Kraujospūdis - tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies susitraukimu. Kad kraujas, nešantis deguonį, pasiektų vidaus organus, širdis turi jį išstumti tam tikru spaudimu.

Kraujospūdžio rodikliai ir jų reikšmė

Kraujo tėkmės jėga ir spaudimas kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Pirmasis, didesnis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, antras, mažesnis skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai atsipalaidavus ir yra vadinamas diastoliniu spaudimu. Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu (sistolinis-diastolinis), kuris normaliai neturėtų būti didesnis kaip 40-50 mm Hg.

Normalus suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis yra 86-139 mm Hg ir diastolinis 60-89 mm Hg ribose. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas 140/90 mm Hg ir didesnis kraujospūdis. Kai padidėja tik sistolinis kraujospūdis, o diastolinis išlieka normalus ar net sumažėjęs, laikoma, kad yra izoliuota sistolinė hipertenzija. Tokiais atvejais padidėja ne tik sistolinis, bet ir pulsinis kraujospūdis.

Arterinės hipertenzijos paplitimas

Tyrimų Lietuvoje (CINDI, MONIKA programos) rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų). Vyresnio amžiaus žmonėms tie skaičiai dar didėjo.

Kraujospūdžio reguliavimas

Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Jį reguliuoja įvairūs veiksniai. Sveiko žmogaus kraujospūdis gali svyruoti natūraliai, jis padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui per daug padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis greitai normalizuojasi veikiant reguliuojantiems veiksniams. Sutrikus jų veiklai, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką. Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t. y. matuojant kartotinai kraujospūdis būna nuolat padidėjęs.

Arterinės hipertenzijos priežastys

Visų stebėjimų duomenys rodo, kad arterinė hipertenzija yra sudėtinga liga, kurią gali paskatinti daug išorinių, vidinių ir paveldimų veiksnių. Kiekvienam pacientui šią ligą gali sąlygoti keletas vienu metu organizmą veikiančių veiksnių, iš kurių vienas gali būti vyraujantis. Tam tikrų ligos atsiradimo mechanizmų svarba skirtingu laiku ar skirtingomis ligos stadijomis bei tarp skirtingų ligonių grupių gali būti nevienoda. Tai vadinama arterinės hipertenzijos atsiradimo heterogeniškumu.

Arterinei hipertenzijai atsirasti didelę įtaką turi vidinio kraujagyslių dangalo struktūriniai ir funkciniai pakitimai, kurie atsiranda anksčiausiai, kai arterinės hipertenzijos dar nėra. Daugiausia juos sąlygoja netinkama gyvensena - rūkymas, neracionali mityba, mažas fizinis aktyvumas. Vidinis kraujagyslių dangalas, be kitų svarbių funkcijų, gamina kraujagysles plečiančias (azoto oksidą) ir kraujagysles siaurinančias (endoteliną, tromboksaną ir kt.) medžiagas. Svarbiausia jo paskirtis - išlaikyti kraujagyslių spindį, kad jomis galėtų laisvai tekėti kraujas. Sutrikus šiai funkcijai, sutrinka normali kraujagyslių veikla, kuri sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo mechanizmą.

Nemažą reikšmę atsirasti pirminei arterinei hipertenzijai turi padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Ši sistema valdo daugelio grandžių, reguliuojančių kraujospūdžio dydį, veikimą ir jų tarpusavio ryšį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema ne tik padidina kraujospūdį, bet ir prisideda prie kitų neigiamų padarinių atsiradimo, kaip hiperlipemijos, hipokalemijos, hiperinsulinizmo, kairiojo širdies skilvelio hipertrofijos, kraujagyslių raumeninio sluoksnio hipertrofijos. Ši siaurina smulkiujų arterijų spindį, didina atsparumą kraujotakai ir todėl dar labiau padidina kraujospūdį. Pagrindiniai padidėjusio simpatinės nervų sistemos aktyvumo požymiai - tachikardija (dažnas pulsas) ir sumažėjęs pulso kintamumas fizinio krūvio ir ramybės metu.

Labai svarbi ir inkstų įtaka. Ypač svarbūs inkstų kraujospūdį reguliuojantys veiksniai: sumažėjęs natrio išskyrimas (sulaikomas skystis), padidėjęs renino išskyrimas (spazmuojanti medžiaga), sumažėjusi krajagysles plečiančių medžiagų gamyba (prostaglandinų, kininų ir kt.). Didžiausią įtaką reguliuojant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą turi renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Buvo žinoma, kad reninas gaminamas inkstuose, dabar nustatyta, kad jis gaminamas ir širdies, smegenų, kraujagyslių, virškinamojo trakto audiniuose.

Arterinės hipertenzijos simptomai

Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės ilgą laiką jaučiasi visiškai gerai, niekuo nesiskundžia. Daugelis net nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, todėl liga paprastai nustatoma atsitiktinai, pamatavus kraujospūdį. Kai kuriems ji gali pasireikšti galvos skausmais (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimu, spengimu ausyse, skausmais širdies plote, dažnesniu širdies plakimu - pirmiausia fizinės ar emocinės įtampos metu, o vėliau ir ramybėje.

Negydomos hipertenzijos pasekmės

Negydant arterinės hipertenzijos pirmiausiai pažeidžiamos kraujagyslės. Dėl kraujagyslių pažeidimo atsiranda įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausia nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai (organai taikiniai), tokie kaip inkstai, širdis, akys ar smegenys. Negydoma hipertenzija gali sukelti:

• miokardo (širdies raumens) infarktą;
• galvos smegenų insultą;
• inkstų nepakankamumą;
• širdies nepakankamumą;
• regos sutrikimus.

Kraujospūdžio matavimas ir vertinimas

Nustatant šią ligą, svarbu tiksliai pamatuoti kraujospūdį ir tinkamai jį įvertinti. Kai kuriems žmonėms nuolat padidėja kraujospūdis atvykus pas gydytoją, o matuojant namuose jis yra normalus. Ši būklė vadinama baltojo chalato hipertenzija, arba izoliuota gydymo įstaigos hipertenzija. Tokia hipertenzija stebima apie 15 proc. bendros populiacijos ir tik 1/3 iš jų diagnozuojama arterinė hipertenzija.

Yra stebima ir priešinga būklė: pacientas turi normalų kraujospūdį gydymo įstaigoje (< 140/90 mm Hg), tačiau matuojant namuose jis yra padidėjęs. Ši būklė vadinama izoliuota ambulatorine hipertenzija, arba užmaskuota hipertenzija. Manoma, kad taip pasitaiko 1 iš 7 ar 8 asmenų su normaliu kraujospūdžiu gydymo įstaigoje. Tyrimai rodo, kad tokie pacientai turi didesnį organų taikinių pažeidimo paplitimą lyginant su pacientais, kurių kraujospūdis normalus. Užmaskuota hipertenzija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Rekomendacijos dėl kraujospūdžio matavimo

Kiekvienas žmogus, sulaukęs 30 metų, bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius didesnį kraujospūdį, patartina įsigyti matavimo aparatą ir matuoti kraujospūdį namie. Kad išvengtumėte matavimo sunkumų ir klaidų, geriau naudokite pusiau automatinius prietaisus, kurių manžetė dedama ant žasto.

Kraujospūdis matuojamas sėdint, bent 5-10 min. aparato manžetė turi būti reikiamo pločio, apimanti 80 proc. kraujospūdį reikia matuoti keletą kartų su 1-2 min. Įtarus, kad kraujospūdis yra padidėjęs, iš pradžių reikėtų jį matuoti 2 kartus per dieną toje pačioje rankoje: iš ryto vos pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos, nepailsėjus.

Nuodugniau kraujospūdį galima ištirti specialiu kompiuteriniu aparatu, kuris automatiškai matuoja jį visą parą (paros kraujospūdžio stebėjimas). Šis tyrimas padeda nustatyti naktinį kraujospūdį žmogui miegant. Normalus kraujospūdis naktį turi būti žemesnis nei dieną. Pacientams, kurių kraujospūdis naktį nesumažėja, yra žymiai didesnė rizika susirgti miokardo infarktu, insultu.

Kraujospūdžio padidėjimas skirstomas laipsniais. Ar paciento kraujospūdis padidėjęs ir koks jo padidėjimo laipsnis, nuspręs gydytojas, įvertinęs savo ir namų kraujospūdžio matavimo duomenis. Tačiau norint įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nuo kurios priklauso šios ligos gydymo strategija, reikia įvertinti ne tik kraujospūdžio padidėjimą laipsniais, bet kiek ir kokių rizikos veiksnių ligonis turi, ar jau yra organų taikinių pažeidimų (kraujagyslių, inkstų, širdies, smegenų, akių), kokiomis ligomis, be arterinės hipertenzijos, pacientas dar serga.

Diagnostiniai tyrimai

Be išsamios apklausos, daugybės kraujospūdžio matavimų, atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai (glikemija nevalgius, lipidograma, kalio koncentracija, šlapimo rūgštis, kreatininas, hemoglobinas ir hematokritas) ir šlapimo tyrimai, registruojama elektrokardiograma ir echokardioskopija (įvertinant širdies ritmą, širdies vožtuvų būklę, ertmių dydį bei raumens storį). Norint įvertinti kraujagyslių būklę, atliekamas kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kulkšnelių indekso tyrimas, akių dugno tyrimas. Jei randama pakitimų šlapime, papildomai nustatomas ir baltymų kiekis šlapime, kas leidžia spręsti apie galimą inkstų pažeidimą. Gali tekti atlikti gliukozės tolerancijos testą, jei glikemija (gliukozės kiekis kraujyje) nevalgius didesnė nei 5,6 mmol/l.

Gydymo būdai

Arterinė hipertenzija gydoma nevaistinėmis priemonėmis ir vaistais. Tyrimais įrodyta, kad kūno svoris tiesiogiai susijęs su kraujospūdžiu, didėjant kūno riebalų kiekiui, didėja kraujospūdis. Taip pat yra įrodyta, kad mažėjant svoriui mažėja ir kraujospūdis, o nutukusiems pacientams mažinant svorį mažėja hiperlipemijos ir cukrinio diabeto atsiradimo rizika. Sumažinus svorio vidutiniškai 5,1 kg, sistolinis kraujospūdis gali sumažėti 4,4, o diastolinis - 3,6 mm Hg.

Kadangi vidutinio amžiaus žmonėms dažnai nustatomas laipsniškas kūno svorio padidėjimas (0,5-1,5 kg per metus), vienas iš tikslų - stabilizuoti svorį. Fizinio aktyvumo stoka yra svarbus mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų prognostinis veiksnys nepriklausomai nuo kraujospūdžio ir kitų rizikos veiksnių. Todėl pacientams rekomenduojama nuolat atlikti vidutinio intensyvumo fizinius pratimus (t. y. mankštintis 30-45 min. kasdien). Dažniausiai rekomenduojami ištvermę ugdantys pratimai (ėjimas, bėgimas, plaukimas).

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gausus druskos vartojimas prisideda prie kraujospūdžio padidėjimo ir arterinės hipertenzijos paplitimo. Druskos vartojimo sumažinimas iki 4,7-5,8 g per dieną gali sumažinti kraujospūdį vidutiniškai 4-6 mm Hg. Didesnis druskos apribojimo poveikis kraujospūdžiui stebimas juodosios rasės atstovų, vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų, sergančių arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu bei lėtine inkstų liga, organizme. Norint sumažinti vartojamą druskos kiekį, pacientams rekomenduojama papildomai nedėti druskos į maistą, vengti persūdyto (ypač apdoroto maisto) ir valgyti daugiau patiekalų, pagamintų iš natūralių ingredientų, turinčių daugiau kalio.

Per gausus druskos vartojimas gali būti atsparios gydymui arterinės hipertenzijos priežastis. Pagal paskutines rekomendacijas druskos kiekis dar buvo sumažintas - 3,8 g/d., tačiau praktiškai tai gana sunku įgyvendinti, todėl siektinas kiekis yra mažiau 5 g/d.

Rūkymas sukelia ūmų kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, kurie išlieka ilgiau nei 15 min. surūkius 1 cigaretę. Taip atsitinka dėl simpatinės nervų sistemos stimuliacijos centriniame lygyje ir nervinėse galūnėlėse. Rūkymas yra galingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Rūkymo nutraukimas yra vienintelė veiksminga priemonė, galinti apsaugoti nuo daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir miokardo infarktą. Šiuos teiginius patvirtina faktas, kad tų asmenų, kurie meta rūkyti iki vidutinio amžiaus, gyvenimo trukmė nesiskiria nuo nerūkiusių asmenų.

Ryšys tarp alkoholio vartojimo, kraujospūdžio padidėjimo ir hipertenzijos paplitimo populiacijose yra linijinis. Be to, didelis alkoholio vartojimas susijęs su didele insulto rizika, ypač kai piktnaudžiaujama keletą dienų iš eilės. Alkoholis sumažina antihipertenzinių vaistų poveikį, tačiau šis efektas yra bent iš dalies grįžtamas per 1-2 savaites mažinant alkoholio vartojimą 80 proc. Gausiau pavartojus alkoholio, gali staiga pakilti kraujospūdis, kai alkoholio daugiau jau negeriama.

Todėl tokiems pacientams gali pasunkėti hipertenzija savaitės pradžioje, jeigu jie vartoja alkoholį savaitgaliais. Tyrimai parodė, kad mažinant alkoholio vartojimą, labai sumažėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis.

Vaistų vartojimas

Kada ir kokiais vaistais turėtų būti pradėtas gydymas, nuspręs gydytojas, įvertinęs kraujospūdžio dydį, turimus rizikos veiksnius, esamus organų taikinių pažeidimus bei lydinčias ligas. Vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Šiuo metu vartojami efektyvūs, nedidelį šalutinį poveikį turintys vaistai, kurie veikia 24 valandas.

Pagrindinės vaistų grupės:

• Angiotenziną konvertuojančio fermento blokatoriai: veiksmingai mažina kraujospūdį išplėsdami arterijas. Jie slopina kraujagysles siaurinančio hormono angiotenzino II susidarymą. Sumažėja kraujagyslių tonusas, spazmai, padidėja spindis, pagerėja organų ir audinių kraujotaka. Šie vaistai geriami 1-2 kartus per dieną. Ypač tinka arterinei hipertenzijai gydyti širdies nepakankamumo atvejais, esant nusilpusiam širdies raumeniui po persirgto miokardo infarkto (stabdo širdies išsiplėtimą, sumažina infarkto pasikartojimo tikimybę ir mirštamumą). Jie paprastai gerai toleruojami.
• Kalcio kanalų blokatoriai: stabdo kalcio jonų patekimą į ląsteles. Kalcis reikalingas kraujagyslių lygiųjų raumenų susitraukimui. Sumažindami kalcio kiekį ląstelėse šie vaistai kraujagysles išplečia. Kalcio kanalų blokatoriais galima gydyti visus, sergančius arterine hipertenzija. Šie vaistai ypač vertingi vyresnio amžiaus ligoniams, sergantiems sistoline hipertenzija, esant ir kitoms ligoms - koronarinei širdies ligai, obstrukcinėms bronchų ir periferinių kraujagyslių ligoms. Manoma, kad kai kurie šios klasės vaistai slopina aterosklerozę.
• Betaadrenoreceptorių blokatoriai: užblokuoja simpatinius beta receptorius, esančius širdyje ir kraujagyslėse. Mažina širdies susitraukimų dažnį bei išstumiamo kraujo tūrį, dėl to mažėja ir kraujospūdis. Šie vaistai tinka ligoniams, kurių padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, kai hipertenziją lydi padažnėjęs širdies ritmas, sergant krūtinės angina, persirgus miokardo infarktu, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams. Šių vaistų neturėtų vartoti lėtinėmis bronchų ligomis, periferinių kraujagyslių ligomis sergantys pacientai.
• Diuretikai: tai šlapimą varantys vaistai (arterinei hipertenzijai gydyti vartojami tik švelniai ir ilgai veikiantys šios rūšies preparatai). Jie skatina vandens, natrio ir chloro pasišalinimą per inkstus. Sumažina cirkuliuojančio kraujo tūrį, ir todėl sumažėja kraujospūdis. Diuretikai tinka vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems sistoline hipertenzija, kai sergama ir širdies nepakankamumu. Tinka ir yra ypač vertingi gydant vaistų nuo hipertenzijos deriniais. Šalutinis poveikis: hipokalemija, hiponatremija, gliukozės tolerancijos sutrikimas.
• Angiotenzino II receptorių blokatoriai: tai naujausia antihipertenzinių vaistų klasė.

---