Ar juoda duona vis dar išlieka mums tokia svarbi, o gal net šventa, kaip buvo kadaise? Esu įsitikinęs, kad lietuvio namuose ant lietuviško stalo juoda duona visada buvo ir visada bus. Ir duona visada turės tam tikrą šventumo simbolį. Tai yra mūsų genuose.
Tradicijos ir šiuolaikinės interpretacijos
Kaip kadaise kepė duoną iš pagrindinių ingredientų - ruginių miltų, vandens, su mielėmis ar be mielių, su kmynais ar be jų, tokią mes ją ir kepame. Daug dėmesio skiriame tam, kad receptai nenutoltų nuo senųjų receptūrų. „Vilniaus duona“, „Bočių duona“, „Rugelis“ - tai produktai, pagaminti pagal receptus, kuriems jau daugiau nei 30 metų, ir mes jų nekeičiame. Tad skirtumas tik tas, kad esame didelė įmonė ir duona pas mus kepama pramoniniu būdu. Tačiau rezultatas tas pats, kuris būdavo ir anksčiau - duona yra skalsi, duona yra tikra, duona yra mėgstama.
2015 m. pabaigoje pradėjome kepti duoną, kuri yra 100 proc. ruginė - „Autentiška bemielė duona“. Taip, ją iškepti kainuoja brangiau, užtrunka ilgiau, bet jei vartotojui tai patinka, mes tą darome.
Natūralu - juk esame pasaulinės kompanijos dalis, tad žinome, kas vyksta Skandinavijoje, pasaulyje, kokios tendencijos duonos rinkoje. Kitas dalykas - keičiasi kartos, ir tai, ką mėgsta jaunas žmogus, yra ne visai tas pats, ką mėgsta vyresnis. Dėl to duonos asortimento pasikeitimas visada buvo ir bus kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Nauji receptai, naujos duonos rūšys, galiausiai - naujos technologijos leidžia sukurti naujoviškesnius produktus. Aš turiu omeny, pavyzdžiui, kvietines sumuštinių duonas - čia yra tikrai daug atradimų, naujų receptų. Pernai iškepėme „Urtės visagrūdę duoną“ - pilno grūdo duoną, gaminamą pagal naujas technologijas iš naujų ingredientų. Ji yra visai kitokia - tokios Lietuvoje dar nebuvo.
Būdami didžiausi duonos gamintojai Lietuvoje, mes madas kuriame. Mes atsižvelgiame į poreikį ir kuriame vis naujus produktus.
Dabar ant mano stalo dažniausiai yra „Autentiška bemielė“ ruginė duona. Vadinasi, meilė duonai persidavė su genais.
Kulinarinė kelionė laiku: autentiškos duonos kepimo tradicijos Šakių krašte
Užmirškite įprastus restoranus ir maisto festivalius. Šakių kraštas kviečia į tikrą kulinarinę kelionę laiku, kur kiekvienas kąsnis pasakoja istorijas, o kiekvienas skonis atskleidžia šimtmečių senumo paslaptis.
Lekėčiuose jūsų laukia ir dar vienas stebuklas - tradicinės duonos kepimas su raugu, kuris „gyvas“ yra išlaikomas jau daugiau nei pusę amžiaus! Šis raugas, paveldėtas iš mamos, yra tikras šeimos lobis, kurį saugo garbinga, jau aštuntą dešimtį metų renkanti vietinė duonos kepėja. Atvykę svečiai ras gerai iškūrentą duonkepę krosnį ir „kalbančią“ - jau gerai iškilusią tešlą. Kol kepa šakotis ar duonutė, paragausite autentiškų kulinarinio paveldo patiekalų.
„Duonos ragaučius“ kvies į tikrą duonos paveldo kelionę. Čia atsiskleis senųjų duonos gamybos tradicijų paslaptys, sužinosite apie skirtingų skonių „išgavimo“ meną bei tešlos brandinimo ir laikymo subtilybes. Ši programa tiks ir mažiesiems lankytojams - vaikai taps ne tik „duonos mokyklos“ mokiniais, bet ir patys galés išsikepti duoną ant laužo.
Lietuviškos virtuvės lobiai Zanavykuose
„Zanavykų ragaučius“ atskleis mažai žinomus lietuviškos virtuvės lobius. Šis autentiškas kulinarinio paveldo kelias supažindins su senąją kaimo virtuve, kurios receptai perduodami iš kartos į kartą. Zanavykai pasidalins iš protėvių paveldėtais patiekalų ruošimo būdais - išmoksite, kaip kepama košelienė, kaip krosnyje ruošiama kopūsto galva ar kaip gaminamas tikrasis vingretas.
Šakių krašte tokių autentiškų kulinarinio paveldo vietų koncentracija yra unikali visoje Lietuvoje. Šakočio ir duonos kepimą galėsite stebėti bet kuriuo metų laiku, tačiau teatralizuotos ekskursijos Gelgaudiškyje vyksta tik gegužės-spalio mėnesiais.
Šakių krašto gastronominės kelionės - tai ne tik skonių atradimas, bet ir tikra kultūrinė odisėja. Čia kiekvienas kąsnis pasakoja istoriją, kiekvienas kvapas perkelia per amžius, o kiekviena akimirka tampa nepamirštama.
Edukacinė programa "Duonelė kasdieninė" Arklio muziejuje
Arklio muziejus Anykščių rajone kviečia į unikalią edukacinę programą, skirtą pažinti duonos kelią nuo rugio grūdo iki kvapnios riekės ant stalo. Ši programa - tai ne tik kulinarinė pamoka, bet ir gyva istorijos pamoka, atskleidžianti duonos svarbą lietuvių kultūroje ir tradicijose.
Programa "Duonelė kasdieninė" - tai trijų valandų trukmės kelionė į duonos kepimo pasaulį, pritaikyta tiek suaugusiems, tiek įvairaus amžiaus mokiniams. Tai puiki galimybė ne tik susipažinti su tradiciniu amatu, bet ir patiems prisiliesti prie duonos kepimo proceso, pajusti jo autentiškumą ir pasimėgauti rezultatu.
Programos metu dalyviai sužino apie rugio kelią - nuo sėjos iki kūlimo ir malimo. Atskleidžiamos duonos rauginimo paslaptys, supažindinama su senovinėmis duonos kepimo tradicijomis. Muziejus suteikia galimybę apžiūrėti autentišką aukštaitišką gryčią su duonkepės krosnimi, kurioje senovėje buvo kepama duona.
Viena iš pagrindinių programos dalių - praktinis užsiėmimas, kurio metu kiekvienas dalyvis gali pats užmaišyti tešlą ir suformuoti savo duonos kepaliuką. Šis procesas leidžia pajusti ryšį su protėvių tradicijomis ir įvertinti duonos kepimo darbą. Kepaliukai kepami tikroje duonkepėje krosnyje, kūrenamoje malkomis, o tai suteikia duonai ypatingą skonį ir aromatą.
Kol duonelė kepa, dalyviai kviečiami pasivaišinti kaimiškomis vaišėmis, paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų ir pasimėgauti jaukiu bendravimu. Taip pat numatytas Arklio muziejaus lankymas, kurio metu galima susipažinti su Lietuvos kaimo istorija ir tradicijomis, susijusiomis su arklių auginimu ir naudojimu žemės ūkyje.
Arklio muziejuje duonos kepimo edukaciją veda Nijolė Kačkuvienė, tradicinių amatų meistrė. Jos neformaliojo mokymo programa "Duonos kepimas (paprasta rauginta duona)" skirta propaguoti tradicinį amatą, skatinti verslumą ir gaminti produktus iš vietinių žaliavų. Programa siekiama išmokyti kepti paprastą raugintą duoną pagal senovinius receptus ir technologijas.
Tautinis paveldas ir duonos kepimo įrankiai
Mokymo programos metu suteikiama informacija apie tautinio paveldo produktus ir jų išsaugojimą. Dalyviai supažindinami su įrankiais, naudojamais duonos kepimo technologijoje, ir mokomi jais naudotis. Taip pat suteikiama žinių apie duonos paruošimo ir kepimo technologiją, leidžiančią suprasti visą procesą nuo pradžios iki galo.
Duona Lietuvoje visada buvo ir yra ypatingas maistas, simbolizuojantis gerovę, šeimos šilumą ir bendrystę. Duona - tai ne tik maistas, bet ir kultūros dalis, atspindinti mūsų protėvių gyvenimo būdą ir vertybes. Edukacinė programa Arklio muziejuje padeda geriau suprasti šią svarbą ir įvertinti duonos kepimo tradicijas.
Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir menas, reikalaujantis žinių, įgūdžių ir meilės. Kiekvienas duonos kepėjas įdeda į savo darbą dalelę savęs, todėl kiekviena duona yra unikali ir ypatinga. Programa Arklio muziejuje leidžia pajusti šį meną ir patiems tapti duonos kūrėjais.
Duona nuo seno jungė bendruomenes. Kepimas dažnai būdavo bendras kaimo moterų darbas, o dalijimasis duona - bendruomeniškumo ženklas. Ši programa Arklio muziejuje skatina bendravimą ir dalijimąsi patirtimi, stiprinant ryšius tarp žmonių.
Programa "Duonelė kasdieninė" įtraukta į Kultūros paso sistemą, todėl ji yra prieinama mokiniams. Dėl programų ir vaišių būtina tartis iš anksto. Suaugusiems kaina - 9,00 Eur (8,00 Eur programa + 1,00 Eur edukacinė priemonė). Norėdami užsiregistruoti ar gauti daugiau informacijos, susisiekite su Arklio muziejumi.
Arklio muziejus - tai ne tik vieta, kur galima susipažinti su Lietuvos kaimo istorija ir tradicijomis, bet ir aktyvus kultūros centras, organizuojantis įvairias edukacines programas, renginius ir šventes. Apsilankymas muziejuje - tai puiki galimybė praleisti laiką turiningai ir įdomiai, sužinoti daug naujo ir patirti nepamirštamų įspūdžių.
Svarbu išsaugoti ir puoselėti duonos kepimo tradicijas, perduoti jas ateities kartoms. Edukacinės programos, tokios kaip "Duonelė kasdieninė", padeda tai padaryti, suteikiant galimybę jaunimui susipažinti su senoviniu amatu ir pajusti jo vertę. Tai investicija į mūsų kultūros paveldą ir ateitį.
Duonos kepimo įmonės Lietuvoje
Štai keletas įmonių, puoselėjančių duonos kepimo tradicijas Lietuvoje:
- „Druska Miltai Vanduo“ - kepykla Vilniuje, garsėjanti rankų darbo bemiele raugo duona.
- „Katu Katu kepyklėlė“ - šeimos verslas Žemaitijoje, gaminantis sveikatai palankesnius produktus.
- „Velželio duona“ - LR Žemės Ūkio ministerijos sertifikuotas Lietuvos tautinio paveldo produktas.
- „MonAmi“ - kepyklėlė, turinti platų natūralaus raugo duonų asortimentą.
- „Kartenos naminė duona“ - juoda ruginė duona, įvertinta tautinio paveldo sertifikatu.
Kaip „užauginti“ raugą?
Tikros duonos pradžia - raugas. Raugo pradžia - vanduo, miltai ir bakterijos, kurios padaro jį „gyvą“. Kepėjai apie jį tik šitaip ir kalbasi - lyg apie gyvą būtybę, kurią reikia auginti kaip kūdikį: maitinti, šildyti, prižiūrėti, rūpintis, išsaugoti... Ir ne kiekvienam pavyksta iš pirmo karto.
Rankų jausmas
Raugintą duoną ir šiandien tik rankomis minko ją gerbiantys bei tradicijų svarbą suprantantys kepėjai namuose ir kepyklėlėse. Juk rankos geriausiai jaučia, kokio lipnumo tešla, kaip ji „jaučiasi“, ko jai trūksta. Nors labai nemoksliškas ir nešiuolaikiškas argumentas, bet rankų jausmas kepant duoną svarbus ir šiandien.
Autentiką sauganti kepyklėlė
Autentiškos, tikros duonos galima išsikepti ne tik namuose. Tokią kepa ir senąsias vertybes puoselėjančios kepyklėlės, kurios remiasi tradicinėmis receptūromis, augina natūralius raugus, itin rūpestingai atrenka sudėtines dalis ir pan. Juk ne tiek svarbu, kur duona kepama, svarbiausia, kiek rūpesčio ir rankų jausmo ji gauna.