Morkų auginimas

Morka yra dvimetis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Valgomosios morkos yra labai vertingas maistas, jose ypač gausu karotino (provitamino A) ir kitų vitaminų bei mineralinių druskų. Morkų veislių yra šimtai ir Lietuvoje jų siūloma kelios dešimtys. Gana sudėtinga išsirinkti geriausią morkų veislę.

Morkų veislių pasirinkimas

Pageidautinos universalios morkų veislės. Norima, kad morkos kuo anksčiau užaugtų, derlius būtų gausus ir šakniavaisiai išsilaikytų per žiemą. Deja, to suderinti neįmanoma. Ankstyvos morkų veislės džiugina derliumi jau liepos mėnesį. Jos būna saldžios, traškios, sultingos, skanios tiek šviežios, tiek virtos, keptos ar troškintos. Tačiau tokios morkos dažniausiai neišauga didelės ir tinkamos tik trumpai sandėliuoti. Todėl norint ilgai turėti morkų, reikia sėti mažiausiai dvi skirtingas veisles.

Pramoniniam morkų auginimui skirtos morkų veislės išaugina maždaug vienodo dydžio šakniavaisius, atsparios ligoms, jas galima sandėliuoti plautas. Žemiau pateikta keletas geriausių morkų veislių.

Ankstyvosios veislės

Ankstyvų veislių morkoms labai svarbios skoninės savybės. Šiems metams verta pasėti labai ankstyvą hibridą Jerada F1 arba ankstyvą veislę Tito. Subrendusios labai ankstyvos morkos būna didelės, išvaizda nesiskiria nuo vėlyvų. Jerada F1 šakniavaisiai iki 21 centimetro ilgio. Pirmąsias morkas galima ragauti po poros mėnesių nuo sėklų sudygimo. Labai ankstyvos morkos Jerada F1.

Veislės konservavimui

Daug morkų konservuojama. Konservuoti geriausiai tinka subrendusios morkos. Jos turi daug sausųjų medžiagų ir cukraus. Natūralus morkų cukrus labai svarbus, nes suteikia konservuotiems produktams išskirtinį saldų skonį. Konservuoti labai tinkama Mercurio F1 hibridinė veislė. Morkos konservavimui Mercurio F1.

Veislės ilgam laikymui

Ilgai laikyti tinka vėlyvos morkų veislės. Komerciniuose ūkiuose auginamų morkų šakniavaisiai sandėliuojami plauti. Pramoniniu būdu auginamos morkų veislės atsparios šaknų ir lapų ligoms. UAB „Sėkluva" rekomenduoja auginti vidutiniškai vėlyvą hibridinę veislę Polydor F1. Morkos užauga vienodos, iki 20 centimetrų ilgio, lygia odele, ryškiai oranžinės. Morkos ilgam laikymui Polydor F1.

Veislės sultims

Komerciniai ūkiai dažnai renkasi veisles, kurios tinka sultims spausti. Veislė turi duoti gausų derlių, kurį galima būtų imti mechanizuotai. Tam labai tinka hibridas Patzi F1, nes jo šakniavaisiai stambūs, saldūs, lygia odele ir tinkami plauti. Labai sultinga ir derlinga vidutiniškai vėlyva morkų veislė Morelia F1. Morkos labai skanios, užauga iki 22 centimetrų ilgio. Morkos sultims Patzi F1.

Veislės perdirbimui ir sandėliavimui

Vėlyvos veislės naudojamos perdirbti ir sandėliuoti. Svarbu, kad morkos ilgai išliktų sultingos ir skanios. Rekomenduotina Santorin F1 veislė. Morkos perdirbimui ir sandėliavimui Santorin F1.

Dirvos paruošimas

Morkos geriausiai auga lengvoje ir vidutiniškai sunkioje dirvoje. Tinkamiausia priesmėlio ar lengvo priemolio humusinga dirva. Sunkios molio, drėgnos, rūgščios dirvos morkoms netinka, nes išauga šakotos, mažos, blogai laikosi per žiemą. Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga labai šakoti, neskanūs. Dirva neturi būti rūgšti, nes morkos gerai auga tik neutralioje žemėje. Joms netinka ir šviežiai kalkinta dirva. Geriausia auginti praeitais metais kalkintoje dirvoje. Kad šakniavaisiai išaugtų ilgi, lygūs ir gražūs, dirvą reikia labai giliai įdirbti. Netinka morkoms ir akmeninga dirva.

Morkas patartina auginti po daržovių, kurios augo gausiai mėšlu patręštoje dirvoje ir, be to, rudenį anksti nuimtų (ankstyvųjų kopūstų, ankstyvųjų bulvių, agurkų, pomidorų ir žirnių). Į tą pačią vietą morkos sėjamos ne anksčiau kaip po 4-5 metų.

Morkų derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Nė vienai daržovei piktžolių išnaikinimas neturi tiek daug reikšmės, kaip morkoms. Pasėjus morkas į piktžolėtą, ypač varpučiais užkrėstą dirvą, negalima gauti gero derliaus. Morkoms skirta dirva rudenį tręšiama komplesinėmis trąšomis morkoms. Rūgšti dirva rudenį kalkinama. Į vieną kvadratinį metrą beriama 60 g superfosfato ir 30 g kalio chlorido. Pavasarį prieš sėją beriama amonio salietros (30 g į 1 kv. m ). Papildomai morkos tręšiamos išretinus. Į 1 kv. m beriama 20 g azoto trąšų arba 30 g kompleksinių trąšų, skirtų morkoms. Trąšos beriamos per visą lysvę pakrikai.

Rudens ir žiemos vartojimui pasėtas morkas patartina liepos mėnesį kas savaitę tręšti kompleksinėmis trąšomis morkoms. Azoto trąšas galima naudoti tik labai saikingai. Reikalingiausias morkoms kalis. Todėl naudojama mažai azoto, bet daug kalio turintis mineralinių trąšų mišinys. Paruoštu 0,2 proc. trąšų tirpalu laistoma visa morkų lysvė.

Sėja

Morkų sėklos smulkios ir negreitai dygsta. Paprastai sėjama teisiai į dirvą. Norint labai anksti (birželio pradžioje) turėti šviežių morkų, jų galima pasėti iš rudens. Spalio mėnesį paruošiama lysvė. Joje kas 20 cm padaromi 2-3 cm gylio grioveliai. Pašalus (lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje) pasėjamos morkos ir nestorai (1-1,5 cm) užberiama durpėmis morkoms. Anksti pavasarį, kai dirva sušyla iki 5-8 laipsnių, morkos sudygsta.

Morkos sėjamos į lysves 20 cm tarp eilučių, labai negiliai (0,5-1,5 cm gyliu). Kad morkas būtų galima išsėti ne per tankiai, sėklos sumaišomas su 2-3 kartus didesniu kiekiu smulkaus sauso smėlio. Sėjant morkas verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Todėl augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms.

Morkos geriausiai auga purioje, nepiktžolėtoje dirvoje. Dygsta lėtai, todėl verta kartu su morkomis įsėti salotų ar ridikėlių. Jie greitai sudygsta ir pasėlį galima anksčiau ravėti ir purenti, be to, užauga papildomas ridikėlių derlius. Iš pradžių morkų daigeliai auga labai lėtai, ir tik po 20-25 dienų po sėjos pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis.

Priežiūra ir tręšimas

Rekomenduojama augalus palaistyti Microdoctor Paenibacillus spp. Produkto sudėtyje esatis mikroorganizmas Paenibacillus spp. kolonizuoja augalo šaknis ir apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Morkoms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Labai svarbus darbas, kurį reikia atlikti kruopščiai, yra morkų retinimas. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą pasirodžius tikriesiems lapeliams, paliekant tarp augalų 1,5-2 cm tarpus.

Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, morkos laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Kai morkų šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Rekomenduojama rinktis ir šias amino rūgštis: Amino Pro arba Amino Kelp-o. Amino Kelp-o amino rūgščių produktas papildomai dar yra praturtintas jūros dumbliais. Amino rūgštys ir dumbliai yra „tobula pora“- dėl tarpusavio sinergijos jų poveikis dar geresnis nei šių atskirų komponentų - veikliosios medžiagos yra aktyvios būsenos, lengvai ir greitai pasisavinamos.

Amino rūgštys sušvelnina nepalankių aplinkos sąlygų įtaką augalams - skatina regeneraciją, augimą, derėjimą - greičiau įsisavinamos maistinės medžiagos. Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Ligą sukelia Rostrupo vingiagrybis (Phoma rostrupii Sacc). Liga pasireiškia antroje vasaros pusėje. Ant sergančių lapų gyslų ir lapkočių atsirangą pailgų, pilkšvai rusvų dėmių. Lapai džiūsta, lapalakštis ligos pažeistoje vietoje nulūžta. Morkos šakniavaisio galvutė ir žemiau esanti dalis pūva tamsiai rudu puviniu. Ligos sukėlėjas žiemoja susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir su sėkla.

Kad išvengti pašaknio ligų rekomenduojama augalus palaistyti Microdoctor Paenibacillus spp. Produkto sudėtyje esatis mikroorganizmas Paenibacillus spp. kolonizuoja augalo šaknis ir apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai paviršiaus aktyvi medžiaga, veikianti kaip augalų higienos priemonė, nes fizikiniu būdu nuplauna augalų paviršių nuo įvairių nešvarumų. Tokiu būdu pagerinamos augalų augimo sąlygos, padidėja augalų asimiliacinis paviršiaus plotas fotosintezei ir lapų pažeidžiamumo barjeras, skatinamas augimas, sustiprėja augalų imunitetas, dėl ko jie patys gali apsiginti nuo įvairių kenksmingų organizmų. Cephyro - tai didelio tirpumo aktyvus varis (Cu) 24,5 %, naudojamas profilaktikai ir abiotinių veiksnių keliamam augalų stresui mažinti.

Kytos, pagamintas iš 100 % ypač gryno chitozano hidrochlorido, veikia kaip induktorius, turintis fungicidinį ir baktericidinį poveikį per natūralių augalų apsaugos mechanizmų stimuliavimą. Tirpūs milteliai. Kytos rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt.

Iš polifaginių kenkėjų morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, gaminių pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai. Morkinė musė - 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos - 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaukti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva. Musės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje - žydint obelims ir šermukšniams. Jos mėgsta pavėsį. Kiaušinius deda vakarais ant drėgnos dirvos, šalia daigų, turinčių 2-3 tikruosius lapus. Lervos kenkia 27-30 dienų, po to dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto dvi kartos.

Dar prieš sėją dirvą rekomenduojama su aistyti naudingaisiais nematodais, kurie kontroliuoja morkonės musės lervas. Morkinių musių gaudymui virš morkų lysvių kabinkite gaudykles su feromonu. Feromonas morkinei musei privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.

Morkinė blakutė - 2 mm ilgio šviesiai žalis vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja. Šakniniai amarai. Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė juodos, pilvelio viršutinė dalis - žalia.

Kovoti su kenkėjais padeda ir šalia augantys augalai. Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Drekkar rekomenduojama maišyti kartu su Selectyc X dėl stipresnio mechaninio poveikio kenkėjų fizinėms funkcijoms blokuoti.Drekkar papildytas magnolijinių šeimos augalų ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (translaminarinis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Drekkar rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Ypač tinkamas vaismedžiams, uogakrūmiams, lauko ir šiltnamio daržovėms.Selectyc X sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Taip pat naudojamas kaip ploviklis, siekiant nuplauti lipčių nuo lapų ir vaisių. Lapai be lipčiaus efektyviau vykdo fotosintezę, todėl didėja derlingumas. Produktas pilnai biologiškai suskyla.

Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH su FIX pH 5,5! Selectyc X taip pat rekomenduojama maišyti ir su Fortig. Fortig - tai labai stiprus koncentratas, gautas mirkant laukines dilgėles (Utrica Dioica). Kenkėjų kontrolei taip pat galima naudoti natūralią priemonę NANO AGRO TOTAL. Tai visapusiškai augalus puoselėjanti priemonė su augaliniais aliejais: nimbamedžio, citronelos, arbatmedžio. Turi puikų kvapą žmogui, tačiau neigiamai veikiantį kenkėjus. NANO AGRO TOTAL galima naudoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis kaip paviršiaus aktyvią medžiagą, kuri gerina prilipimą, tolygų purškiamos priemonės plitimą. O tai žymiai pagerina kartu naudojamų produktų įsisavinimą ir efektyvumą. Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų.

Derliaus nuėmimas

Kuo vėliau kasami morkų šakniavaisiai, tuo daugiau sukaupia cukraus ir karotino, geriau laikosi žiemą. Derlių reikia nuimti iki šalnų. Geriausia - spalio viduryje, sausą dieną. Morkos kasamos šakėmis, rūšiuojamos. Pažeisti šakniavaisiai laikyti netinka, nes greitai pradeda pūti ir užkrečia kitus. Lapai nepjaunami, bet nusukami.

Žirnių auginimas

Žirnius, kaip ir kitas daržoves, augina valgymui. Žirnius galima sodinti lauke nuo balandžio antros pusės iki gegužės pabaigos (vėlyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles). Žirnių daigai gali atlaikyti šalnas iki -6º C. O labai ankstyvas greitai derančias veisles galima sodinti ir nuo gegužės pabaigos - per 50 dienų iki liepos pradžios jie suspės pamaloninti jus derliumi. Žirniai yra šviesamėgiai. Lysvė turi būti gerai apšviesta saulės. Bet kalvų viršūnės netinka, nes jose pernelyg sausa dirva.

Sėjomaina

Venkite tos dirvos, kurioje priešsėliai buvo žirniai ir visi giminingi ankštinių šeimos augalai. Žirniams sveikiausia būtų grįžti į ankstesnę dirvą po 4-5 metų.

Dirvos paruošimas ir sėklų paruošimas

Perpuvusio mėšlo norma - 5-6 kg/m². Pavasarį patręškite dirvą medžių pelenais. Sodinimui atrinkite tas žirnių sėklas, kurių senumas neviršija 5-6 metų. Senesnėse sėklose mažėja daigumas ir produktyvumas. Žirnių sėklų mirkymas. Mirkymo procedūra joms padeda greičiau sudygti ir užgrūdina imunitetą. Sėklas porai valandų merkia šiltame vandenyje ir 3 dienas laiko drėgnoje terpėje (pvz., drėgname skudurėlyje). Ten jos ir sudygs.

Sodinimas

Žirnius nepriimta persodinti daigais - lauke į dirvą sodina jų mirkytas praaugusias sėklas. Kai susiformuoja žirnių ankštys stiebai darosi sunkesni ir sugula ant žemės. Nuo jos paviršiaus jie gali pasigauti ligų, bakterijų ir kenkėjų. Kas 80 cm į žemę įkalamos vertikalios atramos.

Laistymas ir tręšimas

Tikras laistymo poreikis atsiranda, pradėjus formuoti užuomazgas. Norma - 10 l/m², 1 kartą per savaitę. Prieš laistymą ir po jo supurenkite dirvą. Kietą, molingą dirvą badoma šakėmis. Tręšiama iš karto po laistymo, į drėgną dirvą.

Derliaus nuėmimas

Derėjimo stadija tęsiasi 35-40 dienų. Derlių reikia skinti, kai ankštys dar žalios ir sultingos, o patys žirniai viduje pakankamai susiformavę. Delsti nepatariama, antraip žirniai taps šiurkštesni ir kietesni, vertingo cukraus kiekis juose sumažės, o krakmolo - padidės. Ilgam nenuskintos ankštys stabdo naujų ankščių augimą.

Ligos ir kenkėjai

• Pilkai gelsvos dėmės rudais kraštais ant lapų ir lapkočių.
• Pažeisti lapai, stiebai, sėklos ir šaknys.
• Daigų ir lapų vytimas ir žūtis.
• Pažeisti ir apgraužti žirniai.
• Pažeisti ir apgraužti lapai.
• Augimo sulėtėjimas.

Ankstyvosios veislės

• Ankstyvieji. Derlius - po 70-80 d. Aukštis - 60 cm.
• Ankstyvieji. Derlius - po 55-65 d.
• Ankstyvieji. Derlius - po 50-65 d. Aukštis - 60 cm.
• Ankstyvieji. Derlius - po 50-70 dienų. Aukštis - 60 cm.

---