Pastaraisiais metais vis labiau pastebima tendencija pietų vietą lauke nustumti toliau į sodą. Na, taip, lėkštę teks nešti toliau, tačiau pietavimas lauke gali tapti visai kitokia patirtimi. Kurkite tokią vietą valgymui al fresco su polėkiu - kodėl neinvestavus į dangą, apšvietimą, lauko baldus?
Apjuoskite tokią aikštelę didesniais ar mažesniai vazonais, vešliai apsodintais aukšta augmenija, kad suteiktų daugiau privatumo. Tačiau dizaineriai siūlo kurti nedideles oazes ir sodo viduje, pavyzdžiui, viename kampe įkurdinti nedidelį suoliuką, apsodintą kvapiomis rožėmis.
Šiuolaikinis aplinkos dizainas vis labiau krypsta į nuosaikumą, natūralumą, subtilumą. Tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį viena iš vyraujančių tendencijų kraštovaizdžio dizaine - natūralistinis stilius.
Per tą laikotarpį šis srovė yra įgavusi daugelį pavidalų, tačiau Lietuvoje ji dažniausiai įvardinama kaip „olandiška banga“. Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais.
Naudojama daug žydinčių augalų, savo išvaizda primenančių savo laukinius gentainius, kurių daugelis yra labai patrauklūs vabzdžiams bei drugeliams, kas savo ruožtu vilioja sparnuočius. Susidomėjimas tikrai didžiulis, tiesa, dauguma tokių želdynų kuriami privačiuose sklypuose, tačiau ir viešuose želdynuose jau yra keletas gražių pavyzdžių.
Kurdami kraštovaizdžio dizainą, pirmiausia galvojame apie estetiką ir patogumą. O kiek svarbu yra tos sukurtos erdvės patogumas bei draugiškumas vietinei faunai? Neretai susiduriame su informacja, kad bičių bei drugelių populiacijos sparčiai mažėja. Tačiau ar suvokiame, kad tuo pačiu mažėja ir paukščių?
Įdomiu dekoro elementu gali tapti ir „vabzdžių viešbučiai“, teikiantys proglobstį daugeliui naudingų vabzdžių. Užsienyje jie jau nėra didelė naujiena, kiekvienos mokykls ar vaikų darželio garbės reikalas yra turėti bent vieną tokį. Kodėl būtent vaikų auklėjimo įstaigos? Ogi todėl, kad juos nesunku pagaminti ir vaikams, vadovaujamiems suaugusiųjų.
Štai, pavyzdžiui, stilingas „vabzdžių viešbutis“, padarytas iš šakelių, žievių gabaliukų bei metalinių skardinių. Visiems žinomas faktas, kad lietuviai - žemę mylinti tauta. Naminiai pomidorai? Ankstyvos braškės? Tačiau šios srities selekcininkai irgi nesnaudžia, o daugelyje šalių daržovių bei vaisinių kultūrų augintojai gręžiasi atgal į primirštas paveldo veisles, beigi semiasi įkvėpimo ir naujų idėjų etninėse kultūrose.
Visgi tenka pripažinti, daržo grožis niekuomet nebuvo tūlo lietuvio daržininko prioritetas. Bet įsiklausykime sodo dizainerių - šiuo metu didesnė svarba teikiama daržo išvaizdai! Taipogi atidžiau pažiūrėkite į kai kurių daržovių dekoratyvumą - daugelis grožiu mažai nusileidžia žydintiems augalams. Idėja netgi nėra labai nauja - prieš kelis šimtus metų spalvingos daržovės puošė Prancūzijos karalių rūmų sodus.
Nėra daržo? Ne problema. Statome vazonus, sodiname lapinių daržovių daigus, pramaišiui su įprastomis gėlėmis. O ir darže nepabijokime pasodinti gėlių tarp daržovių. Tulpės tarp salotų? O kodėl gi ne! Juk nėra įstatymo, kuris tai draustų. Vadinasi, galima.