Lenkija - šalis, turtinga gamtos grožio ir istorinių paminklų. Nuo šiaurės iki pietų, kiekvienas regionas siūlo unikalų patirtį ir įspūdžius.
Mozūrijos ežerai: Tūkstančio ežerų kraštas
Į pietus nuo Lenkijos pajūrio plyti neaprėpiamas ežerų kraštas. Mozūrijos ežerai, dar vadinami Didžiaisiais Mozūrijos ežerais - tai ežerų regionas Lenkijos šiaurės rytuose, kuriame yra daugiau kaip 4 000 ežerų, apsuptų miškų ir pievų. Dėl šios priežasties vietovė dažnai vadinama Tūkstančio ežerų kraštu, nors vargu, ar kas nors gali nurodyti tikslų ežerų skaičių.
Įvairiuose šaltiniuose minimi nuo 3000 iki 4000 ežerų. Viena yra tikra - vanduo kiekviename iš jų yra krištolo skaidrumo. Sujungti upėmis ir kanalais ežerai sudaro populiariausią Lenkijoje irkluotojų trasą - Didžiųjų Mozūrų ežerų kelią. Čia taip pat yra didžiausias Lenkijoje ežeras - Sniardvai. Mozūrų ežerai dažnai vadinami viena gražiausių Europos vietų - vandens platybės užburia kiekvieną lankytoją ir žadina norą ten pasilikti kuo ilgiau.
Mozūrai - irkluotojų, žvejų, grybautojų ir pasivaikščiojimų po miškus mėgėjų rojus, kuriame sukaupta ketvirtadalis Lenkijos ežerų vandens. Rudenį čia galima mėgautis nuošalumu ir bendravimu su žmonėmis, užuosti miško, o ne įkaitusio asfalto kvapą. Be to, tai puiki vieta atostogoms su vaikais SPA viešbučiuose, o kainos prieinamos visų kategorijų keliautojams.
Kada vykti į Mozūriją?
Mozūrija yra viena populiariausių atostogų vietų tarp lenkų. Be to, čia laisvalaikį mėgsta leisti bent keli milijonai vokiečių. Taigi, jei norite išvengti didžiausių minių, atvykite į Mozūriją rudenį. Rugsėjo mėnesį čia dar galima pasimėgauti saule ir gerais orais, na o jeigu jums oras nesvarbus - atvykti galite bet kada, tačiau venkite ilgųjų ir vasaros savaitgalių, kuomet čia suplūsta daugybė turistų.
Glaudus ryšys su gamta yra didžiausia šio unikalaus Lenkijos regiono atrakcija. Šioje vietovėje kiekvienas keliautojas - tiek mėgstantis vienatvę, tiek aktyvų poilsį gamtoje - ras sau patinkantį užsiėmimą. Turkio spalvos vandenų tinklas driekiasi 300 kvadratinių kilometrų plote ir pelnytai vadinamas „žaliaisiais šalies plaučiais“. Mažieji vietovės miesteliai yra gerai išvystyti ir mėgstami turistų. Tačiau čia beveik nėra pramonės, todėl ekologija puiki - ežeruose gausu žuvų, o miškuose - gyvūnų ir grybų.
Baltijos pajūrys: Gydomųjų savybių oazė
Lenkija didžiuojasi vienu ilgiausių Europoje pajūriu, plačiais ir smėlėtais paplūdimiais. Kranto linija įvairialypė: vaizdingus, aukštus, net keliasdešimt metrų siekiančius skardžius keičia plačios ir plokščios kopos. Dėl gausių pušynų ir jodo dalelyčių pajūrio oras turi gydomųjų savybių, todėl Baltijos pajūryje gausu ištisus metus lankomų gydyklų.
Ypač populiarus Kolobžegas (Kołobrzeg), galintis pasigirti jau nuo XVII a. Turistų laukia vaizdingi uostai, seni jūrų švyturiai bei toli į jūrą nusidriekę mediniai tiltai - molai.
Tatrai: Kalnų didybė
Norint įvertinti šios aukščiausios šalyje plytinčios Karpatų kalnų grandinės grožį, nereikia kopti į viršūnę, užtenka pasivaikščioti vienu iš slėnių. Aukštuosiuose Tatruose galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį - Vielka Siklava (Wielka Siklawa, 70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Aukščiausiai virš jūros lygio, Tatrų apsuptyje įsikūręs Lenkijos miestelis - vienas geriausių pasirinkimų aktyviam vasaros poilsiui, populiarus ištisus metus veikiantis gydyklų centras bei nuo seno mėgstamas žiemos sporto kurortas.
Lenkijos miestai: Istorijos ir kultūros lobynas
Gdanskas: Hanzos miestas
Gdanskas - Hanzos miestas su daugiakultūre, daugiakalbine aplinka. II pasaulinis karas ir karo pabaiga buvo žiaurūs šiam miestui, tačiau jis puikiai atrodo ir yra kaip pati gražiausia vizitinė kortelė Lenkijos šiaurėje. Miestas apjungia bendraeuropinę Hanzos miestų tradiciją, vokiečių ir lenkų tradicijas.
Gdynia: Laimingiausių žmonių miestas
Šalia yra Gdynia. Man tai yra miestas-stebuklas, vienas žavingiausių Lenkijoje. Miestas, kurio dauguma gyventojų nuomonių apklausose sako, kad yra labai laimingi, jog gyvena šiame mieste. Tai miestas, kuriame gyvena laimingiausi Lenkijos žmonės. Miestas, kuriame yra gera infrastruktūra. Ir kuris išaugo, galima sakyti, iš jūros. Kaip žinote, Lenkija prieš II pasaulinį karą turėjo nedaug erdvės, kur buvo priėjimas prie jūros. Gdanskas turėjo ypatingo miesto statusą. Mums buvo labai reikalingas uostas. Inžinieriai ir politikai prieš II pasaulinį karą sugalvojo, kad būtinai reikia statyti uostą.
Sopotas: Prabangus kurortas
Šalia yra ir Sopotas. Tai kurortas, kuriame anksčiau poilsis būdavo tam tikra prabanga. Lenkijos Liaudies Respublikos laikais važiuoti į Sopotą reiškė prabangą ir stilių.
Krokuva: Senoji Lenkijos sostinė
Senoji Lenkijos sostinė, tūkstantmečius skaičiuojanti Krokuva, be abejonės, vienas gražiausių Europos miestų. Krokuva - studentų miestas: dvylikoje aukštųjų mokyklų mokosi daugiau kaip 100 tūkstančių studentų, taigi vienas seniausių Lenkijos miestų yra vienas jauniausių savo dvasia. Krokuvoje veikia vienas iš seniausių Europoje, 1364 m. Miesto širdis - Turgaus aikštė, didžiausia viduramžių aikštė Europoje. Kaip ir prieš amžius, šioje vietoje koncentruojasi kultūrinis, verslo ir visuomeninis miesto gyvenimas. Švč. Mergelės Marijos bazilikoje galima apžiūrėti didžiausią ir vieną įspūdingiausių Europoje viduramžių laikų altorių, išskaptuotą Wito Stwoszo iš liepos medžio.
Į UNESCO sąrašą taip pat įtraukta greta Turgaus aikštės stūksanti Vavelio pilis - Lenkijos valdovų ir karalių rezidencija (nuo X iki XVI a.). Krokuva garsi dar viena išskirtine vieta - XIV amžiaus žydų kvartalu, kadaise buvusiu atskiru miestu - Kazimiežu. Tai antras pasaulyje (po Prahos Juzefovo) toks didelis ir vertingas judaizmo paveldo ansamblis, kurį sudaro sinagogos, nedideli namukai ir XVI a.
Varšuva: Atstatytas miestas
Žvelgiant į miestą sunku patikėti, kad per II pasaulinį karą jis buvo praktiškai sulygintas su žeme. Kadaise vadinta Šiaurės Paryžiumi, didžiavusis XII a. pastatais, Varšuva buvo visiškai subombarduota. Tarp stiklinių dangoraižių ir plačių judrių gatvių Varšuvoje galima aptikti restauruotus rūmus, senovinius namus ar ištisą rekonstruotą su visais statiniais gatvę, pvz. Krakowskie Przedmieście, Nowy Świat ar Aleje Ujazdowskie. Sostinė didžiuojasi savo parkais, o ypač - puikiosiomis Lazenkomis - XVIII a.
Atminimo vietos: Aušvico koncentracijos stovykla
Į Aušvico žudynių muziejų patenkama pro ne viename filme ir fotografijoje įamžintus vartus su užrašu „Arbeit macht frei”. Buvusios stovyklos teritorijoje stūkso keliolika plytinių barakų, kuriuose gyveno kaliniai. Kaimyninėje Bžezinkoje žudynės vyko dar didesniu mastu. Čia veikė didžiausia nacių valdoma koncentracijos stovykla, buvo daugiausiai masinio žudymo įrenginių. Nėra jokių ekspozicijų - stengtasi išlaikyti stovyklą tokią, kokia ji buvo.
Ką paragauti Lenkijoje?
Šalyje dominuoja kiaulienos, avienos, veršienos, paukštienos patiekalai, pagardinti prieskoniais ir krienais. Dažniausias garnyras - bulvės, rauginti kopūstai, grybai. Svečiuojantis Lenkijoje, reiktų paragauti:
- Bigos - raugintų kopūstų ir rūkytos mėsos troškinys.
- Golonka w piwie - kiaulės koja alaus padaže, patiekiama su krienais.
- Pierogi - tradiciniai lenkiški koldūnai, įdaryti mėsa, raugintais kopūstais, varške ar uogomis.
- Karp po zydowsku - karpis drebučiuose su razinomis.
Vienos dienos išvyka į Lenkiją
Stančikų tiltai, Suvalkų vandens parkas ir Geldapė - tai tobulas planas tiems, kas neturi daug laiko kelionėms ar išvykoms. Kelionę pradedame iš Vilniaus anksti ryte, apie 6:00 val., kad spėtume aplankyti visas suplanuotas vietas. Turėkite omenyje, kad Lenkijoje laikas kitas, minus viena valanda. Pirmasis sustojimas - Stančikų tiltai, esantys netoli Stančikų kaimelio. Tai du įspūdingi penkių arkų betoniniai viadukai, pastatyti XX a. pradžioje. Tiltų ilgis siekia 180 metrų, o aukštis - 31,5 metro, todėl jie laikomi aukščiausiais tiltais Lenkijoje.
Po apsilankymo Stančikų tiltuose vykstame į Suvalkų vandens parką. Tai nedidelis bet labai smagus vandens parkas. Parke yra sportinis baseinas, pramoginis baseinas su įvairiomis atrakcijomis, vaikų baseinėlis ir kelios čiuožyklos. Paskutinis kelionės taškas - Geldapė (lenk. Gołdap), miestas šiaurės rytų Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Kelionės metu galima sustoti poilsiui ir vakarienei viename iš pakelės restoranų.
Lenkijos geografija
Lenkija - lygumų kraštas; 91,3 % paviršiaus ploto sudaro sritys, kurių aukštis daugiau kaip 300 metrų. Paviršiaus vidutinis aukštis 173 m, didžiausias 2499 m (Risų kalnas Aukštuosiuose Tatruose); paviršius žemėja iš pietų į šiaurės vakarus.
Baltijos jūros (skalauja Lenkijos šiaurinius krantus) krantai žemi, smėlėti, su plačiais paplūdimiais, kopomis, nerijomis (Helio nerija, Aismarių nerija), kurios nuo jūros skiria įlankas, lagūnas, druskingus ežerus. Vakaruose - Pamario, Szczecino įlanka, rytuose - Gdansko įlanka, Aismarės (Vyslos įlanka).
Lenkijos šiaurinėje dalyje yra paskutinio ledynmečio suformuoto reljefo juosta - Baltijos aukštumų dalis (Vakarų Pamario, Rytų Pamario, Mozūrijos aukštuma, Suvalkų aukštuma, dar vadinamos ežerynais). Yra 2 žemumos: Oderio žemupio ir Vyslos deltos (Vyslos Žulavai).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį: žemyninio klimato bruožų daugėja einant iš vakarų į rytus. Pagal Köppeno-Geigerio klimato klasifikaciją, per Lenkiją eina riba tarp vidutiniškai šilto lietingo ir vidutiniškai šalto sniegingo klimato. Visus metus vyrauja drėgnos iš Šiaurės Atlanto pernešamos oro masės.
Vidutinė metinė temperatūra 6-8 °C, išskyrus kalnus (aukščiausiose vietose 0,8 °C). Sausio vidutinė temperatūra pajūryje ir šalies vakaruose -1 °C, vidurinėje dalyje -3 °C, kalnuose iki -8 °C. Liepos vidutinė temperatūra šiaurėje 16-17 °C, vidurinėje dalyje 18-19 °C, kalnuose 10-14 °C.
Vidutinis metinis kritulių kiekis 600 milimetrų. Lygumose per metus iškrinta 400-600 mm kritulių, aukštumose 600-700 mm, vidutinio aukščio kalnuose 800-1200 mm, aukščiausiuose - 1500-2000 milimetrų.
Upės ir ežerai
Beveik visas Lenkijos upių tinklas priklauso Baltijos jūros baseinui. Didžiausios upės - Vysla ir Oderis (Odra) prasideda Karpatuose ir teka į šiaurę per visą Lenkiją. Upės minta daugiausia krituliais ir sniego tirpsmo vandeniu, mažiau požeminiu vandeniu; patvinsta pavasarį (ypač žemumose) ir vasarą - birželį, liepą (kalnų upės). Oderis, Vysla, Bugas, Notecė, Warta - laivuojamos upės.
Lenkijoje yra 9300 ežerų, didesnių kaip 1 ha, daugiausia jų šiaurėje (Mozūrijos ir Pamario ežerynai) ir Didžiosios Lenkijos bei Liubušo ežerynuose. Beveik visi ežerai ledyninės kilmės. Didžiausi - Sniardvai, Mauras, giliausias - Ančios ežeras (108,5 metro).
Augalija ir gyvūnija
Lenkijoje auga apie 2250 rūšių savaiminių induočių augalų, apie 630 rūšių lapsamanių, apie 250 rūšių kerpsamanių. Tarp induočių augalų vyrauja Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostai būdingos rūšys. Miškai užima 28 % Lenkijos teritorijos. Apie 70 % miškų sudaro spygliuočiai, daugiausia pušynai (vyrauja sodinti medynai), mažiau yra eglynų (daugiausia kalnuose ir šalies šiaurės rytuose), maumedynų, kėnynų.
Lenkijoje gyvena apie 33 000 rūšių gyvūnų (stuburiniai ir bestuburiai). Iš jų 85 rūšys žinduolių, 406 rūšys paukščių (220 rūšių paukščiai ten peri), 8 rūšys roplių, 17 rūšių varliagyvių, 55 rūšys žuvų. Dažniausi žinduoliai: stirnos, taurieji elniai, danieliai, šernai, pilkieji kiškiai, rudosios lapės. Didesniuose miškuose gyvena Europoje retos lūšys. Tatruose ir kituose kalnų miškuose pasitaiko rudųjų lokių, vilpišių, gemzių, alpinių švilpikų. Belovežo girioje veisiami ir saugomi stumbrai, laukiniai arkliai.
Stančikų tiltai
Šiaurės Lenkijoje Romintos girios pakraštyje,virš Bendziankos upėlio stūkso du milžinai-statiniai- 40 m. aukščio ir 180 m. ilgio , penkių arkų aukščiausi tiltai Lenkijoje- Stančikų tiltai Lenkijoje. Prieš šimtą metų pastatyti pagal Senovės Romos akviaduko pavyzdį, arkiniai betoniniai tiltai traukia keliautojus pasigrožėti šiais romantiškais technikos ir architektūros paminklais. Šiaurinis Stančikų tiltas pastatytas 1912-1914 m., darbai nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pietinis tiltas pastatytas 1923-1924 m. Dabar tiltus aplankyti gali visi norintys- įėjimas asmeniui nuo penkių metų mokamas.