Jei atvirai, nesu didelis žvėrienos mėgėjas, bet tik todėl, kad jos beveik niekada neruošdavau. Ir štai pasitaikė proga pasigaminti bebrienos. Perverčiau daug receptų tinklalapių, perskambinau pažįstamiems, gaminantiems „laukinę” mėsą ir ėmėmės gamybos. Troškinys gavosi ypatingai kvapnus, bebrienos mėsa - tamsi, minkšta ir sodraus skonio.

Bebras: Valgyti ar Nevalgyti?

Pradėjęs tyrinėti bebro reikšmę medžiotojų valgiaraščiui, supratau - mėsa lieka mėsa, nepaisant visų susiraukusių veidų, kai vakarienei patiekiama bebriena. Juk kokių tik stebuklų žmogus kartais pasiryžta paragauti! Kapstydamasis po 1920 metų knygą „Virėjų menas“, bebrienos recepto neradau, tačiau supratau, kad beveik prieš šimtą metų, neskaitant įprastos stirnienos ir elnienos, būdavome pasirengę valgyti lokienos kumpį, kurtinio ir tetervino kepsnį, strazdus, keptus žvirblius ir įvairiais būdais pagamintą balandį. Viename Amerikos receptų portale net radau, kaip pagaminti keptą usūrinį šunį su barbekiu padažu. Šiame kontekste bebras turi gerų šansų būti patiektas ant stalo kaip svarbiausias vakarienės patiekalas.

Įsiskaičius į istorijos analus, galima prieiti išvadą, kad bebras maistui naudotas daug kur, bent jau ten, kur jis gyveno. Pagal iškasenas nustatyta, kad nemažai vietų tarp maisto atliekų bebrų kaulų liekanos sudarydavo 30 procentų. Senovės žmonės bebrienos nepeikė. Ir vėlesniais laikais bebrams rasdavo panaudojimą. Įdomu, kad XVII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nusprendė, jog bebras yra žuvis, todėl gavėnios draudimas valgyti mėsą bebrienai buvo nebetaikomas. Vadinasi, visi moka išsisukti, kad tik nereikėtų atsisakyti ko nors gero. Tačiau daugelis nežinančių vis dar galvoja, kad bebras ėda žuvis - jis juk gyvena vandenyje. Bet ne - bebras yra tvarkingas ir ištikimas vegetaras.

JAV ir Kanadoje bebriena yra labai mėgstama, o bebro uodega - didelis delikatesas. Interneto platybėse pavyko net rasti tinklalapį, kuriame teikiami patarimai, kaip paruošti bebrą draugui iš Kanados. Prie geriausių bebrienos savybių priskiriama tai, kad ji yra geras geležies, fosforo ir seleno šaltinis. Blogų savybių nėra! Bebras valdo!

Bebras juokiasi iš daugelio Europos miestų savivaldybių, kuriose apsigyvena: koks nors briedis išvejamas vos pasirodęs, bet man nieko padaryti negalite! Daugeliui šis nuostabus inžinierius asocijuojasi su didele žiurke, gyvenančia vandenyje, todėl ir mintis apie jo valgymą ne visiems atrodo patraukli. Kartą vakarienei pagaminau bebrienos gabalėlių su grietinėlės padažu. Kadangi visko nepajėgėme suvalgyti, šiek tiek pasiėmiau pietums.

Kai pasiūliau bebrienos kolegai, jis iš pradžių raukėsi, sakė „fui, bebro mėsa!“ Bet kai paragavo, pripažino ją esant gerą. Po šio įvykio pradėjau galvoti, kad kalti ne skonio receptoriai, o išankstinis nusistatymas ar kokia nors nemaloni ankstesnė patirtis. Vienas pažįstamas kartą suvalgė pusžalio bebrienos šašlyko ir nuo to laiko jam bloga net apie tai pagalvoti, tačiau tinkamai paruoštą bebrą jis pasirengęs valgyti bet kada. Tokius dalykus galima taikyti bet kokiam valgiui, kurio suvalgyta per daug ar kuris nebuvo gerai pagamintas. Kaip senovės graikai sakė - mėgaukis, bet saikingai! Taigi nesąžininga bebrą nurašyti vien todėl, kad jis yra tarsi didelis graužikas.

Penki Bebrienos Patiekalai

Kartą turėjau laimės dalyvauti bebrienos degustacijoje viename restorane, kur geras pažįstamas virėjas pagamino penkis patiekalus iš pagrindinio šio mėnesio žurnalo veikėjo - bebro. Rūkyta bebro uodega, pyragėliai su bebriena, bebrienos sriuba, bebrienos pyragas ir vidutiniškai iškeptas bebro šlaunelių kepsnys. Ar dažnai pasitaiko per vieną vakarą suvalgyti penkis bebrienos patiekalus? Tai buvo gražus ir fantastiškas nuotykis, kurį dar ilgai norėsis prisiminti, o marinuotai, rūkytai bebro uodegai buvo neįmanoma atsispirti - taip paruoštos jos niekada neatsisakysiu.

Virėjas, kuriam teko gerokai „pakovoti“ su bebru, pripažįsta, kad bebriena yra kiek keista, raumeninga mėsa, neturinti lašinių kaip, pavyzdžiui, šerniena. Bebrai gyvena vandenyje, plaukioja, yra sveiki, jų mėsa liesa ir kiek primena elnio nugarinę.

Tik Ne Žalią

Paklausinėjus kelis medžiotojus, su malonumu teko pripažinti, kad niekas neturi pernelyg neigiamo požiūrio į bebrienos vartojimą. Galbūt, deja, ji neįvertinama taip kaip briediena ar šerniena, tačiau iš jos galima daryti dešreles arba džiovinti - išeis gardi vakarienė. Paklausus, ką reikia turėti omeny ruošiant bebrieną, mano pažįstamas virėjas pabrėžė, kad bebrui labiausiai tinka stiprus marinatas. Marinuojant bebrieną, nereikia ant jos lieti karšto vandens - geriausia šiltas, apie 55-60 laipsnių. Tada visi skoniai geriau įsigers į mėsą ir paskui išliks. Geriau bebrieną gerai iškepti, iš jos negaminti tartaro ar karpačo, vengti bet ko, kas žalia. Gaminant bebrieną labai svarbu ją termiškai apdoroti.

Tačiau nereikia mėsos pervirti, nes ji gali greitai virsti turistų pusryčiais. Įdomu, kad kaimyninėje Latvijoje dviem bebrams buvo nustatyta trichineliozė. Šernai, lapės, usūriniai šunys ir lūšys yra pirminiai trichineliozės nešėjai, nes jie minta mėsa. Neaišku, kaip vegetaras bebras apsikrėtė trichinelioze, nes šie parazitai užsiima vien mėsa, tačiau, matyt, pasitaiko išimčių. Taigi dėl saugumo verčiau bebrieną gerai termiškai apdoroti. Galima padaryti ir kokius nors tyrimus. Jeigu bebras senesnis, geriau iš jo pagaminti kotletų ar įdarą blynams, mėsą verdant ilgai ir tada sumalant. Žinoma, pilvo malonumai yra kiekvieno skonio reikalas, o to, ką vienas laikys dideliu gardumynu, kitas net neragaus. Vis dėlto, net jeigu yra išankstinių nuostatų, bebro nereikėtų priskirti tiems patiekalams, kurių niekada nebandysite.

Bebrienos Receptai Medžiotojams ir Gaspadinėms

Mažiau žinoma ir rečiau naudojama šiuolaikinėje virtuvėje, tačiau ji pasižymi unikaliu skoniu ir tekstūra. Bebrienos populiarumas labai priklauso nuo regiono. Kai kuriose šalyse, ypač rytų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, bebriena vertinama dėl savo unikalaus skonio ir tradicinių receptų. Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kai kuriose Kanados vietovėse bebriena naudojama kaip delikatesas, o bebrų medžioklė yra sena tradicija. Bebrienos receptai yra populiarūs kaimiškose vietovėse, kur šie gyvūnai yra lengviau prieinami.

Pagrindinės Bebrienos Savybės

• Baltymai: Bebrienos mėsa yra puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis.
• Riebalai: Bebriena yra laikoma liesa mėsa, nes joje riebalų kiekis yra palyginti mažas.
• Vitaminai ir mineralai: Bebriena turtinga B grupės vitaminais (B2, B3, B6, B12) ir mineralais, tokiais kaip geležis, fosforas, cinkas ir selenas.

Populiarūs Bebrienos Paruošimo Būdai

• Troškiniai: Vienas iš populiariausių būdų paruošti bebrieną - ją troškinti. Tai puikiai tinka, nes troškinimas padeda mėsai suminkštėti ir atskleisti subtilų skonį.
• Rūkytas bebras: Rūkymas yra tradicinis mėsos konservavimo būdas, kuris puikiai tinka ir bebrienai. Rūkyta bebriena turi intensyvų, malonų skonį ir gali būti naudojama įvairiuose patiekaluose arba valgoma kaip užkandis.
• Kepsniai: Bebrienos kepsniai yra gana egzotiškas, bet labai skanus pasirinkimas. Dažniausiai naudojama filė dalis arba šlaunys, kurios yra minkštesnės ir lengviau paruošiamos.
• Bebro uodega: Tai laikoma tikru delikatesu. Uodega turi didesnį riebalų kiekį, todėl dažniausiai ji kepama, rūkinama arba troškinama.
• Bebro sriuba: Kaip ir kitos laukinės mėsos rūšys, bebriena gali būti naudojama sriuboms.

Patarimai Ruošiant Bebrieną

• Lėtas virimas ir troškinimas: Kadangi bebriena yra liesa, ji gali būti kietoka, jei paruošiama netinkamai.
• Bebrienos mėsa gali būti naudojama įvairiuose patiekaluose: troškiniuose, sriubose, kepsniuose, kotletuose, dešrose ir netgi mėsainiuose. Ji puikiai dera su įvairiomis daržovėmis, uogomis ir prieskoniais.

Išskirtiniai Bebrienos Receptai

Bebro kepenų paštetas su klevų sirupu

Tai gurmaniškas užkandis, kuris nustebins net pačius išrankiausius skonius. Švelnios bebro kepenys derinamos su karamelizuotais svogūnais, šalavijais ir saldžiu klevų sirupu, sukuriant sodrų ir subtilų skonį. Patiekite su skrudinta duona, krekeriais ar marinuotomis daržovėmis - tobula delikatesinė patirtis jūsų gomuriui. Šis receptas - tai tikras atradimas, norintiems patirti kažką naujo ir netikėto.

Aluje troškinta bebro uodega su morkomis

Puikus patiekalas, kuriame susipina alaus kartumas ir saldžios morkų natos, o patiektas su orkaitėje keptomis bulvytėmis tampa dar įdomesniu patiekalu. Nors bebro uodega daugiausia sudaryta iš riebalų ir odos, jos tekstūra primena gardžiai keptą grybą, o ne riebų lašinį.

Keptas bebras marinuotas majonezu ir žolelėmis, įdarytas daržovėmis bei figomis

Tai išskirtinis patiekalas, kuris sujungia tradicinius ingredientus su netikėtais skoniais. Apelsinų gaivumas ir levandų subtilumas suteikia mėsai išskirtinį aromatą, o dilgėlių blyneliai su gardžiu daržovių įdaru tampa puikiu garnyru, papildančiu patiekalo skonį. Tai spalvingas ir šventinis pasirinkimas, kuris pradžiugins net ir pačius išrankiausius valgytojus. Jei norite nustebinti savo svečius unikaliu deriniu, šis receptas puikiai tiks! Fantastiškai skanu! Marinuoti rekomenduoju švelniai - druska ir žolelėmis.

Rūkyta bebro uodega

Mano marinate naudojamas česnakas, rozmarinas ir kadagių uogos suteikia unikalų aromatą, kuris puikiai dera su švelniai dūminiu kepimo ant žarijų skoniu. Nuostabus užkandis, skoniu primenantis ungurį. Bebro uodega marinuojama druskos tirpale, o vėliau įtrinama aromatingu prieskonių mišiniu, kuris suteikia unikalų skonį. Rūkymo procesas alksnio dūmuose papildomai sustiprina patiekalo skonį ir kvapą. Rūkyta bebro uodega puikiai tinka kaip užkandis prie salotų, marinuotų ar raugintų daržovių.

Bebro guliašas

Sotus ir labai skanus patiekalas, kurį valgant net nesuprasite, kad valgote bebrieną. Svečiai pavaišinti šiuo guliašu buvo įsitikinę, kad valgo jautieną. Šis guliašas nustebins savo turtingu skoniu ir aromatu. Įtraukiantis pomidorų, aitriosios paprikos ir kmynų derinys, kartu su pikantiška bebrienos mėsa, sukuria puikų patiekalą.

Kepti bebro šonkauliukai su pomidoriniu padažu

Kepti bebro šonkauliukai su traškia plutele ir aromatingu padažu - tai tikras skanėstas mėgstantiems žvėrieną. Kepti orkaitėje su bulvėmis ir pastarnokais, šie šonkauliukai taps jūsų šeimos stalo puošmena. O naminis pomidorinis padažas suteiks patiekalui sodrumo ir išskirtinumo. Puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išbandyti naujus skonius ir mėgautis savos gamybos produktais.

Bebro dešrelės

Šios stipraus skonio dešrelės puikiai tiks vasariniam piknikui lauke. Prie jų tinka skoningas, aštrūs pomidorų arba BBQ padažai.

Raudoname vyne troškintas bebras

Raudoname vyne troškintas bebras - elegantiškas ir sodrus patiekalas, kuris puikiai tinka šventiniam stalui arba ypatingai vakarienei. Šiame recepte bebriena yra troškinama su raudonu vynu, prieskoniais ir džiovintomis figomis, kas suteikia jai gilų ir išskirtinį skonį. Patiekite su grikiais ir mėgaukitės šiuo gurmanišku patiekalu!

Bebro kukuliukai

Fantastiškas užkandis šventėms ar gamtos iškyloms. Šie kukuliukai, pagaminti iš maltos bebrienos, svogūnų, česnakų ir gardžių prieskonių, yra iškepami iki tobulumo, o skanūs padažai - bruknių uogienė su krienais ir majonezo - garstyčių mišinys - prideda nuostabių skonio akcentų.

Bebro uodega su bulvių ir kopūstų koše bei salierų kremu

Su bulvių ir kopūstų koše bei salierų kremu - išskirtinis patiekalas, kuris sužavės net pačius išrankiausius gurmanus. Bebro uodega, ilgai troškinama žemoje temperatūroje, įgauna subtilų ir intensyvų skonį, o bulvių ir kopūstų košė kartu su salierų kremu sukuria puikiai subalansuotą ir sodrų skonį. Šis patiekalas yra puikus pasirinkimas ypatingoms progoms ir šventiniams vakarams.

Kepta bebro uodega su salotomis

Bebro uodega, marinuota ir ilgai kepama žemoje temperatūroje, tampa išskirtinai sultinga ir aromatinga. Salotėlės su šviežiomis daržovėmis, petražolėmis ir kaparėliais puikiai kontrastuoja su sočiu mėsos skoniu, suteikdamos patiekalui šviežumo ir lengvumo.

Du Kepimo Variantai

Keptas bebras tikrai ne kasdieninis patiekalas. Praturtėjome dviem bebrais todėl išbandėm du kepimo variantus. Ačiū medžiotojui Tomui iš Plungės. 😉 Pirmas bebrą kepti pabandė sesės vyras. Marinavo acto marinate su daržovėmis, paskui kepė aluje, papildomai įdėjęs česnako ir čiobrelių. Aš pabandžiau marinuoti majonezu ir žolelėmis, paskui įdariau daržovėmis ir figomis. Kuris skanesnis? Skonio reikalas… sesės vyro bebras gavosi stipresnio, vyriškesnio skonio, truputį su rūgštele. Maniškis švelnesnis, minkštesnis, priminė anties ir nutrijos miksą.

Receptas: Bebras marinuotas majonezu ir žolelėmis, įdarytas daržovėmis ir figomis

1. Marinatui skirtus produktus sumaišykite, įtrinkite mėsą.
2. Morkas supjaustykite griežinėliais, svogūnus ketvirčiais.
3. Daržoves apkepkite su alyvuogių aliejumi.
4. Figas valandą pamirkykite vandenyje ir kiekvieną padalinkite į keturias dalis.
5. Daržoves sumaišykite su figomis ir prieskonine druska.
6. Bebrą paguldykite į kepimo formą nugara į viršų.
7. Kepkite iki 180° C įkaitintoje orkaitėje, kol bebras iškeps. Įsmeigus pagaliuką į storiausią šlaunies vietą turi bėgti skaidrios sultys.

Receptas: Keptas bebras aluje

1. Bebrą įtrinkite prieskoniais, druska, įdėkite į marinatą ir laikykite parą laiko.
2. Prieš kepant ištraukite bebrą iš marinato, dėkite į kepimo formą, supilkite alų, sudėkite česnako skilteles, čiobrelius ir kepkite uždengę folija iki 200° C įkaitintoje orkaitėje 2,5-3 valandas arba iki tol, kol įsmeigus į storiausią vietą pagaliuką bėgs skaidrios sultys.

Kai pirmą kartą ragavau bebrienos, ji buvo troškinta grietinėje su svogūnais - nuostabus, švelnus jos skonis, mėsytės minkštumas priminė gerai ištroškintą veršieną.

"Bebro uodega - lašiniai. Taip paruošta ji patinka tiems, kurie mėgsta keptus lašinius. Tiesą sakant, uodega, kaip ir lašiniai, skaniausia rūkyta, - paaiškina restorano "Medžiotojų užeiga" vadovas Ričardas Mačiulaitis. - Ruošti bebrieną - tas pats, kas kepti kiaušinienę. Kiek žmonių - tiek variantų, skonio niuansų: skirtingi prieskoniai ir prieskoninės žolelės bei daržovės, kitoks marinatas, pagardas, padažas. Bebrienos paruošimo būdų labai daug ir įvairių - eksperimentuokite. Žinoma, svarbiausi ir pagrindiniai ingredientai - meilė ir energija, kurią išliejate ruošdami maistą. "Mmm, kaip gardu..." - sako ragaudami jūsų patiekalus svečiai.

Pasak pašnekovo, sovietmečiu bebrai buvo medžiojami dėl kailio. Jų mėsa nebuvo vertinama, nes trūko išmanymo, ką gardaus galima pagaminti, tad dažniausia ją troškindavo. Natūralus bebrienos skonis artimiausias elnienai ar danielių mėsai, kai kam gali priminti strutieną, o dar kitiems - antieną. Spąstuose sugauto bebro mėsos maistui negalima naudoti - jis turi būti sumedžiotas. Kuo laimikis jaunesnis, tuo jo mėsa minkštesnė, subtilesnio skonio, be specifinio prieskonio.

"Prieš lupant žvėreliui kailį reikia apsispręsti, ko norite: ar kailio, ar mėsos. Pastaruoju atveju stenkitės kailį nulupti taip, kad mėsos paviršiuje liktų kuo storesnis lašinukų sluoksnis - jį turi kiekvienas sveikas, stiprus bebras.

Pasak restorano "Medžiotojų užeiga" šefo Arūno Bansevičiaus, mėsai pagardinti tiks tradicinis šeimininkių naudojamas čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių mišinys, nedaug pipirų, druskos. Puikiai dera įvairios prieskoninės daržovės: krapai, petražolių lapai ir šaknys, pastarnokai, morkos, svogūnai, česnakai - vieni jų tinka kepti, kiti - mėsai troškinti.

"Kadagio uogos, sakų aromato pritvinkę eglės spygliai, gabalėlis ajero šaknies, ąžuolo gilės, šviežios dilgėlės... Vieni augalai suteikia kvapą, kiti - poskonį. Persistengti su prieskonių kiekiu nereikia - visi jie jungiasi į visumą, kuri ir formuoja mėsos skonį, - sako restorano vadovas R.Mačiulaitis ir pastebi: - Idealu, kai mėsa marinuojama su mažesniu kiekiu prieskonių ir ilgiau, ruošiama žemesnėje temperatūroje - tuomet patiekalo skonis išraiškingesnis, jaučiamos subtiliausios jo poskonių gaidelės. Daug prieskonių, aštresnis marinatas ar vietoje jo naudojamas majonezas, pomidorų padažas tiks tuomet, kai mėsą paruošti reikia labai greitai.

Įdomūs Faktai Apie Bebro Medžioklę ir Naudojimą

• Nuo seno bebrai buvo medžiojami dėl mėsos, kailio ir sruoglių. 1555 m. švedų kronikininkas Olauso Magnuso "Šiaurės tautų istorijoje" rašė, kad Lietuva buvo pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje.
• Dėl intensyvios medžioklės XX a. pr. bebrai Lietuvoje beveik išnyko, tik vienas kitas žvėrelis atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. XX a. viduryje ir antroje pusėje pradėta bebrų reaklimatizacija. Pastaruoju metu šalyje bebrų labai daug, jie - didžiulis ūkininkų galvos skausmas, mat pridaro daug žalos. Bebrų medžioklė Lietuvoje leidžiama nuo rugpjūčio 1 d.
• Bebrų sruogliai - užpakalinėje kūno dalyje esantys maišelių pavidalo dariniai, prisipildę kvapių medžiagų. Jas bebrai naudoja teritorijai žymėti. Nuo seno sruogliai buvo naudojami medicinoje - laikomi vaistu nuo visų ligų.
• Norvegijos stebėtojai mano, kad laisvėje bebrai gyvena 15-20 metų, o rezervatuose - net iki 50 metų. Joje gausu įvairių mineralinių medžiagų, aminorūgščių, kurios svarbios vaikų ir suaugusių žmonių organizmui, B grupės vitaminų ir C vitamino, makro- ir mikroelementų - kalcio, kalio, fosforo, natrio, magnio, seleno, geležies. Bebro mėsa - didžiausias hemoglobino šaltinis.
• Upinis bebras pripažintas europinės svarbos saugoma rūšimi. Lietuvai dėl didelės šių graužikų populiacijos buvo suteikta išimtinė teisė juos medžioti. Nepaisant to, reikia užtikrinti, kad bebrų skaičius šalyje būtų stabilus arba bent nesumažėtų iki kritinio lygio.
• Bebro dantys - tikras pjovimo įrankis. Suaugusių bebrų viršutinių kandžių dalis yra 20-25 mm ilgio, o apatinių - 35-40 mm ilgio ir iki 1 cm pločio.
• Net paprasta bebrų užtvanka - įspūdingas statinys: jos ilgis gali siekti 20 m, aukštis - 3 m.

Kiti Bebrienos Receptai

• Bebrieną išmuškite, pabarstykite prieskoniais ir palikite 2 val. marinuotis. Ant mėsos sudėkite pastarnokų griežinėlius ir šparagus, susukite. Suktinuką apsukite maistine plėvele ir kepkite orkaitėje apie 30 min. 180 °C temperatūroje.
• Mėsą nuplaukite, įtrinkite prieskoniais ir palikite 2-3 paras marinuotis šaldytuve. Įsukite į kepimo foliją ir kepkite orkaitėje apie 2-2,5 val. 160 °C temperatūroje.
• Mėsą įtrinkite prieskoniais, užpilkite vyno, aliejaus ir palikite 3 val. marinuotis. Paskui nusausinkite ir iškepkite ant grotelių - pakaks 10 min.
• Mėsą supjaustykite 2 cm kubeliais, pakepinkite keptuvėje, kol gražiai apskrus, ir sudėkite į troškintuvą, užpilkite sultiniu, pagardinkite prieskoniais. Daržoves supjaustykite kubeliais ir sudėkite ant mėsos. Troškinkite apie 40 min. Sudėkite smulkintus obuolius ir dar 15 min. patroškinkite.
• Mėsą nuplaukite, nusausinkite, peiliu nuskuskite kauliukus. Prieskonius sumaišykite su aliejumi, vynu, sutrintu česnaku, šviežio rozmarino lapeliais. Mišiniu įtrinkite mėsą ir palikite šaldytuve per naktį. Prieš kepdami, mėsą nusausinkite. Kepkite keptuvėje ant gerai įkaitinto sviesto ir aliejaus. Paprikas išvalykite, supjaustykite plonais šiaudeliais ir pakepinkite aliejuje su šlakeliu baltojo vyno, pagardinkite druska ir pipirais.
• Nuplautą mėsą sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu, suberkite prieskonius ir susmulkintas daržoves. Virkite ant silpnos ugnies apie dvi valandas. Perkoškite, nuimkite nuo kauliukų mėsą ir susmulkinkite. Iš morkos ir cukinijos išskobkite žirnio dydžio rutuliukus, blanširuokite verdančiame vandenyje. Į stiklainėlius po lygiai sudėkite mėsą, blanširuotas daržoves, smulkintas petražolių šakeles ir užpilkite bebrienos sultiniu, prieš tai jame ištirpinę išbrinkintą želatiną.

---