Pogemalinis (poembrioninis) vystymasis prasideda tada, kai organizmas išeina iš kiaušiniš apvalkalų arba jam gimus. Augdami ir vystydamiesi visi gyvūnai keičiasi. Vieni - pamažu ir palyginti nedaug, o kiti - tiesiog neatpažįstamai. Skiriamos dvi pogemalinio vystymosi rūšys: netiesioginis ir tiesioginis.
Netiesioginis vystymasis (Metamorfozė)
Netiesioginis vystymasis, arba vystymasis su metamorfoze, jam būdinga tai, kad naujas organizmas pasaulį išvysta kaip lerva. Kol virsta suaugeliu, jis patiria daug pasikeitimų (metamorfozių). Toks vystymasis būdingas daugeliui bestuburių, pvz., duobagyviams, plokščioms ir apvalioms kirmėlėms, moliuskams ir kai kuriems stuburiniams - žuvims bei varliagyviams.
Netiesioginis vystymasis suteikia organizmams tam tikrų privalumų, nes lerva ir suaugelis gyvena skirtingomis sąlygomis, skirtingai maitinasi, todėl nekonkuruoja vienas su kitu dėl vietos ir maisto.
Tokia raida, kurios metu vabzdys išgyvena tris stadijas - kiaušinėlio - lervos - suaugelio, - vadinama nevisiškąja metamorfoze. Iš kiaušinėlio išsiskiria lerva, dar vadinama nimfa, kuri išorine sandara, gyvenimo būdu, maitinimusi panaši į suaugusį vabzdį, tiktai neturi sparnų ir lytinės sistemos. Taip pat nėra leliukės stadijos. Lerva daug kartų periodiškai neriasi ir kaskart darosi vis panašesnė į suaugusį vabzdį. Toks vystymasis būdingas tarakonams, utėlėms, žirgeliams, amarams, blakėms, žiogams.
Raida, kurios metu vabzdys ušgyvena keturias stadijas - kiaušinėlio - lervos - lėliukės - suaugelio, - vadinama visiškąja metamorfoze.
Tiesioginis vystymasis
Tiesioginiam vystymuisi būdinga. Paukščių vystymasis taip pat tiesioginis. Žinduolių vystymasis yra tiesioginis.
Varliagyvių raida
Trys varliagyvių raidos stadijos - kiaušinis, lerva.
Žalioji rupūžė (Bufo viridis)
Žalioji rupūžė (lot. Bufo viridis) - beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, rupūžių (Bufonidae) šeimos varliagyvis. Nuo 2007 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Plačiai paplitusi Europoje ir Azijoje, tačiau kai kuriose valstybėse nyksta dėl nerštaviečių naikinimo.
Vakarinė arealo dalis prasideda ties Reino upe, šiaurinė - pietų Švedija, Estija. Rytuose siekia Vakarų Kiniją, Mongoliją. Paplitusi Centrinėje Azijoje. Pietinė arealo dalis - Šiaurės Afrika. Žaliąją rupūžę galima sutikti visoje Lietuvoje, nors ji paplitusi nevienodai. Dažnesnė Pietų, Pietvakarių ir Vidurio Lietuvoje. Dažnai randamos urbanizuotose teritorijose: miesteliuose, kaimuose, parkuose, daržuose, soduose.
Tai stepinė rūšis, todėl pasižymi dideliu atsparumu sausrai, karščiui ir šalčiui. Į žiemovietes traukia rugsėjo - spalio mėnesiais. Žiemoja sausumoje, giliuose urveliuose, po akmenimis, pastatų pamatais, rūsiuose. Neršti renkasi į negilius ir gerai įšylančius nedidelius vandens telkinius. Patinėliai užauga iki 80 mm, patelės - iki 90 mm ilgio. Oda rauplėta.
Kūno viršus šviesiai pilkas, išmargintas rudai žaliomis, kartais susiliejančiomis į dryželius dėmėmis. Pilvas balkšvas su smulkiomis tamsiomis dėmelėmis. Oda keičia spalvą spalvą, kuri priklauso nuo šilumos ir šviesos kiekio. Balandžio pabaigoje - birželio mėnesį patinai ima skleisti melodingus garsus. Jų kurkimas primena kurklio balsą. Patelės padeda nuo 2 iki 10 tūkst. kiaušinių. Buožgalviai išauga iki 50 mm, dar prieš metamorfozę matomos charakteringos žalios dėmės.
Suaugusios žaliosios rupūžės aktyvios vėlai vakare ir naktį. Dieną tūno įvairiose sausose ir gerai įšylančiose slėptuvėse. Mėgsta sausas atviras buveines, su negausia žoline augalija. Minta daugeliu vabzdžių ir bestuburių rūšimis: svirpliais, miliais, mažais drugeliais, sliekais, kandimis, įvairiais vabalais ar vikšrais. Naudingos, nes sunaikina daug kenkėjų. Be to, rupūžės ir varlės mėgsta gyventi švariose teritorijose, tad jų buvimas rodo, kad vietovė neužteršta.
Lietuvoje populiacijos gausumas neištirtas, bet daugelyje vietų pastebėtas jų skaičiaus mažėjimas. Didžiausią grėsmę žaliosioms rupūžėms kelia nerštaviečių naikinimas, trūkumas, tarša bei žuvų veisimas nerštavietėse. Naujausi tyrimai rodo, kad visiems varliagyviams kenkia ir dalis žemės ūkyje naudojamų pesticidų, herbicidų, buveinių apauginimas aukšta žole, krūmokšniais, migracijos kelių suardymas.