Dienos pietūs yra svarbi daugelio iš mūsų gyvenimo dalis, o ypač, jei dirbame biure ir šiai dienos rutinai turime ribotą laiką.
Dienos pietų kaina skirtingų šalies miestų maitinimo įstaigose skiriasi gana netikėtai. Pavyzdžiui, jei Vilniuje vidutinė pietų komplekso kaina balandį siekė 7,5 euro, Utenoje, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, teko mokėti daugiausiai - 8,34 euro. Pigiausiai papietauti buvo galima Mažeikiuose - už 5,45 euro.
Valstybės duomenų agentūros pateikiami duomenys atskleidžia, kiek skirtinguose Lietuvos miestuose ketvirtą metų mėnesį vidutiniškai kainavo dienos pietūs, užsisakant sriubos ir pagrindinį mėsos ar žuvies patiekalą. Lyginamo patiekalo svoris nenurodomas.
Vidutinė dienos pietų kaina Lietuvoje minimu laikotarpiu siekė 7,3 euro. Brangiausiai dienos pietūs atsiėjo Utenoje - čia vidutinė kaina buvo 8,34 euro, vėliau sekė Šiauliai - čia papietauti kainavo.
Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur - 7 ar daugiau.
Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8-13 proc. ir taip buvo kasmet. Vis tik maisto produktai brango net 30 proc., tad nekelti kainų tiesiog nepavyksta. Tikėtina, kad jos kils ir toliau.
Dienos pietų kainos skirtingose maitinimo įstaigose
Vieno dienos pietų patiekalo kaina - iki 7 eurų. Kaune esančios valgyklos „Sideta“ atstovė nurodė, kad kaina, renkantis sriubą ir antrą patiekalą, gali būti nuo 2,30 iki 6,90 euro.
Restorano Vilniuje „Vaflių namai“ vadovė Marta Radzienė teigė, kad pietums visuomet siūloma sriuba, vasarą - salotos ir karštas patiekalas, rudenį ir žiemą - du karšti patiekalai pasirinktinai. Ji nurodė, kad sriubos kainos svyruoja nuo 1,70 iki 1,90 euro, salotos ir karštieji patiekalai kainuoja nuo 6,60 iki 7 eurų.
Ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir Mažeikiuose, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose esančias kavines („Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“ „Manami“ ir kt.) valdančios „Amber food“ grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė įvardijo, kad su lojalumo kortele dienos pietūs būna pigesni. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja 1,20 euro. Salotų kaina svyruoja nuo 4 iki 5,40 euro, karštų patiekalų - nuo 5,10 iki 6,70 euro, lietuviškų patiekalų - nuo 4,40 iki 5,50 euro.
Visos dienos maitinimą vaikų darželiams, stovykloms ir mokykloms Vilniuje teikiančios įmonės „Confetti“ projektų vadovė Rasa Domarkienė nurodė, kad kiekvieną dieną klientams siūlo 2 sriubas ir 5 pasirenkamus patiekalus su garnyru, tarp jų - ir vegetariškus. Anot R. Domarkienės, dienos pietų komplekso (sriuba ir antras patiekalas) kaina yra 6,50 euro, o stalo vanduo su citrina siūlomas nemokamai.
Nemokama sriuba pritraukia klientus
Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkai bei kulinarai Audrius ir Kristina nurodė, kad pietums žmonės nori mėsos, paukščio (dažniausiai vištiena) ir žuvies. Audrius įvardijo, kad karštas patiekalas kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, tačiau klientams sriuba - nemokamai.
„Jei žmonės tą karštą patiekalą užsisako be sriubos, tai gal tie 5 eurai ir yra brangu. Bet, jei valgai karštą patiekalą ir dar sriubą - pas mus išeina pigu. Kai pasakai, kad sriuba dovanų, tai ją ima 98 proc. žmonių. Kai kurie išsinešimui paima, sako, kad vaikui parneš namo, kiti - kad darbe vėliau suvalgys. Be to, pas mus žmogus viską mato, rodo pirštu, o mes kraunam. Būna, prašo daugiau daržovių ar padažo - dedam, negaila. Gramų netaupom“, - pasakojo kulinaras.
Kainų kilimas ir taupymo strategijos
„Amber food“ atstovė neslėpė, kad infliacija, energetikos kainų ir atlyginimų augimas brangina tiek visą maistą, tiek atskiras produktų grupes. „Nors dienos pietus stengiamės branginti tik tuomet, kai nebelieka kitų išeičių, kasmet jie brango apie 12 proc. Kasdien mieste valgantys žmonės linkę taupyti, todėl dažniausiai naudojami pigiau pagaminami receptai ir mažiau komplikuotos gamybinės linijos, kai virėjams nereikia gaminti keliasdešimt skirtingų patiekalų vienu metu“, - dėstė L. Nikonovaitė.
„Vaflių namų“ vadovės teigimu, šiemet patiekalų savikaina yra išaugusi net 30 proc., tad dienos pietų kainos pakilo apie 10-13 proc. Ji neslėpė, kad visad galima rasti pigesnių produktų, bet tuomet suprastėtų ir kokybė.
M. Radzienės teigimu, dienos pietums restoranai ruošiasi iš anksto, o tai leidžia pasiūlyti patiekalus mažesne kaina nei meniu patiekalai. „Mes išverdame keliasdešimt porcijų sriubos ir iš anksto pasiruošiame tokiam pat kiekiui salotų ar karštųjų patiekalų. Tai leidžia sumažinti apkrovimą virtuvėje. Dėl to sunaudojama mažiau dujų ar elektros, be to, perkant produktus didesniais kiekiais, jų kainos mažėja“, - pasakojo pašnekovė.
Klientų jautrumas kainoms
Vaikams maistą tiekiančios „Confetti“ atstovė neslėpė, kad dienos pietų komplekso kaina per metus pakilo apie 8 proc.
„Al Fresco“ savininkas teigė, kad kaina - jautri tema: „Vakare, kai išeini kur nors atsipalaiduoti ir pamatai, kad kepsnys prabrango nuo 10 iki 13 eurų, alus - nuo 4 iki 5 eurų, o vietoje pusės litro liko tik 0,4, galvoji: dzin, man čia patinka, aš vis tiek čia eisiu. Bet, jeigu valgykloj dienos pietų kaina padidėjo 50 centų, tai iš karto: neįmanoma pragyvent Lietuvoj, čia tos kainos nesąmoningos, plėšia nuo mūsų! Būna daug irzesio, bet galų gale praeina.“
Audrius atskleidė, kad, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio mėnesį vištienos krūtinėlės porcija kainavo 4,30 euro, dabar - 5,50 euro. Pašnekovas neslėpė, kad kitais metais gal kainą teks ir kelti, nes brangsta darbuotojai, patalpų nuoma. Ir pridūrė, kad vis tik su kainų kėlimu valgykloms reikia elgtis atsargiai, nes dienos pietums žmonės tikrai labai taupo.
Stabilumas kainų atžvilgiu
Valgyklos „Sideta“ atstovė teigė, kad kainų šiemet nekeitė, nes nori išlaikyti esamus klientus. Anot pašnekovės, kainos gerokai - apie 30 proc. - kilo praėjusią vasarą, kuomet buvo didelis elektros ir dujų kainų šuolis: „Toks kilimas buvo skaudus visiems, todėl stabilizavusis energijos kainoms laikome ir kainas tame pačiame lygyje, nors šiemet brango ir daržovės, ir mėsa.“
Klaipėdos restorano „Grynas maistas“ vadovas Deividas Kučinskas nurodė, kad pigiausia yra sriuba (1,20 euro), karšt patiekalai kainuoja nuo 4,50 iki 5 eurų, salotos - 3 eurus, šaltibarščiai - 2,80 euro. Gira, kompotas ar kefyras - 40 centų. Jis atskleidė, kad kainų šiemet nekėlė - per pastaruosius 2 metus vienos porcijos kaina pakilo tik 10 centų, nors žaliavos brango 30 proc., taip pat kelissyk augo išlaidos elektrai ir dujoms.
Paklaustas, kaip restoranui pavyko išlaikyti tas pačias kainas, pašnekovas atsakė, kad buvo itin daug skiriama marketingui, stengiamasi aptarnauti kuo daugiau žmonių. „Aptarnaujant kuo didesnį klientų kiekį galima išlaikyti mažesnes kainas. Nemažai turime klientų, dideli srautai, todėl kol kas išeina uždirbti. Jei vėl kils kainos - matau, kad kyla jau elektros kainos - spalį-lapkritį galimai didinsime kainas bent 10 centų tai tikrai“, - dėstė D. Kučinskas.
Kainų skirtumai didžiuosiuose miestuose
LRT.lt pabandė suskaičiuoti, kiek pinigų teks skirti pietums didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Patiekalo kaina buvo skaičiuojama į ją įtraukiant dienos sriubą bei pagrindinį dienos patiekalą. Pastebėta, kad patiekalų asortimentas - labai įvairus, nuo žemaitiškų blynų ar „Jūratės“ kotletų iki „donburi“ su kiaulienos šonkauliais ar kišo su jūros gėrybėmis ir gražgarstėmis. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Kaune ir Vilniuje buvo galima rasti daugiau išskirtinių patiekalų nei kituose miestuose. Dažniausiai pasitaikantis patiekalas meniu - „Cezario“ salotos, vištienos krūtinėlės arba kiaulienos nugarinės kepsniai.
Vilniuje, įvertinus 49 kavinėse siūlomų dienos pietų kainas, suskaičiuota, kad dienos pietų kainos vidurkis (pagrindinis patiekalas ir sriuba) siekia 5,67 euro, o kainų mediana (vidutinė kaina) - 5,5 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina Vilniaus kavinėse - 3,9 euro. Didžiausia užfiksuota kaina - 8,5 euro. Tiesa, verta pastebėti, kad didžiausia dienos pietų kaina buvo užfiksuota restorane „Telegrafas“.
Kaune už dienos pietų rinkinį teks pakloti kiek mažiau. Kainos vidurkis - 5,3 euro, o mediana - 5,2 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina - 4 eurai. Klaipėdoje kainos vidurkis siekia - 5,05 euro, o mediana - 4,95. Šiauliuose ir Panevėžyje buvo užfiksuotos mažiausios dienos pietų kainos. Šiauliuose kainos vidurkis siekė 4,46 euro, o mediana - 4,4 euro.
LRT.lt pabandė pasidomėti, kiekgi dienos pietūs kainuodavo Vilniuje ar kituose miestuose prieš penkerius metus. Ilgą laiką Lietuvoje veikiančių 6 didžiausių tinklinių restoranų paprašyta pateikti statistiką. A. Matusaitės teigimu, lyginant kainų skirtumus prieš penkerius metus ir dabar, pastebimas 9-20 proc. Tačiau pasižvalgius internete, galima rasti, ir kitokių pavyzdžių. Dar 2014 metais vienoje iš Vilniaus kavinių buvo siūloma pavalgyti dienos pietus už 9,99 lito (2,99 euro). Patikrinus tos pačios kavinės dienos pietų kainas 2019 metais, galima pastebėti didelį skirtumą. Dabar dienos pietūs toje pačioje vietoje kainuoja 5,5 euro (18,9 lito). O tai yra 89 proc.
Kainų įtakos veiksniai
„Per pastaruosius 10 metų kavinėse dirbančių darbuotojų darbo užmokestis didėjo daugiau nei 50 proc. Brango ir maisto produktai, tačiau jų kainų didėjimas nebuvo toks spartus, kad galėtų taip stipriai padidinti kavinių maisto kainas“, - sako N.
Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad jis pats dienos pietus valgo kavinėje, o išleidžia apie 5 eurus ar daugiau. „Priklauso nuo to, su kuo ir kur einu pietauti“, - sako N.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie maitinimo sektorių siūlo atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų jis sparčiai augo. Pavyzdžiui, dar 2007 metais maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos pajamos siekė 392 mln. eurų, o 2017 metais šis skaičius kilo apie 60 proc. - iki 632 mln. Lietuvos maitinimo paslaugų sektoriaus stiprėjimą rodo ir kita iškalbinga statistika.
„2007 metais maitinimo įmonių apyvarta vienam gyventojui siekė 122 eurus, o 2017 metais - jau 223 eurus. Tai yra beveik dukart daugiau nei prieš krizę. Nors įtakos šiam augimui turėjo ir sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvoje, tačiau šiuo metu pastebimas spartus maitinimo įmonių apyvartos augimas rodo, kad esminį poveikį visgi turėjo palankios situacijos Lietuvos darbo rinkoje aspektas“, - mano „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas.
„Antrąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., o maitinimo įmonių apyvarta augo net 12,3 proc. Toks spartus augimas puikiai iliustruoja didėjančias Lietuvos vartotojų pajamas ir itin palankią situaciją darbo rinkoje - aukštą užimtumą, žemą nedarbą ir jau prieškrizinį lygį pasiekusį Lietuvos vartotojų optimizmą. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau leidžia sau vartoti maistą ne namuose, o kavinėse ir restoranuose“, - sako A. Izgorodinas.
Paklaustas, kokios pasekmės galėtų kilti šalies ūkiui, jei staiga užsidarytų visos maitinimo įstaigos, A. Izgorodinas atsakė: „Paskutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad maitinimo sektoriuje užimta beveik 36 tūkst. darbuotojų, arba beveik 4 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Kitas svarbus niuansas - jeigu bendras darbuotojų skaičius Lietuvoje dar nesiekia prieškrizinio lygio, maitinimo sektoriuje darbuotojų skaičius yra 8 proc. didesnis nei prieš krizę. Tai reiškia, kad dėl stiprėjančio vidaus vartojimo maitinimo sektoriaus poveikis Lietuvos darbo rinkai sustiprėjo“, - maitinimo sektoriaus svarbą šalies ūkiui nurodo A. Izgorodinas.
„Tai, kad žmonės ieško, kur pavalgyti, matome ir pagal savo svetainės lankomumą. Pastebime, kad nuo 10:30 val. iki 12:30 val. jos aktyvumas padidėja apie 40 proc., o tai rodo, kad žmonės ieško, kurioje vietoje galėtų papietauti“, - sako L. Tamošiūnas.
Paklaustas, ar pietauti į kavines vaikšto tik didžiųjų miestų gyventojai, ar ir regionuose gyvenantys lietuviai, įmonės vadovas teigia, kad pietus valgyti kavinėje yra populiariau didmiesčiuose. L. Tamošiūnas: „Įprastai miesto gyventojai renkasi arčiausiai jų darbovietės ar net pačioje darbovietėje, verslo centre esančią kavinę, restoraną ar valgyklą.
Gyventojų nuomonės apie kainų pokyčius
Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga. Tačiau nemaža dalis gyventojų pastebi, kad ir dienos pietūs pabrango ir tapo įperkami ne visiems. Štai vilnietė Emilija pasidalijo restorano meniu, kur neseniai valgė dienos pietus. „Sriuba ten kainuoja 2,49 euro arba 2,99 euro, o pagrindiniai patiekalai po 6,99. Taigi už dviejų patiekalų pietus ir gėrimą teko sumokėti daugiau nei 10 eurų“, - skaičiavo mergina.
Kaunietė Viktorija pasakojo, kad dienos pietų kaina priklauso nuo kavinės ar restorano. „Kuo paprastesnė vieta, tuo bus pigiau, kai kur pavalgyti galima ir už 5 eurus, tačiau prabangesnėje vietoje už dienos pietus teko sumokėti ir 15 eurų“, - pasakojo moteris. Ji tikino, kad vis dažniau pietus gamina namuose ir įsideda į darbą. „Taip kur kas pigiau. Jeigu už pietus mokėsiu po 10 eurų, per mėnesį išeis jau 200 eurų. Nenoriu tiek pinigų tiesiog pravalgyti. Namuose pietus pagaminu dvigubai pigiau“, - sakė ji.
Tuo metu mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės tikina, pietūs kavinėje gali atsieiti ir 2,5 euro. Eglė iš Biržų pasakojo, kad dirba netoli picerijos. „Dažniausiai ten ir valgau, tačiau nors maitinimo įstaiga ir vadinasi picerija, ten galima užsisakyti ir sriubos, salotų, įvairių užkandžių. Dabar, vasarą pietums dažniausiai užsisakau šaltibarščius, kurių kaina siekia 3 eurus ir ketvirtadalį picos, jis kainuoja apie 2,5 euro. Jeigu jaučiuosi mažiau alkana valgau tik picą. Taigi pietūs Biržuose gali atsieiti vos 2,5 euro“, - skaičiavo moteris. Ji tikino, kad apsilanko ir kitose Biržų kavinėse, tačiau dar niekur už dienos pietus neteko sumokėti 10 eurų. „Už tiek jau ir vakarienė išeitų, pietums dažniausiai užtenka 5-6 eurų“, - sakė ji.
Tuo metu Naujoje Akmenėje gyvenanti Jolanta irgi pasakojo, kad dienos pietums daugiau nei 5 eurų niekada neišleidžia. „Sriuba pas mus kainuoja virš euro, o pusė porcijos - 0,8 euro. Balandėliai 4,8 euro, o pusė porcijos - 3,3 euro, lietiniai su mėsa ir sūriu kainuoja 4,5 euro, o pusė porcijos - 3,2 euro“, - kainas vardijo moteris. Ji tikino, kad kainos pastaruoju metu nesikeitė. „Nepastebėjau, kad kavinėse būtų pabrangęs maistas. Žinoma, kiekvienais metais kainos po truputį kyla, tačiau ne drastiškai. Tačiau Naujosios Akmenės gyventojai pietums dažniausiai renkasi paprastas kavines, o į prabangesnes vietas užsuka savaitgaliais“, - pasakoji ji.
Restoranų sektoriaus iššūkiai
Tuo metu šefas ir Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas pasakojo, kad nuo Naujųjų metų apyvartos kritimas daugelyje kavinių buvo apie 20-30 proc. „Kiek šnekėjom su kolegomis, vasaris buvo tragiškas mėnuo visiškai. Visi daugiau ar mažiau pradėjo kelti kainas dėl grąžinto PVM tarifo. Prie viso to grožio dar kilo minimalioji mėnesinė alga. Tuo metu žmonės mažiau vaikšto į restoranus, apyvartos krenta. Dabar jau visi supranta, kad nėra kito kelio, kaip tik kompensuoti visa tai atleidžiant žmones. Taigi dabar po truputį vyksta atleidimai“, - maitinimo įstaigų vardu atviravo pašnekovas.
Vis tik jis pridūrė, kad tai padeda ne visiems - dalis verslų keliauja link bankroto. L. Čeprackas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors vasara restoranams dažnai būna pelningas sezonas, reikia nepamiršti, kad bijodami karo nemažai pasiturinčių žmonių, kurie labiausiai ir mėgsta lankytis kavinėse, prisipirko NT Ispanijoje, Italijoje ir kitur. „Tai nė kiek nereikėtų abejoti, kad vasaros metu jie išveš savo šeimas svetur. Juk pirmi metai, kaip tie NT nupirkti - žinote, kaip smalsu išvažiuoti, pabūti toje naujoje vietoje. Taigi, didelė dalis pasiturinčių žmonių pinigus leis ne Lietuvos pajūryje, o užsienyje, o tai atneš tik dar labiau sumažėjusias restoranų pajamas“, - akcentavo šefas.
Jis pabrėžė ir tai, kad anksčiau turistai kompensuodavo vasarą svetur išvykstančius lietuvius, tačiau dabar užsieniečių mažai, nes visi bijo karo grėsmės.
Ekonomistų įžvalgos
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi pastebėjo, kad žmonės pinigų turi, tačiau restoranuose lankosi rečiau. „Per šiuos metus restoranų apyvarta nukrito beveik 9 proc. O gegužę buvo fiksuotas 11 proc. kritimas. Restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris gyventojams tapo skausmingas. Žmonės ėmė mažiau leisti pinigų restoranuose“, - pastebėjo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, nepaisant sudėtingos situacijos, restoranai kainų nemažins. „Nesutikčiau, kad restoranų kainų augimas susijęs su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grįžimu į pradinį 21 proc. lygį. Kainos augo, nes didėjo atlyginimai. O ateityje situacija darbo rinkoje aštrės, matysime darbuotojų trūkumą. Tai palies ir restoranų bei kavinių segmentą. Dėl kylančių atlyginimų restoranai negalės mažinti kainų. Todėl ateityje sulauksime restoranų ir kavinių bankrotų. „Rizikos zonoje atsidurs vidutinės klasės restoranai. Tuo metu pigiausio ir brangiausio segmento restoranams - bankroto rizika mažiausiai gresia. Apyvartos daugiausiai ir mažėja būtent vidutinės klasės restoranuose ir kavinėse. Kainos jose pasiekė tokį lygį, kuris nepatinka vartotojams“, - pastebėjo A. Izgorodinas.
Jis pastebėjo Lietuvoje tam tikrą paradoksą. „Gyventojai turi pinigų restoranams, tačiau nenori jų ten leisti. Psichologinis aspektas jiems neleidžia tiek mokėti, kiek prašo restoranai“, - sakė ekonomistas.
Ekstremalios kainos ir ekonomistų komentarai
Kaina apstulbino 18 Eur, tiek, kaip tikino, dabar gali tekti pakloti už dienos pietus sostinėje esančiame restorane „La Pepa“. „Negaliu patikėti“, - pats socialiniuose tinkluose dalydamasis nuotrauka rašė Saulius. Prie nurodytos kainos - ir meniu, kuriame išvardyti ir visos savaitės dienos pietų patiekalai. Štai pirmadienį ir ketvirtadienį už 18 Eur dienos pietums siūloma dienos sriuba, „La Pepa“ skrebutis ir naminis desertas. Antradienį - dienos sriuba, perlenktas ispaniškas pyragėlis „Empanada“ ir naminis desertas. Trečiadienį - dienos sriuba, vištienos krūtinėlė ir naminis desertas, o penktadienį vištieną keičia lašiša. „Kažką, matyt, būsiu praleidęs. Galvoju, esu Osle, ar Vilniuje“, - rašė Saulius. Kiti internautai soc. tinkle svarstė, kad tokie dienos pietūs beveik prilygsta dienos uždarbiui.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, komentuodamas tokią kainą, tikino, kad tai galime vadinti ekstremumumu. „Dienos pietų kaina yra apie 7-8 Eur Vilniuje. O tai - nišinė maitinimo vieta su tam tikra auditorija. Maitinimo paslaugos bendrai per metus yra pabrangusios apie 9-10 proc., kas reiškia, kad kainos kyla. Visgi vidutinis darbo užmokestis šiemet auga labai panašiai“, - kalbėjo ekonomistas. Anot jo, bendrai reikia nepamiršti, kad nuo šių metų maitinimo įstaigoms buvo grąžintas pilnas PVM, taip pat augo kitos maitinimo paslaugų sąnaudos.
Kaip pridūrė, matyt, šiuo atveju, 18 Eur už dienos pietus - yra kainos išbandymas. „Jei jie randa savo auditoriją, viskas tvarkoje. Tai - įmonės sprendimas. Galima būtų diskutuoti plačiau, jei tai būtų visos šalies dienos pietų vidurkis“, - sakė T. Povilauskas.
Lietuvos vidurkis ir kainų įtakos veiksniai
Brangiausiai dienos pietūs atsiėjo Utenoje - čia vidutinė kaina buvo 8,34 euro. Vilniuje vidutinė pietų komplekso kaina balandį siekė 7,5 euro. Tuomet ekspertas komentavo, kad didesniuose miestuose yra ir didesnė konkurencija, todėl ir kainų galima rasti įvairesnių. Įtaką patiekalų kainoms daro patalpų nuoma, turimas personalas ir mokami atlyginimai, naudojamų ingredientų kaina.
Ši lentelė apibendrina vidutines dienos pietų kainas skirtinguose Lietuvos miestuose:
| Miestas | Vidutinė dienos pietų kaina (eurais) |
|---|---|
| Vilnius | 7,5 |
| Utena | 8,34 |
| Mažeikiai | 5,45 |