Liūdna, kai vieta, kuri turėtų reprezentuoti Vilnių, jam daro gėdą. Puikiai nusiteikę atvykome papietauti į restoraną „Belmontas“.
Įspūdis iš išorės
Įspūdingi statiniai, sudarantys šio restorano kompleksą bei gražiai sutvarkyta aplinka - kiekvienam žmogui tai yra tai, ko reikia nuostabiam savaitgaliui praleisti. Man geras savaitgalis negalimas be naujų potyrių pietaujant, tad pasigrožėję puikia aplinka prisėdome papietauti lauko terasoje. Nuliūdino tai, kad mūsų staliukai nebuvo skėčiais apsaugoti nuo saulės.
Gal prasidėjus vasarai juos išneš į lauką, o dabar leidžia svečiams kiek pasilepinti saulės spinduliais? Atnešti meniu labiau priminė Robinzono Kruzo užrašus, kuriuos jis užsikišęs už diržo plukdė iš salos savo pasigaminta valtimi. Jei skaityčiau dienoraščio originalą, tikrai nekreipčiau dėmesio į tai, kad jis suglamžytas, bet aš vartau restorano meniu. Ar tai buvo pirmasis ženklas - bėgti?
Patiekalų užsakymas ir pirmieji įspūdžiai
Ateidamas priimti patiekalų užsakymų padavėjas atnešė ne tik iš anksto užsakytus gėrimus, bet ir stalo įrankius. Pasakiau, kad jis nekoks ekstrasensas, mat neįdėjo sriubos šaukštų - be antrųjų patiekalų planavome užsisakyti ir sriubos. Užsakydami cepeliną tikėjomės jį gauti po sriubos kartu su kitais pagrindiniais patiekalais, bet padavėjas kažkodėl pagalvojo, kad tai bus karštas užkandis, tad jį mūsų teismui atnešė pirmą. Atrodė jis nuostabiai, bet tuo viskas ir pasibaigė. Skonio nulis. Tarkiai sausoki, jų daug, o mėsos - mažai, ir ji be skonio. Atsakymas mane nustebino. Pasirodo - ne, bulvės cepelinams tarkuojamos vietoje. Paprašiau perduoti virtuvei, kad juos verdant daugiau meilės įdėtų.
Sriuba ir pagrindiniai patiekalai
Mažesnių puodelių kavai už espreso puodelius nėra, kaip nėra mažesnių lėkščių sriubai už mums atneštas. Jūs tik įsiskaitykite: „Pūčkorių barščiai“. Koks didingas pavadinimas ir kokia apgailėtina taip pavadinta sriuba! Jos net barščiais vadinti negalima. Žuvienėje bent jau buvo pora lašišos gabaliukų, dėl ko ją galima vadinti žuviene. Tai tiek trumpai apie sriubas - nesinori plėstis rašant apie nieką.
Pagrindiniai patiekalai nuliūdino dar labiau. Katinienei atneštas lašišos kepsnys pasižymėjo gausiu ryžių kalnu ir vargana daržovių pasiūla. Gal triušį ir nudžiuginsite tais keliais salotų lapais, bet tik ne žmogų, ir dar restorane. Kol virtuvėje sprendė, kaip pagražinti lašišos kepsnį, aš susitelkiau į man patiektą kepsnį „Bajoro užgaida“. Įspūdingas pavadinimas vertas tikrai daugiau, nei kaina, įrašyta meniu - 16,90 euro. Už patiekalą tokiu pavadinimu reikėtų prašyti mažiausiai 30 eurų. O jei pakeistumėt „bajoro“ į „karaliaus“, manau, galėtumėt nesigėdydami imti ir visus 50 eurų. Bet čia yra vienas „bet“. Žmogus moka ne už pavadinimą, o už lėkštės turinį.
Nespėliosiu, kuri tai avies dalis - ilgas mėsos gabalas, susuktas slepiant į vidų kremzles ir kraujagysles, vargiai buvo mentė. Valgyti jį sekėsi sunkiai. Kol padavėjas sprendė bajoro klausimus, aš susikoncentravau į sugrąžintą lašišos kepsnį, papildytą salotomis. Žinote, ką man visa tai priminė? Ne kokio nors restorano virėjo darbą, tikrai ne. Labiau priminė vaikystės viešnages kaime, kai mes mažyliai pietaudavome lauke, o pritrūkę ko lėkdavome pas močiute į namą. Ir ji mums ūkiškai priraikydavo pomidorų ir agurkų. Trumpai tariant - pasigedau meilės.
Administratorės komentaras ir galutinis įvertinimas
Virtuvės nuosprendį „Bajorų užgaidos“ kepsniui atėjo pranešti pati administratorė. Esu girdėjęs visokių pasiaiškinimų, bet šis galėtų išversti iš kojų net dramblį. Tik įsiskaitykite: „Jūs įsivaizduojate, kiek virėjui reikia supjaustyti mėsos, kai toks srautas žmonių? Tad visko nesužiūrėsi.
Ką galėjau atsakyti prieš tokį rimtą argumentą? Taip ir įsivaizduoju, su kokia „meile“ virtuvėje yra ruošiama mėsa patiekalams… Nenoriu mokyti virtuvės, kaip reikia dirbti, bet tą mėsos darinį, kurį gavau kaip kepsnį, reikėjo atidėti į šoną - jis tam netinka. Padariau klaidą paprašydamas iškepti kitą kepsnį. Jis buvo kietas, sausas ir nevalgomas. Paprašiau sudėti jį į dėžutę, parvežiau kaimynų šuniui.
Tad reziumė bus liūdnas. Restoraną „Belmontas“ vertinu silpnu 1/5, nes žemesnio balo net nėra. Skaudu išleisti beveik 50 eurų už nieką ir išeiti jaučiant alkį. Skaudu matyti, kad visos pastangos yra skiriamos išoriniam vaizdeliui kurti ir visiškai pamirštama apie „Belmonto“ širdį - restoraną. Kad tos kainos atitinka nuostabiai sukurtą aplinką bei didingus viso komplekso statinius, nė minutei nesuabejojau. Bet jos nė per nago juodymą neatitinka kokybės to, kuo maitinate klientus.
"Belmonto" pramogų ir laisvalaikio centras
Belmonto g. Pramogų ir poilsio centre „Belmontas“ šiltuoju metų laiku lankytojų apstu. Čia veikia restoranas, smuklė ir lauko kavinė, bet maitinimo įstaigų gausa tikrai negarantuoja, kad prisėsite ten, kur norėsite. Po darbo dienos biure su kondicionuotu oru vakarienė lauko kavinėje ar restorane, kad ir prie dirbtinio vandens telkinio, - viliojanti mintis. Ją pasigavę vykstame į „Belmonto“ pramogų ir laisvalaikio centrą.
Mėgsta čia užsukti vilniečiai, draugus iš kitų miestų ar kraštų atsivežti, gimtadienius švęsti, vestuves šokti. Vasarą 2 ha „Belmonto“ teritorijoje smagu tiesiog pasivaikščioti - vandens kanalai, dirbtinės kaskados, septyni tiltai, didžiulis fontanas, preciziškai prižiūrėtos pievelės. Vaikštinėtojų netrūksta, bet mes dar ir alkani. Ketinome vakarieniauti lauko kavinėje, bet planus sujaukė vos išlipus iš automobilio užklupusi liūtis.
Apie pramogų centro restoraną girdėjome neblogų atsiliepimų, tad susigūžę nuo lietaus tipename ten, bet durų dar nepriėjusius sustabdė lauko bare dirbanti mergina, maloniai atsiprašė ir patarė sukti į smuklę - restorane laisvų vietų nėra. Joanos Carinovos smuklėje laisvų stalelių radome - tiesa, vos keletą. Akivaizdu, prieš kviečiant partnerius ar draugus pavakaroti „Belmonte“, stalelį geriau užsisakyti iš anksto.
Joanos Carinovos smuklė
Ramybės neieškokite Carinovos smuklėje „VŽ Savaitgalis“ lankėsi prieš kelerius metus. Kas gi pasikeitė? Smuklė yra smuklė - tik įžengus pasitinka šurmulys, tad ramiai su verslo partneriais čia tikrai nepasikalbėsite. Geriau atvažiuokite triukšmingai atšvęsti sėkmingo sandorio.
Kol dairomės, kur prisėsti, pro mus prabėga keli labai susirūpinę padavėjai, nė vienas dėmesio į mus neatkreipia. Kuo greičiau sėdamės prie pirmo laisvo stalo, nes tokių kaip mes - besidairančiųjų ir besislepiančiųjų nuo lietaus - randasi daugiau. Joanos Carinovos smuklėje - trys salės. Didžiausioje stovi dideli ir platūs mediniai stalai, ant sienų kybo šautuvai, ragai, kailiai, ant palangių - kiškių, lapių, šeškų iškamšos. Toks, sakytum, miniatiūrinis Tado Ivanausko zoologijos muziejaus variantas - vaikams turėtų būti įdomu.
Antrajame smuklės aukšte esančioje salėje interjeras panašus: sienos nukabinėtos senoviniais rakandais, raktais, spynomis. Mes prisėdome smuklės terasoje. Stalai mediniai, kiek mažesni, suolai patogūs, liaudiškų atributų mažiau. Jauku ir po kiemą gali pasižvalgyti. Prieš kelerius metus kolegės aprašytos dvi juodosios gulbės tvenkinyje vis dar plaukioja.
Patiekalai Joanos Carinovos smuklėje
Neišrankiems Smuklė svečius vaišina lietuviškais patiekalais. Jie paprasti, įprasti, tad gurmaniškos vakarienės reiktų vykti į kitą viešojo maitinimo įstaigą. Daugelis patiekalų, kaip ir dera tikrai lietuviškai virtuvei, patiekiami su bulvėmis ar bulvių koše, porcijos nemažos - patiks mėgstantiesiems gerai prisikimšti pilvus.
Atrodo, valgiaraštis per tuos kelerius metus daug nepasikeitė. Vis dar galite paragauti specialių, keliems žmonėms skirtų patiekalų - „Joanos Carinovos vaišės“ iš didžkukulių, žemaičių blynų, vėdarų, plokštainio, bulvinių blynų rinkinio (48,50 Lt) ir „Leoniškių dvaro puota“ iš vištos šlaunelės, dešrelių, kiaulienos šonkaulių, kiaulės ausų su bulvėmis, troškintais kopūstais ir agurkais (49,90 Lt). Gerų atsiliepimų girdėjome apie siūlomą „Kinkulkinų šposą“ - karka 3 asmenims: kiaulienos kulninė, žirniai su spirgais, agurkai, pomidorai, alyvuogės, paprika, krienai, pomidorų padažas (49,90 Lt).
Mūsų ragautieji patiekalai buvo tradiciškai lietuviški. Ponų sriuba (vištiena, pomidorai, baklažanas, svogūnai ir grietinėlė - 8,50 Lt) turėtų patikti tirštų sriubų mėgėjams - ji rieboka, daug vištienos, panašesnė į troškinį su daug padažo. „Žvejys pagyrūnas“ (24,50 Lt) - minkštas, sultingas virtas sterkas, ryžiai, daug daržovių, riebokas grietinėlės ir krapų padažas - buvo skaniausias iš ragautų karštųjų patiekalų. Lašišos kepsnį („Paskutinis šuolis“ (lašišos filė, ryžiai, alyvuogės, citrina, cukinija ir citrininis padažas) - 24,50 Lt) valgiusi kolegė pavydžiai žiūrėjo į kalną daržovių prie sterko, mat jos žuvis buvo sausoka, trūkumus kiek užglaistė padažas. Karolio de Vimo kepsnio (jautienos išpjova, rūkyta kiaulienos šoninė, daržovės, alyvuogės, bulvė su lupena, su varškės kremu ir žaliu sviestu - 28,90 Lt) ragavęs kolega tarstelėjo, kad šis patiekalas neturi nieko bendra su jautienos kepsniu - mėsa buvo sausa, prieskonius virėja turbūt pamiršo. Bet užtai visi džiaugėmės šiltu morkų pyragu su vaniliniu padažu (6,50 Lt).
Kainos Joanos Carinovos smuklėje:
- Salotos: 7,50-10,90 Lt
- Sriubos: nuo 5,90 iki 8,50 Lt
- Bulvių patiekalai: iki 11 Lt
- Karštieji patiekalai: 12,50-28,90 Lt (išskyrus specialius)
Gėrimų sąrašą pavadinkime paprastu ir tradiciniu - vyno daugiau siūloma buteliais (iki 98 Lt už butelį), norėdami taurės, rinksitės iš kelių rūšių baltojo ir raudonojo (nuo 4,50 Lt), už bokalą (0,5 l) alaus sumokėsite 4,90 Lt, alaus ąsotis kainuoja 26 Lt. O kokia smuklė apsieitų be trauktinių, degtinės, midaus, viskio ir kitų stipriųjų gėrimų? Rasite jų ir čia.
Aptarnavimas
Vietos smuklėje daug, lankytojų - daug, padavėjų - taip pat. Bėgioja jie greitai - tik spėk pamatyti. Atrodo, visiems dėmesio turėtų užtekti, svečiai patiekalų ir gėrimų laiku galėtų sulaukti. Valgiaraštį gavome vos prisėdę, kol jį vartėme, keliskart pribėgo ir pasiteiravo, ar jau išsirinkome. Norimo vyno ir arbatos gavome greitai. O štai patiekalų laukėme ilgai. Galiausiai sulaukėme - bemaž visų iš karto. Iš pradžių ant stalo atkeliavo karštieji patiekalai, po kelių minučių - sriuba, o trečiu „reisu“ - įrankiai. Atsainiais ten dirbančių padavėjų nepavadinsi - visus pageidavimus pildo, tik gal kiek išsiblaškę, o gal tiesiog pavargę.
