Portalo „Delfi“ skaitytoja Milda paprašė užduoti tokį klausimą sveikatos specialistui apie viduriavimą: „Pradėjau gausiai viduriuoti. Išmatose pastebėjau gleivių. Ar tai pavojinga?“ Į šį klausimą sutiko atsakyti du gydytojai - Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas gastroenterologas daktaras Benediktas Kurlinkus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius.
Kas yra viduriavimas ir kada sunerimti?
Gydytojas A. Jacinavičius paaiškino, kad viduriavimas yra tuštinimasis skystomis, neformuotomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną.
„Gausus ir dažnas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų netekimą. Sunerimti reikėtų, jei kartu su viduriavimu pasireiškia pilvo skausmas, didesnis kaip 38,5oC karščiavimas. Taip pat jeigu viduriavimas labai gausus, išmatos kraujingos ar gleivėtos. Tokiais atvejais visada reikia detalesnio ištyrimo dėl galimų bakterinių, uždegiminių žarnyno ligų“, - patarė gydytojas A. Jacinavičius.
Jo kolega B. Kurlinkus pastebėjo, kad skaitytojos nurodyti nusiskundimai indikuoja ūminį infekcinį žarnyno susirgimą, kuris gali sutrikdyti sveikatą ir būti pavojingas.
„Pagrindinis pavojus sveikatai kyla dėl greito skysčių netekimo iš organizmo, kuris gali sukelti dehidrataciją (būklę, kai trūksta skysčių). Ši būklė gali sukelti šoką ir netgi grėsmę gyvybei. Dėl to svarbu tokią būklę kuo greičiau identifikuoti ir sukontroliuoti, t. y. sukontroliuoti susirgimą sukėlusį veiksnį, sumažinti skysčių netekimą ir užtikrinti netenkamų skysčių atstatymą. Tai laiku įvykdžius, sveikata ir savijauta dažniausiai greitai pagerėja“, - nuramino daktaras B. Kurlinkus.
Galimos ūminio ir lėtinio viduriavimo priežastys
Gydytojas B. Kurlinkus sakė, kad ūminio viduriavimo priežastys ir gali būti įvairios: „Dažniausiai tai yra įvairių ūminių infekcinių žarnyno ligų simptomas. Tam priskiriama vadinama „keliautojų diarėja“, kuria dažnai suserga asmenys iš turtingesnių šalių, keliaudami egzotiškose šalyse. Taip pat virusiniai infekciniai žarnyno susirgimai (vadinamas „žarnyno gripas“), sukeliami rota- arba norovirusų. Šiai grupei dėl panašių simptomų galima priskirti ir įvairias maistines toksikoinfekcijas, kai liga yra sukeliama ne pačių mikroorganizmų, bet jų pagamintų toksinų“.
Gydytojas A. Jacinavičius papildė, kad ūminį viduriavimą sukeliančios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas, prastai termiškai apdorotą maistą.
„Ūminis viduriavimas gali pasireikšti ir dėl funkcinių žarnyno susirgimų. Tai yra tokia ligų grupė, kai pats virškinamasis traktas nepažeistas. Liga kyla dėl šiems žmonėms esančių itin jautrių žarnyną įnervuojančių nervų. Dėl to įvairios stresinės situacijos, emociniai išgyvenimai jiems gali sukelti ūminį viduriavimą, pilvo raižymą, skausmus ar pūtimą“, - toliau vardijo B. Kurlinkus.
O lėtinis viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 30 dienų, anot gydytojo A. Jacinavičiaus, gali būti nulemtas dirgliosios žarnos sindromo, kasos patologijos, uždegiminių žarnyno ligų, celiakijos, malabsorbcijos sindromo.
Ką valgyti ir gerti, o ko vengti?
Neretai viduriuojantiems kyla klausimas, ką valgyti, o ko ne, kad greičiau pasveiktų ir būklė neužsitęstų ar nepablogėtų.
Gal išvis verta atsisakyti maisto? „Viduriuojant reikšmingesnių apribojimų dietai nėra. Reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo, riebaluose kepto, konservuoto maisto, būtų gerai sumažinti skaidulų kiekį maiste. Kur kas svarbiau vartoti pakankamai skysčių, nes būtent skysčių netekimas ir jų trūkumas yra itin pavojingas“, - įspėjo daktaras B. Kurlinkus.
Anot mediko, ligos sunkumą galima nustatyti, įvertinus šlapinimosi pobūdį: reguliariai šlapinantis, net, jeigu šlapimas tamsus, liga dažniausiai yra lengvos formos; suretėjus šlapinimuisi ir/arba sumažėjus šlapimo kiekiui - dažniau yra vidutinė arba sunki ligos forma.
„Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti (išvardinta tinkamumo mažėjimo tvarka): natūralų sultinį, saldintą arbatą, vaisių sultis, mineralinį vandenį, švarų geriamąjį vandenį. Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Jį vartojant galima greitai atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius ir elektrolitus. Tirpalo galima įsigyti vaistinėse, tereikia jį pagal instrukciją sumaišyti su švariu geriamuoju vandeniu ir vartoti, kol atsistato normalus šlapinimosi dažnis ir normali šlapimo spalva“, - rekomendavo gydytojas B. Kurlinkus.
Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.
Gydytojas A. Jacinavičius, paklaustas apie mitybos rekomendacijas viduriuojantiems, patarė: „Esant viduriavimui rekomenduojamas baltymingas maistas, vakarykštė duona. Rekomenduojama vengti gausiai skaidulų turinčio maisto, pvz., švieži vaisiai ir daržovės, dujų susidarymą žarnyne skatinantį maistą, pvz., kriaušės, slyvos, pupelės, kopūstai, svogūnai“.
Ką reikėtų namų vaistinėlėje?
Kaip minėta, su viduriavimu kartkartėmis susiduriame kone visi. Tad ką gi reikėtų turėti namų vaistinėlėje, kad pavyktų lengviau numalšinti viduriavimo simptomus?
„Namų vaistinėlėje geriausia turėti elektrolitų tirpalų mišinių, viduriavimą mažinančių vaistų. Loperamido negalima vartoti nepasitarus su gydytoju. Esant nežinomai viduriavimo priežasčiai, loperamido vartoti negalima, nes tai gali tik pabloginti būklę“, - įspėjo gydytojas A. Jacinavičius.
Aktyvuotos anglies vartojimas, pasak mediko, esant viduriavimui ryškesnio teigiamo efekto neturi. „Aktyvuota anglis tinkama vartoti esant ūmiam apsinuodijimui, iki 1-2 val. po toksino prarijimo“, - patikslino daktaras A. Jacinavičius.
Taip pat pašnekovas pridūrė: „Esant viduriavimui gali būti skiriami probiotikai, turintys sudėtyje Saccharomyces boulardii ar Lactobacilus. Gali būti skiriami kiti viduriavimą slopinantys preparatai, bet prieš pradedant gydymą visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju“.
Daktaras B. Kurlinkus sakė: „Savo pacientams pirmai pagalbai viduriavimo atveju rekomenduoju šalia savęs turėti: miltelių rehidrataciniams tirpalams, aktyvuotos anglies, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gerųjų bakterijų, diosmektito, vaistų nuo pykinimo“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui.
Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.
Pirmoji pagalba vaikui viduriuojant
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai.
Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Virš 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt.
Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) .
16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Ką valgyti vaikui viduriuojant?
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas.
Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas.
Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko viduriavimo?
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Maisto produktai, kuriuos lengva virškinti viduriuojant
Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes.
Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.
Jei turite gaubtinės žarnos uždegimą, nenorite sukelti dar daugiau pažeidimų, perkraudami ją sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, riebiu ir daug ląstelienos turinčiu maistu.
1. Balta duona ir balti ryžiai
Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami.
Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos.
Tačiau kai skrandis jūsų nekenčia, daug lengviau valgyti baltų miltų kepinius. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją.
2. Arbūzas
Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate.
Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti.
Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, turime liūdnų žinių - daugumoje jų yra nemažai ląstelienos, dėl to jos virškinamos sunkiau.
Tačiau tie, kas neįsivaizduoja dienos be daržovių, gali valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens.
3. Vištiena ir kalakutiena
Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis.
Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje.
4. Bananai
Kuo rudesni, tuo geriau. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas.
Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių.
5. Virtos košės
Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens.
6. Konservuotos daržovės
O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų.
7. Batatas (saldžioji bulvė)
Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
8. Kiaušiniai
Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius.
9. Obuolių tyrė
Prisiminkite vaikystę ir pasimėgaukite obuolių tyre. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio.
10. Vištienos sriuba
Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu.
Kiti produktai, galintys padėti viduriuojant
- Šokoladas
- Mėlynės
- Aronijos
- Arbata
- Žolelės
- Džiūvėsėliai