Tokio dar neragavote: „Beatos virtuvėje“ – latviškas befstrogenas su kiauliena
Nors pats patiekalo pavadinimas „befstrogenas“ kilęs nuo angliško žodžio „beef“ (liet. jautiena), latviškas befstrogenas gaminamas su kiauliena, sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ kūrėja ir vedėja Beata Nicholson.
Skirtingai nuo tradicinio befstrogeno, šis, dėl to, kad naudojama kiauliena, pagaminamas daug greičiau. Beje, latviškas befstrogenas turi slaptą ingredientą – į patiekalą dedama raugintų arba marinuotų agurkėlių.
Garnyrui rinkitės tai, ką mėgstate – bulvių košę, lengvai pakeptas daržoves, perlines kruopas, grikius.
„Tikrai puikus, įdomus ir skanus patiekalas, nesudėtingas pagaminti, iš paprastų ingredientų ir, pamatysite, vis kažkaip naujoviškai“, – sako laidos vedėja ir rodo, kaip pasigaminti latvišką befstrogeną.
„Beatos virtuvėje“ – latviškas befstrogenas | Laidos kūrėjų nuotr.Latviškam befstrogenui reikės:
800 g kiaulienos sprandinės,
300 g rudųjų pievagrybių,
keli marinuoti agurkėliai,
1 stiklinė baltojo vyno arba sultinio,
keli šaukštai brendžio,
Gaminimo būdas – laidos įraše:
Befstrogenas – gardžiai ir paprastai troškinta jautiena
Befstrogenas – neabejotinai vienas skaniausių ir paprasčiausių būdų paruošti troškintą jautieną. Tai nepakeičiamas maistingas patiekalas sočiai žiemos vakarienei ar pietums – jaukus, sušildantis ir tiesiog tirpstantis burnoje. Ir labai demokratiškas – tinka bene su visais įmanomais garnyrais – virtos ar keptos bulvės, bulvių košė, grikiai, ryžiai, kuskusas, bulguras, makaronai – su viskuo šis jautienos troškinys dera puikiai. Iš daržovinės dalies irgi daug derančių palydovų – švieži pomidorai bei agurkai, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės, lapinės salotos ir kita. Tačiau ypatingai prie befstrogeno tiks traškūs rauginti agurkai.
4 valgytojams reikės:
Apie prieskonius – ypatingai skanu befstrogeną pagardinti prieskonių trio: džiovintais bazilikais, gelsvėm ir kmynais. Jų neturint, galime rinktis kitas žoleles – čiobrelį, raudonėlį ar šalaviją.
Gaminame befstrogeną – gardžiai ir paprastai troškintą jautieną:
1. Jautieną supjaustome skersai raumens plonais ilgais makaronais. Apibarstome druska.
2. Svogūnus supjaustome griežinėliais, morkas – kubeliais.
3. Ant stiprios ugnies įkaitiname keptuvę be aliejaus. Dedame į ją supjaustytą mėsą ir kepame kol išgaruos visos sultys ir jautiena liks sausa. Tada pilame aliejų, beriame pjaustytas morkas, po minutės – pjaustytą svogūną. Pakepiname kelias minutes.
4. Ant apkepintos mėsos su daržovėmis pilame pomidorų padažą, išmaišome, minutę pakepinę beriame miltus ir vėl išmaišome. Užpilame verdančiu vandeniu, kad gerai apsemtų, uždengiame dangčiu ir troškiname ant nedidelės ugnies apie 50 minučių, kol mėsa taps minkšta.
5. Iki maisto gaminimo likus 15 minučių suberiame kmynus, gelsvę ir bazilikus. Baigę troškinti, pilame grietinę, išmaišome, jei norime, įberiame pjaustytų šviežių petražolių ar svogūnų laiškų.
Befstrogenas – gardžiai ir paprastai troškinta jautiena pagaminta – skanaus!
Receptas
1 Comments
Martyna 4 rugpjūčio, 2020 at 8:06 pmBandžiau šiandien daryti, išsigandau, kad mėsa gausis kieta nes kaip supratau iš pradžių reikia tik apkepti. Vėliau kai sudėjau į padaža kepiau dar apie 40-50min, ir mėsa tada jau gavosi minkšta.
Autentiškas jautienos befstrogenas - kaip jį paruošti patį skaniausią?
Befstrogenas yra iš Rusijos po visą pasaulį paplitęs sotus ir švelnus jautienos troškinys, kurio tikrai verta paskanauti atvėsus orui. Siūlome susipažinti su šio patiekalo istorija, sužinoti, kaip gaminti autentišką befstrogeną ir išbandyti kelis šio troškinio receptus.
Vaišingo grafo vardą gavęs troškinys
Lietuvoje šį rusišką patiekalą vadiname befstrogenu, tačiau toks pavadinimas truputį klaidingas. Troškinį reikėtų vadinti befstroganovu (rus. бефстроганов) arba Stroganovo jautiena, pagal grafo Stroganovo pavardę.
Taip pat sklinda kalbos, kad grafui patiko anuometė „atviro stalo“ (rus. oткрытый стол) mada, kuomet pavalgyti galėjo ateiti kiekvienas padoriai apsirengęs, gražiai besielgiantis žmogus. Stroganovas į jo Odesoje esančius namus atklydusius valgytojus vaišino troškiniu, o jeigu svečias pasirodydavo įdomus, iškalbingas ir išsilavinęs, grafas dar ir stikliuką šaltos degtinės pasiūlydavo.
Gaminame autentišką ir burnoje tirpstantį befstrogeną žingsnis po žingsnio
1. Mėsa ir jos paruošimas. Pasirinkimas. Autentiškam befstrogenui naudojama kokybiška jautienos išpjova, tačiau, jeigu tokios mėsos neturite, naudokite kitokią, liesą jautieną, pavyzdžiui, nugarinę.
Išmušimas. Mėsos gabaliuką, visų pirma, reikia išmušti. Jeigu mėsos gabaliukas nedidelis (1,5-2 cm storio) ir ji tikrai kokybiška, jauno gyvulio, dailios raudonos spalvos, galite pamušti visą gabaliuką. Jį dėkite tarp dviejų maistinės plėlvelės sluosnių ir truputį pamuškite mėsos plaktuku ar kočėlu. Stipriai išmušti tikrai nereikia, pakanka gabaliuką tik truputį padaužyti iš abiejų pusių, kad mėsa suminkštėtų.
Jeigu mėsos gabalas didesnis arba jeigu ji nėra tokia kokybiška, kietoka, ją, visų pirma, supjaustykite maždaug 1 cm plonumo kepsneliais. Šiuos gabaliukus sudėkite tarp dviejų maistinės plėvelės sluoksnių ir gerokai išmuškite, kad gabaliukas būtų dvigubai plonesnis.
Mėsą, kadangi ji išmušta ir plonai supjaustyta, reikia kepti trumpai, vis pamaišant kepkite tik 2-3 minutes.
Iškeptą mėsą lengvai pasūdykite ir pagardinkite maltais pipirais. Išeptą mėsą reikia iškart sudėti į atskirą keptuvę su padažu, todėl jį pasigaminkite iš anksto (pavyzdžiui, mėsą išmuškite, susipjaustykite ir palikite sušilti kambario temperatūroje, o tuo tarpu pagaminkite padažą. Tuomet mėsą apkepinkite taip, kaip nurodyta truputį aukščiau ir sumaišykite su padažu).
Befstrogenas
Šį pavadinimą labai aiškiai atsimenu dar iš vaikystės. Man jis visada skambėjo kažkaip egzotiškai ir patraukliai, tarsi būtų kokio be galo mandro restorano meniu įrašas. Tais gūdžiais laikais į restoranus nevaikščiojau (beje, buvau ir per maža, kad mane vedžiotųsi). Prisimenu tik vieną juokingą nutikimą, kai mudvi su mano gera vaikystės drauge Rūta tėvai pasiėmė į prašmatnų restoraną „Alka” Druskininkuose. Abi buvom kokių 3-4 metų, tad nelabai mums tuomet rūpėjo meniu, bet mes lakstėm negalėdamos atsistebėti tais visais grožiais, kuriuos mums buvo lemta pamatyti.
Staiga atsidarė restorano durys ir pro jas sugužėjo…… visa turistinė grupė juodaodžių. Ar įsivaizduojate, kaip išsprogo mudviejų akys juos pamačius. Išskyrus multikus, mes gi juodų žmonių realybėje nebuvo matę, o jau kur kur, Druskininkuose ir nesitikėjom pamatyt. Nė nepajutom kaip atsidūrėm prie tėvų stalo, prie kurio sėdintys visi suaugę buvo nustebę nė kiek ne mažiau, nei mudvi. Jie šnabždėjosi, žvilgčiodami į nematytus atėjūnus, ir visaip kaip aptarinėjo jų išvaizdą, ir dalinosi visokiomis nuomonėmis, kas ką apie juodaodžius buvo kada nors girdėjęs. Viena labai rimtai pasakyta nuomonė buvo apie tai, kad „jie smirda”. Matyt, norėjo pasakyt, kad juodaodžiai turi specifinį kvapą, bet taip gavosi, kad pasakė, jog „smirda”. Ir staiga aš matau, kaip mano metais jaunesnė draugė (matyt daug drąsesnė, nei aš) prieina prie vieno juodaodžio, stovinčio prie baro eilėje, pagriebia jo ranką, ir pasistiebusi ima uostyti. Tas vargšelis, žiūri iš apačios į mano draugę, ir niekaip nesupranta, kas čia vyksta: ar tas vaikas jam ranką bučiuoja? O gal kramtomos gumos prašo?? O Rūta atsisukusi į savo tėvų stalą garsiai išrėžia: „Ir visai jie nesmirda!”
Tai štai tik tokį prisiminimą aš turiu iš sovietinių restoranų:) Užtai mano vyras turi visai kitokius prisiminimus, nes su draugais po futbolo, pasitaupę stipendijos, jie karts nuo karto nueidavo į „Neringą” ir užsisakydavo… befstrogeno!! Jis kainavo berods 2.24 rublio. Sako, kad buvo be galo skanus, be to, daug pigesnis nei Kijevo kotletas! Befstrogeną pateikdavo su skrudintomis bulvytėmis, su grietine ir raugintais agurkais. Tiesa, šaltam dar užsisakydavo baltoms mišrainės:))
O aš šį vakarą befstrogeną, arba beef stroganoff, pagaminau namuose. Be galo paprastas, skanus, vėsų vakarą sušildantis patiekalas. Tikrai vertas pabandymo! Originali versija, panašu, yra su grybais, bet kadangi grybų aš nevalgau, tai pas mane mushroom-free:)
