų, kartu su Latvijos mokslininkais tobulinami lašišų ir sterkų auginimo metodai.
Taip pat 2024 m. Žuvininkystės tarnyba prisijungė kaip partnerė prie svarbaus „LIFE SIP Vanduo“ projekto, kurio tikslas - integruotas vandens išteklių valdymas Lietuvoje. Tarnyba šiame projekte atsakinga už plėšriųjų žuvų paauginimą Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne, jų įveisimą į parinktus vandens telkinius bei taršos mažinimą Dovinės upėje.
Projekte numatyta taikyti biomanipuliacijos metodą - plėšriųjų žuvų pagalba sureguliuoti ekosistemų pusiausvyrą, mažinant perteklinių žolėdžių ir karpžuvių poveikį. Įveisimai plėšriosiomis žuvimis į Gamtos tyrimų centro mokslininkų atrinktus labiausiai tinkamus tam ežerus bus vykdomi nuo 2025 iki 2030 metų. Šis projektas - tai puikus pavyzdys, kaip mokslo žinios ir praktinis darbas virsta ilgalaike investicija į švaresnius ir gyvybingesnius vandens telkinius.
Lašišų ir šlakių veisimas
Žuvininkystės tarnyba yra vienintelė lašišų ir šlakių veisėja Lietuvoje. Meškerinėje iš sugautų lašišų ir šlakių reproduktorių dirbtinai imami ikrai. Atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Apvaisinti ikreliai visą žiemą bus laikomi inkubatoriuose, kuriuose bus palaikoma reikiama temperatūra, vanduo prisotinamas deguonies. Ilgus mėnesius ikreliai bus kasdien prižiūrimi, išrenkami negyvybingi.
Pavasarį iš apvaisintų ikrelių išsiris lervutės su trynio maišeliu. Sunaudojusios trynio maišelyje esančias maistines atsargas, lervutės bus perkeltos į paauginimo baseinus, kuriuose bus toliau auginamos ir šeriamos subalansuotais dirbtiniais pašarais. Paaugintos iki 1-1,5 g svorio, žuvytės 2022 m. gegužę bus išleistos į sraunias upes ir papildys šių taurių žuvų populiacijas.
Kitų metų pavasarį į šalies upes bus išleista ir apie 45 tūkst. vnt. lašišų bei iki 29 tūks. vnt. šlakių rituolių. Metus Meškerinės žuvivaisos skyriuje augintų žuvų svoris išleidimo metu sieks beveik 100 g. Visos išleidžiamos lašišos bus specialiai pažymėtos, nukerpant riebalinį peleką.
Dirbtiniu būdu veisti lašišines žuvis nėra lengva. Proceso sėkmė priklauso nuo to, kiek bus sugauta šių žuvų dirbtiniam nerštui, kaip pavyks subrandinti rudenį surinktus ikrelius, kiek išsiris lervučių ir kaip seksis jas paauginti iki reikiamo įžuvinumui amžiaus. Nepaisant to, šiemet į Lietuvos upes iš viso bus išleista net 140 tūkst. vnt. lašišų ir 125 tūkst. vnt. šlakių.
Jau 2011 m. lašiša išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos, 1998 m. iš raudonosios knygos išbraukti ir šlakiai. Įteisinta šių žuvų licencinė žvejyba. Žvejai sugauna vis daugiau šių taurių žuvų.
Žuvų įveisimas - investicija į ateitį
Kiekvienos šalies pareiga - atsakingai valdyti gamtinius išteklius. Kasmet į 230-240 Lietuvos vidaus vandens telkinių (134-140 ežerų, 70 - upių, 30-33 tvenkinių) įveisiama 10-15, jei pasiseka ir daugiau, milijonų žuvų jauniklių. Tai - ne tik aplinkosauginė priemonė, bet ir investicija į rekreaciją, žūklės turizmą, bendruomenių aktyvumą.
Be to, Žuvininkystės tarnyba įgyvendina ne vien ES projektus, bet ir nacionalines iniciatyvas - prie žuvų įveisimo kasmet prisideda Aplinkos ministerija, skirdama lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kuriomis įsigyjamos ir į numatytus vandens telkinius įveisiamos tiek plėšriosios, tiek augalėdės žuvys.
Žuvų ir vėžių įveisimo planai 2024-2028 m.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyrius informavo, kad Žuvų įveisimas į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai žvejybos plotui, atliekamas vykdant žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose programas.
Programų pagrindu tampa mokslininkų rekomendacijos - „Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021-2025 metams“. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Anot specialistų, planas derinamas su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus.
Minėtose programose ir planuose yra numatyti vandens telkiniai, į kuriuos turi būti išleidžiamos patvirtintos žuvų rūšys, jų amžinės grupės, žuvų kiekiai. Patvirtintose programose ir kasmetiniuose žuvivaisos planuose, aiškina specialistai, numatytos žuvų rūšys beveik nesikeičia, tačiau keičiasi kiekiai: „Daugiausiai, pagal vienetus, vandens telkiniai žuvinami plėšriomis žuvimis: lydekomis, vėgėlėmis, šamais, sterkais, unguriais (ungurių išteklių vald. projektas), stabiliai kasmet upės žuvinamos lašišomis, šlakiais, margaisiais upėtakiais.“
Patvirtintus žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2024-2028 m. planus galite rasti ČIA.
Žuvivaisos istorija
Dirbtiniu būdu veisti lašišas ir šlakius Žeimenos žuvivaisos įmonė (dabar - Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyrius Meškerinėje) pradėjo nuo 1966 m. Tačiau šios taurios ir vertingos žuvies veisimo darbai Lietuvoje pradėti dar prieš karą Trakų Vokėje, Antalieptės veislyne, o nuo 1961 m. - Rusnės žuvivaisos įmonėje.
Kadangi šiose vietose lašišų ir šlakių veisimas nedavė lauktų rezultatų, nutarta šias žuvis dirbtiniu būdu veisti Žeimenos žuvivaisos įmonėje, įsikūrusioje šalia lašišinėmis žuvimis turtingos Žeimenos upės.