Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Apskritai valgymo sutrikimai paveikia iki 5% gyventojų, dažniausiai išsivysto paauglystėje ir jauname amžiuje. Įrodymai rodo, kad genai ir paveldimumas turi įtakos tam, kodėl kai kuriems žmonėms kyla didesnė valgymo sutrikimų rizika, tačiau šie sutrikimai gali kamuoti ir tuos, kurių šeimoje nėra šios būklės.

Dažniausiai pasitaikantys mitybos sutrikimai

Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu.

Nervinė anoreksija

Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Nervinė anoreksija labiau paplitusi tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Pasireiškia neadekvačia baime priaugti svorio ir iškreiptu požiūriu į kūno įvaizdį, svorio suvokimą, kas lemia griežtus mitybos apribojimus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.

Išskiriami du nervinės anoreksijos potipiai. Pirmas, kai yra ribojamas maisto kiekis ar tam tikros maisto grupės, pavyzdžiui, angliavandeniai ar riebalai, skaičiuojamos kalorijos, praleidžiami dienos valgiai ar yra laikomasi sugalvotų tam tikrų griežtų taisyklių, pavyzdžiui, valgomi tik tam tikros spalvos maisto produktai. Šie maisto vartojimo ribojimai dažnai būna stebimi kartu su intensyviu fiziniu krūviu. Antras, kuomet po persivalgymo epizodo seka kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vartojami vidurius laisvinamieji vaistai ar diuretikai, intensyvus sportas, badavimas), taip pat stebimi ir mitybos apribojimai.

Yra matomi ir fiziniai požymiai, kurie leidžia įtarti šį sutrikimą: žymus svorio sumažėjimas per trumpą laiką, nuovargis, blyški oda, alpimo ar galvos svaigimo epizodai, amenorėja, sumažėjęs libido.

Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Badavimas neigiamai veikia visas organizmo sistemas, todėl didėja hipotenzijos, skydliaukės disfunkcijos, osteoporozės, periferinės neuropatijos, nevaisingumo bei kitų negalavimų rizika. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi.

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi).

Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų. Dauguma patiria svorio svyravimus, tačiau svoris nemažėja ir gali išlikti normos ribose ar nedaug padidėjęs.

Bėgant laikui asmuo gali prarasti kontrolę gyvendamas tokiame pavojingame įpročių rate, o tai gali sukelti gėdos, kaltės ir nusivylimo savimi jausmus. Elgesys vis labiau tampa kompulsyvus ir nekontroliuojamas, lemia priklausomybę maistui. Tokia būklė dažnai slepiama ir aplinkinių pastebima tik labai vėlai.

Fiziškai gali būti stebimas dėl vėmimo atsiradęs patinimas aplink žandus ar žandikaulį, nuospaudos ant krumplių, pažeisti dantys, blogas burnos kvapas. Pasikartojantis vėmimas dažnai sutrikdo organizmo elektrolitų balansą ir sukelia įvairias somatines komplikacijas. Padidėja lėtinio gerklės skausmo, rėmens, refliukso, skrandžio ar žarnyno opų, osteoporozės, nevaisingumo, širdies nepakankamumo rizika.

Persivalgymo sutrikimas

Persivalgymo sutrikimas gana tolygiai pasiskirstęs tarp vyrų ir moterų, labiau paplitęs tarp suaugusiųjų. Priešingai nuo nervinės bulimijos, po persivalgymo epizodų nėra būdingas kompensacinis elgesys. Būdingas greitas valgymas, valgymas nepaisant sotumo jausmo ir diskomforto. Persivalgymo epizodai stebimi esant stresui, pykčiui ar nuobodžiaujant. Šie žmonės nelinkę kalbėti apie savo valgymo įpročius ir dažniausiai valgo vieni.

Didėja osteoartrito, lėtinių inkstų ligų, padidėjusio cholesterolio rizika, kuri gali nulemti insulto, diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.

Rizikos faktoriai

Mitybos sutrikimams vaikystėje atsirasti įtakos gali turėti įvairūs rizikos faktoriai. Šie faktoriai gali padidinti vaiko jautrumą arba palankias sąlygas susidaryti mitybos sutrikimams. Kai kurie iš svarbiausių rizikos faktorių yra:

1. Genetika: paveldimi veiksniai gali ženkliai prisidėti prie mitybos sutrikimų rizikos. Jei šeimoje buvo anksčiau mitybos sutrikimų atvejų (pvz., anoreksija, bulimija), vaikui gali būti didesnė tikimybė susidurti su panašiais sutrikimais, dėl to svarbu žinoti savo šeimos medicininę istoriją.
2. Papildomi sutrikimai: Autizmas, Dauno sindromas, protinės negalios ar kiti sutrikimai gali turėti įtakos vaiko mitybai.
3. Psichologiniai veiksniai: individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelis nerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi arba stresas, gali padidinti mitybos sutrikimo išsivystymo riziką.
4. Socialiniai veiksniai: aplinkos veiksniai, tokie kaip pritapimas prie aplinkos ir kitų vaikų, idealizuojamas kūno tipas, socialinių medijų spaudimas ir nepalankus draugų grupės arba mokyklos klimatas, taip pat gali sukelti stresą ir padidinti mitybos sutrikimo riziką.
5. Išoriniai veiksniai: ekonominiai sunkumai, maisto nepakankamumas arba kitos išorinės sąlygos, galinčios trukdyti tinkamam maisto vartojimui, taip pat gali būti rizikos faktoriai mitybos sutrikimams.
6. Paveldimumo veiksniai: tam tikri fiziniai ir psichologiniai veiksniai, kurie gali būti paveldimi iš šeimos narių, taip pat gali padidinti mitybos sutrikimo riziką.

Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Visi turime skirtingą santykį su maistu.

Ką daryti, jei įtariate mitybos sutrikimą?

Ankstyvas valgymo sutrikimų nustatymas svarbus sėkmingiems gydymo rezultatams. Praktikoje nuo pirmųjų simptomų iki pirmojo gydymo pradžios praeina vidutiniškai 4 metai, kartais gali būti 10 ar daugiau metų. Jei gydymas pradedamas per 1,5 - 3 metus ar mažiau prasirgus valgymo sutrikimais dažnai matomas teigiamas atsakas į palyginti trumpalaikį gydymą. Net 60 % pacientų, kurie kreipiasi dėl valgymo sutrikimų, stebimas pilnas pasveikimas po gydymo. Norint užkirsti kelią sutrikimo vystymuisi, būtina žinoti, kaip pamatyti ženklus, kurie aiškiai parodo, kad yra problema, kurią reikia išspręsti.

Atviras bendravimas yra būtinas norint išvengti vaikų ir paauglių valgymo problemų. Norėdami išvengti paauglių valgymo sutrikimų, turėtumėte pasikalbėti su sūnumi ar dukra apie valgymą ir kūno įvaizdį. taip pat geri įpročiai ir sveikas gyvenimas. Tai gali būti nelengva, tačiau labai svarbu pradėti tai daryti kuo greičiau.

Kaip padėti vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų

Vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų, gali prireikti kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, kuria siekiama atkurti sveiką mitybą ir pagerinti jo fizinę bei psichinę gerovę. Štai keletas būdų, kaip galima padėti vaikui turinčiam mitybos sutrikimų:

1. Profesionalus pagalbos ieškojimas: pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į specialistus, tokius kaip gydytojai, mitybos specialistai, psichologai ar terapeutai, kurie turi patirties gydant mitybos sutrikimus.
2. Individualizuotas gydymas: svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas konkretaus vaiko poreikiams ir būtų teikiamas individualizuotai.
3. Šeimos palaikymas: šeimos palaikymas yra labai svarbus vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų. Šeimos nariai turėtų būti supažindinti su vaiko gydymo planu ir būti palaikymo šaltiniu, kad galėtų teikti emocinę ir psichologinę paramą bei taip pat elgtis ir namuose.
4. Sveikos mitybos mokymas: svarbu, kad vaikas būtų supažindintas su sveikos mitybos principais ir įgautų gebėjimus pasirinkti tinkamą maistą.
5. Stabilus ir struktūruotas valgymo tvarkaraštis: reguliarus valgymo tvarkaraštis gali padėti vaikui su mitybos sutrikimais sukurti struktūrą ir saugumą susijusią su valgymo procesu.
6. Streso ir emocijų valdymo įgūdžių mokymas: mokymasis valdyti stresą ir emocines reakcijas gali būti naudingas vaikui, kuris kenčia nuo mitybos sutrikimų, kad jis galėtų geriau tvarkytis su iššūkiais patiriamais valgymo proceso metu.
7. Komunikacija ir atvirumas: svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamas apie savo jausmus ir sunkumus. Komunikacija su vaiku, supratimas ir atvirumas gali padėti jį palaikyti terapinio proceso metu.
8. Sveikos gyvensenos skatinimas: be sveikos mitybos principų, svarbu skatinti vaiką būti aktyviu ir užsiimti fizinėmis veiklomis, kad būtų palaikoma bendra kūno gerovė.
9. Sensorinė integracija: specialūs pratimai susiję su jutimų integracija, kurie padeda mažinti jautrumą bei nemalonius pojūčius susijusius su maistu.

Valgymo sutrikimų gydymas

Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Valgymo sutrikimų gydymas yra specializuotas pagal valgymo sutrikimo tipą, tačiau dažniausiai apima kognityvinę elgesio, psichodinaminę ar psichoanalitinę terapiją, dietologo konsultacijas, mokymą apie tinkamą mitybą, gydytojų konsultacijas, kartais medikamentus.

Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Dažniausiai tenka gydyti ne tik psichologinį sutrikimą, bet ir jo sukeltas pasekmes - fizinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų.

Statistika

Valgymo sutrikimų paplitimas pasauliniu mastu padidėjo nuo 3,4 iki 7,8 proc. (nuo 2000 iki 2018 metų) ir beveik 70 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių valgymo sutrikimų. Nors šie sutrikimai gali paveikti bet kokios lyties ar amžiaus asmenis, didžiausia valgymo sutrikimų rizika iškyla paaugliams ir jaunoms moterims, tai yra pripažinta kaip trečia dažniausia šios grupės lėtinė liga.

Atlikti tyrimai rodo, jog net 70 proc. suaugusių moterų yra nepatenkintos savo kūno svoriu. Suaugę, kurie serga diabetu, turi 2,4 karto didesnę valgymo sutrikimų išsivystymo tikimybę.

---