Pats pavadinimas „City Chef“ ir jų maisto gaminimo filosofija maisto vagonėlių susibūrimų ir vasaros festivalių gerbėjams nėra naujas. Prieš įsikurdami sostinės senamiestyje, bičiuliai pirmiausia išbandė būtent maisto vagonėlių formatą - „City Chef“ autobusiukai kelerius metus šmėžavo daugybėje vietų. Kaip pasakoja „City Chef“ maisto „generolas“ A.Samavičius, trims draugams mintis gaminti maistą ir prekiauti juo vagonėlyje gimė visiškai spontaniškai... J.Gvozdiovo bernvakario metu prieš ketverius metus. Tąsyk viena iš užduočių buvo pagaminti ir parduoti kuo daugiau dešrainių ir tai puikiai pavyko!
Bičiuliai pradėjo nuo vieno maisto vagonėlio, vėliau įsigijo antrąjį, jie šmėžavo tokiuose projektuose, kaip „Open Kitchen“ Vilniuje, „LRT Opus terasa“ Palangoje, o kai buvo laikinai uždarytas Vilniaus oro uostas, „City Chef“ buvo teikė maitinimo paslaugas Kauno oro uoste. A.Samavičius juokiasi, pasakodamas, jog išbandymų buvo įvairių, tačiau didžiausias jų - vos 4 kv. metrų virtuvė, kokią gali pasiūlyti standartinis maisto vagonėlis, o tai susiaurina ir patiekalų spektrą, ir galimybes, kaip juos ruošti. Tad kone nuo pat verslo pradžios imta svajoti ir apie savą gamybos cechą, ir apie restoranėlį Vilniuje, kuris leistų plačiau skleistis šefo fantazijai.
Šefo Artūro Samavičiaus patirtis ir aistra barbekiu kultūrai
Ambicijų „City Chef“ netrūko ne šiaip sau - vienas iš šio verslo partnerių, A.Samavičius, turi spalvingos patirties restoranų virtuvėse ir gali su užsidegimu pasakoti apie žmones, su kuriais jam yra tekę dirbti. Karjerą virtuvėje pradėjęs Airijoje, kaip pagalbinis virtuvės darbuotojas, ten jis praleido net šešerius metus, kur kopė karjeros laiptais ir tapo tuometinio savo darbdavio ir šefo dešiniąja ranka. Apėmus šiokiai tokiai stagnacijai Airijoje, A.Samavičius grįžo į Lietuvą, kur buvo priglobtas po bene žymiausios Lietuvos šefės Aldonos Gečienės sparnu. Kartu su šia, pasak „City Chef“ šefo, „Lietuvos kulinarijos primadona“, A.Samavičius kūrė restorano „Imperial“ virtuvės veidą.
Ir trijų „City Chef“ įkūrėjų versle ilgainiui liko du - J.Gvozdiovas ir A.Samavičius - kiekvienas jų turi savo aistras ir atsakomybės sritis. J.Gvozdiovas į maisto gaminimą kišasi mažiau - prižiūri verslo procesus, skaičiuoja bei planuoja, o štai kone fanatiškai barbekiu kultūra susidomėjęs A.Samavičius pasakoja pats su malonumu dirbantis daugybę su tuo susijusių darbų - jam patinka ir konstruoti mėsos rūkyklą, ir išsirinkti geriausias malkas, ir kuo kokybiškesnę mėsą, ir kurti meniu.
„City Chef“ meniu: nuo mėsos iki burgerių ir salotų
Tiesą sakant, net kiek pribloškia „City Chef“ šefo užsidegimas viską daryti patiems - maistas čia ruošiamas tik iš šviežios mėsos, visi padažai gaminti pačių (ypač didžiuojamasi BBQ padažu su šokoladu), limonadai taip pat, salotos - šviežios ir puikios, pagal A.Samavičiaus receptą specialiai restoranui gaminta chorizo dešra liežuvį kutena maloniu aštrumu. Beje, pamaloninti „City Chef“ bus ir (vis dar madingųjų) burgerių mėgėjai - ypač gardus čia burgeris, ruošiamas būtent su chorizo mėsa (ji išverčiama iš chorizo dešros ir iš mėsos formuojamas paplotėlis). Nepaisant to, jog absoliuti dauguma patiekalų mėsiški, su šeima ar kompanija čia užklydęs vegetaras taip pat bus pamaitintas - burgeriu ar dviguba porcija salotų.
A.Samavičius net neslepia, jog jam, kaip ir daugeliui šefų, patinka dirbti su mėsa: „Negalėčiau kelias valandas rūkyti morkų ir daržovių“, - kvatojasi pašnekovas, aistringai panirstantis į eksperimentus su rūkoma bei kepama mėsa. Įdomu, jog JAV, kur barbekiu kultūra viena stipriausių, A.Samavičiui dar netekę būti, tačiau iš užsienio jis siunčiasi knygas, jas studijuoja ir gali tiesiog cituoti savo mėgstamų barbekiu meistrų žodžius. Jų knygų prikrautos net lentynos šalia „City Chef“ virtuvės.
Dienos pietūs, vėlyvieji pusryčiai ir nemokami ledai
Stacionariame restorane pradėję nuo vakarinio formato, gana greitai „City Chef“ paankstino atsidarymo laiką - dabar darbo dienomis čia galima suvalgyti dienos pietus, o sekmadieniais laukia vėlyvųjų pusryčių meniu, kuriame - ir mėsa, ir Benedikto kiaušiniai, ir amerikietiški blyneliai... Skanėstų šioje vietoje netrūkta, o vienas jų - netgi nemokamas! Pagrindinės restorano salės kampe stovi ledų aparatas, iš kurio ledų į ragelį kiekvienas gali įsipilti pats. Puiki idėja - ir linksma, ir skanu!
Ateities planai ir patarimai lankytojams
Šią žiemą didysis savininkų džiaugsmas ir rūpestis - naujasis restoranas, o kaipgi vagonėliai? J.Gvozdiovas ir A.Samavičius tikina, jog atėjus šiltajam sezonui jie ir vėl pajudės į renginius, šventes. „Toks modelis pats geriausias - savas cechas, restoranas, maisto vagonėliai, yra ir daugiau planų“, - prasitaria darbo dienai restorane pradedantis ruoštis A.Samavičius, o pabaigai dar pažeria kelis patarimus tiems, kas lankysis barbekiu restorane:
- Barbekiu restorane kone įprasta ragauti įvairios mėsos miksą - rinkitės tokį ir taip išbandykite daugiau skonių (pavyzdžiui, „City Chef“ siūlo rinktis mėsos padėklą, kurį sudaro 3 mėsos ir 2 garnyrai).
- Jei užsisakėte burgerį, neiškonstruokite jo, nesinaudokite peiliu ir šakute, o tiesiog nepamirškite jo švelniai rankomis paspausti - taip jis tilps į burną ir nesuplyš, neišsidraikys.
- Gerai mėsai padažo reikia nedaug, nes jis neturi užgožti mėsos skonio. Būtent dėl to padažo porcijos barbekiu restoranuose patiekiamos nedidelės.
- Verčiausia rinktis vidutiniškai žalią (medium rare) mėsą. Tokia ji sultingiausia, geriausio skonio. Žinokite, jog jums užsisakius pilnai iškeptos mėsos, šefui visada šiek tiek suspaudžia širdį - nes jūs lengva ranka atsisakėte geriausiai paruoštos mėsos. Tačiau, žinoma, spręskite patys.
Viskas prasideda nuo didelio noro ir šiek tiek pinigų - taip nutiko ir su gatvės maisto ambasadoriais „City Chef“, kurie kelerius metus po Lietuvą klajoję savo „fudtraku“, šiemet ryžosi naujam etapui ir atvėrė užeigos duris sostinės centre. Naujų užeigų šeimininkai neretai pernelyg optimistiškai vertina verslo aplinką, tačiau reikia tikėtis, kad dvi vasaras ant ratų praleidę „City Chef“ kūrėjai, supranta situaciją ir pasiraitoję rankoves įrodys (teisingiau, jau kurį laiką gana sėkmingai įrodinėja), kad darbais, o ne žodžiais skrandį myli. Kaip ir priklauso gatvės maisto oazei, valgiaraštis nėra pergrūstas - keturių rūšių puikaus skonio mėsainiai, šonkauliai, sparneliai, mažesni užkandžiai ir apsirijėliams skirta didžiulė mėsos lėkštė.
Toje vietoje - ant Basanavičiaus-Pylimo g. kampo seniau veikė kažkoks ETNO baras, kuriame apsilankyti taip ir nesuspėjau. Bet kiek mačiau per langus, interjeras labai nesikeitė. Mes atlėkėm labiau ištroškusios bendravimo nei maisto, jau po pietų srauto, taigi aptarnautos buvo greitai ir efektyviai.
Šiandien man žodis „demokratiškas“ yra antonimas žodžiui „overpriced“, taigi šią vietą, priminusią amerikietiško stiliaus užkandinę, apibūdinčiau kaip pakankamai demokratišką.