Darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra svarbus dokumentas, kuriame fiksuojamas darbuotojo faktiškai dirbtas laikas. Šiame straipsnyje aptarsime darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo ypatumus, atsižvelgiant į pietų pertraukas, įvairius darbo laiko režimus ir teisinius aspektus.

Darbo laiko žymėjimas tabelyje

Ar darbo laiko apskaitos žiniaraštyje gali būti žymimas laikas vienetais? Įgyvendinant 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatą, kad darbo laikas žymimas valandomis, laikas turėtų būti žymimas valandomis ir minutėmis, todėl žymint septynių su puse valandų, ketvirčio valandos, vienos ir vienos dešimtosios valandos laiką turėtų būti atitinkami žymėjimai - 7:30; 0:15; 1:06.

Na aš rašau valandas ir minutes, o po to ilgai ir nuobodžiai skaičiuoju pati.

Pas mūsų įstaigoje dirbama 8 val.15 min., tam, kad penktadienį darbo diena būtų trumpesnė. Pasiskambinau į VDI ir užklausiau, ar galima darbo tabelyje rašyti 8.25, nes kitaip exselyje neina surašyti, kad teisingai susumuotų. Ko tik neprigalvojama...

Pietų pertraukos įtaka darbo laiko apskaitai

Jei darbuotojas dirba tarkim nuo 7 iki 19 val., kaip rašyti į tabelį: 12 ar 11 val.? Jei yra pietų pertrauka, ją reikia "išmesti" iš darbo laiko, šiuo atveju 11 val. Jei įmonės viduje nurodytos kitos pertraukos ir jos įeina į darbo laiką, t.y.

Pietauja pusę valandos nuo 22:00 iki 22:30.

Suminė darbo laiko apskaita

Naudodami suminę darbo laiko apskaitą galite pasirinkti apskaitinio periodo ilgį, kaip tai leidžia įstatymas nuo vieno iki tiek mėnesių kiek reikia. Suminė apskaita nustatoma kiekvienam darbuotojui individualiai, vienoje įmonėje skirtingoms grupėms darbuotojų galite taikyti skirtingus apskaitinius periodus. Kiekvieno periodo tabelyje galėsite sekti signalinius rezultatus, tiek konkretaus mėnesio susidariusius suminius viršvalandžius, tiek nuo apskaitinio periodo susidariusius suminių viršvalandžių likučius. Grafikų ir tabelių informacijos kontrolė.

Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir (arba) darbo dienų per savaitę skaičius kinta ir darbuotojo darbo laiko režimas viršija įprastą darbo laiko trukmę (pvz., darbuotojas per savaitę dirba ilgiau kaip 40 val.), darbdavys, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti suminės darbo laiko apskaitos režimą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (pvz., tris mėnesius).

Taigi, taikant suminę darbo laiko apskaitą, sako vyriausioji darbo inspektorė, darbo dienos ar darbo savaitės laikas gali viršyti darbuotojui nustatytą darbo laiko normą arba būti trumpesnis, bet šie laiko normos viršijimai ar trūkumai turi būti išlyginti per visą apskaitinį laikotarpį.

Programinė įranga darbo laiko apskaitai

Programinė įranga praėjimo apskaitai skirta surinkti darbuotojų atėjimo/išėjimo duomenis iš praėjimo kontrolės įrenginių ir juos atvaizduoti vadovams patogioje formoje praėjimo registre ir elektroniniame tabelyje.

Iš praėjimo registro susiformuoja darbuotojų tabelis, kurio nereikia vesti ranka. Programa išminusuoja visus atėjimus ir išėjimus (pvz., pietų pertrauką), tiksliai suskaičiuoja dirbtą laiką.

Darbuotojų registravimo sistemos

Yra keletas būdų automatizuoti darbo laiko apskaitą:

• Darbuotojų registravimo terminalas su dviem mygtukais „Atėjo“/”Išėjo“: Darbuotojai atėję į darbą spaudžia mygtuką “Atėjo” ir glaudžia savo kortelę. Tas pat veiksmas atliekamas išeinant iš darbo.
• Išmanieji telefonai: Darbuotojai savo išmaniuose Android telefonuose turi programėles. Darbo vietoje yra priklijuotas lipdukas. Darbuotojui atvykus į darbą registruojamas prisijungimas.

Kiti darbo laiko režimai

Darbdavys darbuotojui gali nustatyti ir lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos laiko režimą ar individualų darbo laiko režimą, tačiau jie negali pažeisti Darbo kodekso 114 str.

• Lankstus darbo grafikas: Darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis Darbo kodekso 116 str. 2 d. nurodytų taisyklių.
• Suskaidytos darbo dienos laiko režimas: Nustatomas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė.
• Individualus darbo laiko režimas: Šalys galėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodytos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos.

Teisiniai aspektai

Vadovaujantis Darbo kodekso 112-113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios valandos paskirstomos per darbo dieną, darbo savaitę, kalendorinį mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.

Svarbu pastebėti, kad darbo (pamainų) grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, juose nurodoma, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs (darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdys

Ši lentelė pateikia supaprastintą pavyzdį, kaip gali atrodyti darbo laiko apskaitos žiniaraštis, atsižvelgiant į pietų pertrauką ir skirtingą darbo dienos trukmę:

Data	Pradžia	Pabaiga	Pietų pertrauka	Dirbtas laikas
2024-05-15	08:00	17:00	1 val.	8 val.
2024-05-16	08:00	16:15	1 val.	7 val. 15 min.

---