Bulvė - antroji duona. Lietuvis per parą suvalgo 250 g bulvių. Tad bulves drąsiai galime vadinti antrąja duona. Jos vertos šio vardo, nes turi baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP, E, D ir C.

Nors bulvės dažnai sulaukia blogų žodžių, tiesa ta, kad jos iš tikrųjų aprūpina organizmą sudėtiniais angliavandeniais ir kitomis svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Svarbiausia suvalgomas kiekis ir paruošimo būdas. Vidutinė bulvė su odele (200 g) turi apie 164 kcal ir 4,5 g skaidulų, beveik 20 proc. kalio, 46 proc. vitamino C ir 4,4 g augalinių baltymų. Be gausybės kitų maistinių medžiagų, bulvės taip pat yra geras vitaminų šaltinis, įskaitant vitaminą B6.

Ilgam suteikia sotumo jausmą. Bulvėse yra mažai kalorijų, daug vandens, vidutinis skaidulų ir baltymų kiekis, todėl jos, paruoštos tinkamai, gali padėti lieknėti ir ilgam suteikia sotumo jausmą. Tikinama, kad bulvės yra sotesnės nei kiaušiniai, pupelės, kepsniai ar žuvis.

Pačios bulvės neturi daug kilokalorijų, tačiau tai, kaip jos paruoštos ir kokio dydžio porcijas valgote, turi įtakos jų galimai maistinei vertei ir polinkiui priaugti svorio. Jeigu bulves ruošiate riebaluose, svieste, gardinate sūriu ir kitais kaloringais skanėstais, natūralu, kad tai bus itin sotus ir kilokalorijų gausus maistas. Taip pat žinoma, kad reguliariai vartojant gruzdintas bulvytes didėja svoris.

Valgant angliavandenius, gali padidėti cukraus kiekis kraujyje. Ilgainiui padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti įvairias ligas. Reguliariai valgant keptas bulves, pavyzdžiui, gruzdintas bulvytes ar traškučius, gali padidėti diabeto, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų rizika.

Bulvių poveikis smegenų sveikatai priklauso nuo to, kaip jos ruošiamos. „Tyrimais nustatyta, kad gruzdintos bulvės ir kitas gruzdintas maistas silpnina dėmesį, blogina atmintį ir didina uždegimines smegenų reakcijas“, - sako Mary Wirtz, registruota dietologė ir „MomLovesBest“ konsultantė. Panašiai kaip maisto produktai ir gėrimai, kuriuose yra daug pridėtinio cukraus, kepamos bulvės gali turėti neigiamą poveikį atminčiai ir pažinimui.

Pasak dietologės Johnos Burdeos, bulvėms ir kitiems maisto produktams kepti reikalingas aukštos temperatūros aliejus gali sukurti kenksmingus junginius, kurie senstant kaupiasi organizme. „Vartojant per daug šių maisto produktų gali būti pažeistos ląstelės ir kilti uždegimas, o tai gali pagreitinti senėjimo procesą. Odos uždegiminė reakcija pasireiškia matomais sumažėjusiais elastingumo požymiais - raukšlėmis, paburkimu ir spuogais“, - sako J.Burdeos.

Pasak A.Goodson, vidutinė bulvė yra maistingųjų medžiagų turtingas angliavandenių šaltinis - organizmas gauna apie 26 g sudėtinių angliavandenių, kurie padeda sportuoti. Vėlgi, nepamirškite, kad ši bulvių nauda gaunama pasirinkus tinkamą bulvių paruošimo būdą, t. y. virtas arba sveiku būdu keptas bulves.

Kaip išsaugoti vitaminą C bulvėse?

• Labiau vertinkite šviežias. Vitamino C kiekis bulvėse priklauso nuo to, kada jos nukastos. Po nukasimo praėjus 3 mėnesiams vitamino C lieka 2/3, o po pusmečio - tik 1/3.
• Plonai skuskite. Po luobele yra daugiausiai vitamino C ir mineralinių medžiagų. Jei skutate storas luobeles, nuskutate ir vitaminus.
• Virkite su lupenomis. Dvigubai daugiau vitamino C išlieka su lupenomis virtose bulvėse.
• Dėkite tik į verdantį vandenį. Norint, kad bulvėse išliktų kuo daugiau vitamino C, reikia jas nuskusti prieš pat verdant ir dėti į jau užvirusį vandenį (ar sriubą).
• Virkite geruose puoduose. Vitamino C beveik neliks, jei bulves virsite variniuose ar skardiniuose puoduose. Geriausiai tinka emaliuoti ar stikliniai puodai, o dar geriau - garų puodai, kuriuose bulvės ne verda, o troškinamos garuose.
• Ne kepkite, o virkite. Gaila, bet vitaminas C žūsta bulves kepant, o juo labiau iš jų gaminant traškučius. Daugiausiai jo lieka bulves troškinant garuose.

Trys „ne“ apie bulves

• Nevartokite sudygusių ar pažaliavusių bulvių, nes jose yra nuodingos medžiagos - solanino. Solaninas ardo kraujo kūnelius eritrocitus ir slopina nervų sistemą.
• Nešildykite vakarykščių bulvių patiekalų. Patikėkite, jie jau beverčiai.
• Nelaikykite bulvių kambaryje ar šiltame sandėliuke. Veikiamos šilumos bulvės per kelias dienas praranda didesnę dalį vitamino C, jose pradeda gamintis solaninas.

Bulvė gydo!

• Nušalimai ir nudegimai. Bulvių tyrelių kompresai gydo nužvarbusias ir nušalusias kūno vietas. Žalią tik sutarkuotų bulvių tyrę 0,5-1 cm sluoksniu uždėkite ant nušalusios vietos, uždenkite medžiagos skiaute, vaškuotu popieriumi (ar polietileno maišeliu) ir apriškite. Po 1,5-2 valandų procedūrą pakartokite. Tarkuotos bulvės gydo ir nuplikytas, nudegintas vietas.
• Sloga ir bronchitas. Slogą, gerklų uždegimą ir bronchitą galite gydyti virtų bulvių garų inhaliacijomis. Reikia kelis kartus per dieną pakvėpuoti garų, kurie išsiskiria trinant išvirusias bulves.
• Angina. Šviežių bulvių sultimis skalaukite gerklę, jei susirgote angina.
• Skrandžio bėdos. Šviežių bulvių sultys mažina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo pykinimą ir vėmimą, padeda gyti opoms. Bulvių sulčių patariama gerti sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, užkietėjus viduriams. Geriama po 50-150 ml 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.
• Širdies ir inkstų ligos. Kadangi bulvėse yra daug kalio, jų patariama valgyti sergantiems širdies ir inkstų ligomis.
• Egzema. Egzemos pažeista oda gydoma bulvių sultimis.
• Nudegimai nuo saulės. Perkaitus saulėje padės virtų bulvių kaukės, nes jos drėkina ir gaivina perdžiūvusią odą. Į virtų bulvių tyrę reikia įpilti grietinėlės ir tyre tepti veidą ar kūną.
• Per didelis kraujospūdis. Bulvių sultyse esančios medžiagos mažina kraujospūdį, todėl sulčių patariama gerti po 50-100 ml 2 karus per dieną, jei kraujospūdis per didelis.

Bulvės ir dieta

Bulvės - neatsiejamas rudens produktas, kuriuo jau iš anksto daugelis tikriausiai apsirūpino. Tačiau apie šias daržoves iki šiol nenorėjo girdėti dietos besilaikantys žmonės, nors slapta tikriausiai ne vienas svajojo apie labai skanius bulvinius patiekalus. Dėl dailių savo figūros linijų dietų besilaikantys asmenys priversti atsisakyti tokio troškimo, nes mano, jog patiekalai iš bulvių yra pakankamai kaloringi.

Jeigu į šį klausimą pažiūrėti iš esmės, galima atrasti įdomių ir dar nežinomų faktų. Bulvės savo sudėtyje neturi riebalų, dėl to virtos arba užkeptos bulvės niekaip negali pakenkti figūrai. Todėl laikantis dietos bulves valgyti galima. Žinoma, laikantis dietos negalima valgyti bulvinių patiekalų, kuriuos gaminant gausiai būtų naudojami riebalai, o taip pat bulvių su riebiais padažais arba riebiais mėsiškais pavilgais.

Jeigu bulvės yra vienas labiausiai mėgiamų jūsų maisto produktų, visiškai jų atsisakyti dėl dailios figūros tikrai nereikėtų. Taigi, bulves valgyti reikėtų laikantis tam tikrų taisyklių, kurios byloja apie bulvinių patiekalų nesuderinamumą su mėsa, dešra, majonezu ir įvairiais padažais. Laikantis dietos bulves galima valgyti kartu su kitomis daržovėmis arba neriebia žuvimi. O paruošti bulvinius patiekalus galima tik naudojant augalinį saulėgrąžų arba alyvuogių aliejų.

Gydytojų komentarai

Endokrinologijos diagnostikos centro „Hormodernus“ gydytojos endokrinologės med. m. dr. Rūta Krikščiūnienė ir med. m. dr. Miglė Francaitė-Daugėlienė patvirtino, kad bulvėse gausu naudingų medžiagų. Bet ne tik. Pasak jų, didžiąją bulvės dalį sudaro angliavandeniai - krakmolas (apie 75 proc.). Riebalų ir baltymų kiekis bulvėje - labai mažas, tai pat jose yra mažai skaidulinių medžiagų, kurios svarbios virškinimo sistemai. Bulvėse gausu ir naudingų medžiagų tokių, kaip kalis, magnis, geležis, vitaminai B6 ir C.

R. Krikščiūnienė ir M. Francaitė-Daugėlienė pabrėžė, kad nors bulvė yra daržovė, tačiau sudėtimi gerokai skiriasi nuo kitų daržovių, kuriose gausu skaidulų ir labai mažai angliavandenių. Taigi, bulvių nebūtų galima minėti kartu su kitomis daržovėmis, kaip būtino sveikos mitybos elemento.

„Daržoves rekomenduojama valgyti dėl jose esančių skaidulinių medžiagų bei vitaminų, mineralinių medžiagų. Bulvės taip pat savo sudėtyje turi sveikatai naudingų medžiagų, tačiau didžioji dalis vertingų medžiagų yra bulvės lupenoje, todėl sveikiau termiškai apdorotas bulves valgyti neluptas. Visgi didžiąją bulvės dalį sudaro krakmolas, kurio per dideli kiekiai siejami su didesne nutukimo rizika. Taip pat bulvėse praktiškai nėra tokių svarbių medžiagų kaip baltymai ar riebalai, todėl užtikrinti pilnavertės sveikos mitybos neįmanoma.

Saldžioji bulvė arba batatas skiriasi savo sudėtimi. Joje yra daugiau skaidulinių medžiagų, jos turi mažesnį glikeminį indeksą, palyginus su įprasta bulve, todėl ne taip greitai didina gliukozės kiekį po valgio. Jų sudėtyje gausu ir kitų naudingų maisto medžiagų: vitaminų (A, C, B grupės) bei mikroelementų (kalio, kalcio, magnio, mangano ir kt.). Norint išlaikyti kuo daugiau vertingų savybių, saldžiąsias bulves rekomenduojama ruošti ir valgyti su odele. Taigi saldžiosios bulvės maistingumo prasme yra vertingesnės sudėties ir sveikesnės nei įprastos bulvės“, - paaiškino medikės.

Kada gresia nutukimas?

Lietuvių mėgstama bulvinė mityba pati savaime gal nebūtų tokia bloga, jei ne visi greta vartojami riebalai. Be to, kaip teigė gydytojos, per dideliais kiekiais kenkia ir su bulvėmis gaunamas krakmolas. „Jeigu bulvės valgomos nesaikingai, jos tikrai gali didinti kūno svorį. Pagrindinė bulvių sudedamoji dalis - krakmolas - žarnyne skaidomas iki gliukozės. Gliukozė iš žarnyno greitai pasisavinama, skatindama insulino koncentracijos didėjimą.

Insulinas - tai anabolinis hormonas, kuris skatina svorio didėjimą. Visas gliukozės perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidalu. Taigi, jei vartojame per daug angliavandenių ir šio pertekliaus neišnaudojame fizinio aktyvumo metu, angliavandeniai kepenyse paverčiami riebalais. Taip didėja žmogaus kūno svoris, keičiasi jo kūno sandara: daugėja riebiosios ir mažėja raumeninės kūno masės.

Ne paslaptis, kad lietuvių mityba labai turtinga bulvių patiekalais. Valgome virtas, keptas, tarkuotas bulves, bulvių košę, dedame į salotų sudėtį. Riebūs bulvių patiekalai ar tarkis sudėtingiau virškinami. Apskritai, riebalai visada lėtina virškinimą. Jeigu labai mėgstate bulves, reikėtų rinktis virtas bulves, geriau su lupenomis. Kadangi bulvėse gausu angliavandenių (krakmolo), jų nerekomenduojama vartoti dažnai ir dideliais kiekiais.

Bulvėse esantis krakmolas gali būti dviejų tipų: greitai yrantis ir virškinimui atsparus. Kuo daugiau bulvėje virškinimui atsparaus krakmolo, tuo ji naudingesnė. Greitai yrančio ir atsparaus krakmolo kiekis skiriasi priklausomai nuo to, kaip paruošime bulvę. Virškinimui atsparus krakmolas nėra pasisavinamas plonajame žarnyne, kaip didžioji dalis maisto medžiagų - jis patenka į storąjį žarnyną. Labai svarbus rodiklis yra glikeminis indeksas (GI). Jis atspindi, kaip greitai suvalgytas maistas didina cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje po valgio. Kuo greičiau žarnyne suskaidomi angliavandeniai, tuo greičiau gliukozė patenka į organizmą ir stipriau veikiamas insulino išsiskyrimas.

GI labai priklauso nuo bulvės paruošimo būdo: virtų bulvių GI yra 56 (vidutinis), keptų bulvių - 85 (didelis)“, - išskyrė R. Krikščiūnienė ir M. Francaitė-Daugėlienė.

Apie insuliną ir kitas medžiagas

Kaip jau minėjo gydytojos, maistas, gausus greitai veikiančiais angliavandeniais (kaip, pvz., bulvė), skatina insulino išsiskyrimą. Insulinas - tai hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Vadinasi, jo perteklius itin pavojingas diabetikams, o prie padidinto insulino kiekio galima tiesiog pripratinti savo organizmą - taip, kaip priprantama vartoti ir kitas neigiamai sveikatą veikiančias medžiagas.

„Jeigu žmogaus organizmas įpranta išskirti didesnius kiekius insulino, atsiranda didesnė 2 tipo cukrinio diabeto rizika ateityje. Taip pat insulinas skatina alkio jausmą, maisto medžiagų perteklius yra paverčiamas riebalais - didėja nutukimo rizika. Tai liečia ne tik bulvių vartojimą dideliais kiekiais. Bet koks nesaikingas valgymas didina tiek nutukimo, tiek 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

Visiems žmonėms rekomenduojama mityba, pagrįsta sveikos gyvensenos principais. Tai reiškia, kad kasdieniniame racione turi vyrauti pakankamai skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų turintys produktai. Taip pat būtina gauti angliavandenių, augalinių riebalų ir baltymų. Kad gautume visų išvardintų medžiagų, svarbu vartoti kuo įvairesnį maistą. Mitybos pagrindą sudaro grūdinės kultūros bei daržovės. Neriebią mėsą rekomenduojama valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Taip pat nepamiršti bent 1-2 kartus per savaitę vartoti žuvies produktus. Sveikiau rinktis neriebius pieno produktus. Kartą per dieną nepamiršti suvalgyti vaisių ar uogų, tik ne per gausiai, nes šie produktai taip pat turi didelį kiekį cukraus - fruktozės. Kasdieninėje mityboje nereikia pamiršti ir augalinių riebalų, riešutų“, - įvardijo medikės.

Bulvių atsisakyti nėra būtina, jei asmuo neturi ypatingų susirgimų. Net ir diabetu sergantis asmuo, medikų teigimu, gali retkarčiais pasimėgauti su lupena virta bulve. Tačiau R. Krikščiūnienė ir M. Francaitė-Daugėlienė įspėjo: jeigu mėgaujatės keptais bulvių ar tarkių patiekalais, jų reikėtų valgyti ypač nedidelį kiekį.

Maistinė vertė (100 gramų)

Maistinė medžiaga	Kiekis
Kalorijos	77 kcal
Baltymai	2 g
Angliavandeniai	17 g
Skaidulos	2.2 g
Riebalai	0.1 g
Vitaminas C	19.7 mg
Kalis	421 mg

---