Maistas - tai ne tik mūsų kasdieniai pasirinkimai, bet ir kultūrinės, socialinės bei ekonominės tendencijos atspindys. Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebėjome didžiules maisto pramonės pokyčius, o ateitis, be abejonės, atneš dar daugiau novatoriškų sprendimų, prisitaikančių prie besikeičiančių žmonių poreikių, ekologinių iššūkių ir technologinių pokyčių. Taigi, pabandykime pasigilinti, kokie maisto pasirinkimai gali tapti kasdieniniais po dešimties metų.
Sveikatos specialistų rekomendacijos ir gyventojų požiūris
Sveikatos specialistų rekomendacijos, kad Lietuvos gyventojai savo kasdienėje mityboje turėtų vartoti daugiau daržovių ir mažiau mėsos, atrodo, pasiekia gyventojų ausis. Atlikta apklausa parodė, kad nors 70 proc. gyventojų per artimiausius trejus metus planuoja maitintis panašiai kaip ir dabar, vis tik beveik trečdalis gyventojų koreguos savo mitybą į sveikatai palankesnę. Net 29 proc. respondentų nurodė planuojantys į savo racioną įtraukti daugiau daržovių bei vaisių. O tai vyks mėsos ir pieno produktų sąskaita - rečiau mėsą valgyti planuoja 28 proc. gyventojų, o 22 proc. Remiantis tyrimu, labiau rinktis sveikatai palankesnę mitybą ketina moterys ir aukščiausio išsimokslinimo atstovai. Įdomu tai, kad žuvies ir jūros gėrybių vartojimą ketina ir didinti ir mažinti vienodas kiekis respondentų, o šis atsakymas koreliuoja su gyventojų pajamomis.
Praėjusiais metais Šiaurės ministrų tarybai pristatant naujausias mitybos rekomendacijas, prie kurių sudarymo dirbo daugiau nei 350 mokslininkų, pabrėžta, kad Lietuvos gyventojai turėtų vartoti dukart daugiau daržovių bei vaisių ir perpus sumažinti raudonosios mėsos suvartojimą. Kaip teigia „CropLife Lietuva“ vadovė, augantis daržovių ir vaisių vartojimas lems ir pokyčius mūsų žemės ūkio struktūroje.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje turėsime užauginti daugiau augalinio maisto, kad patenkintume augančią daržovių, vaisių, kruopų paklausą bei augalinės kilmės produktų gamintojų poreikius žaliavai. Tiesa, tam reikės toliau kelti žemės ūkio efektyvumą, nes didinti ariamos žemės plotus miškų sąskaita nebūtų tvaru“, - teigia Z. „Šis tobulėjimo procesas žemės ūkyje vyksta nuolat - tai ir efektyvesnės, daugiau derliaus duodančios augalų veislės, ir efektyvūs augalų apsaugos produktai, kurie padeda apsaugoti derlių nuo įvairių ligų ir kenkėjų. Retai kada pagalvojame, bet didžiausia maisto švaistymo problema yra ne mūsų virtuvėje, o žemės ūkyje - čia dėl įvairių ligų ir kenkėjų netenkama apie 40 proc. maisto, o klimato kaita ir anomalijos derliui kelia vis didesnių iššūkių. Todėl augalų apsaugos produktai yra labai svarbūs norint tvaraus žemės ūkio. Greta turime tobulėjančias tiksliosios žemdirbystės technologijas, kurios leidžia augalų apsaugos produktus ir trąšas naudoti labai tiksliai ir efektyviai - tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia ir taip dar labiau padidinant tvarumą“, - teigia Z.
Anot jos, progresą geriausiai galime pastebėti atsisukę atgal: jei per 50 metų žemės ūkis nebūtų patobulėjęs, šiandien mūsų šalyje užauginamam derliui reikėtų dviem Lietuvos teritorijoms prilygstančio ariamojo ploto. „Taigi ūkininkai, pasitelkę technologinius ir mokslo laimėjimus šiandien sugeba tame pačiame plote išgauti kelis ar keliolika kartų didesnį derlių“, - sako Z.
„Jungtinių Tautų prognozėmis, 2050 m. žmonių skaičius planetoje sieks 9.7 mlrd., o 2100-aisiais - jau apie 10.3 milijardų. Tad tame pačiame plote turėsime užauginti maisto papildomiems 2 mlrd. Planetos gyventojų. Kaip pavyzdį ji pateikia Europoje augalų veislininkystės srityje kelią besiskinančias naująsias genomines technologijas (NGT). Tai - vadinamosios „genų žirklės“, kurios leidžia gerokai greičiau išvesti augalų veisles, iškerpant ydingą geną. „Efektyvesnės veislės gali duoti didesnį derlių, jos būtų atsparesnės ligoms, klimato anomalijoms ar turėtų sveikatai palankesnių savybių. Ir tai padės ne tik užtikrinti maistą augančiai gyventojų populiacijai, bet ir leis didinti tvarumą žemės ūkyje“, - sako Z.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „CropLife Lietuva“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Galimos ateities maisto tendencijos
- Augalinė ir sintetinė mėsa - tvarumo ir sveikatos sprendimas
Augaliniai ir sintetiniai mėsos produktai jau dabar tampa vis populiaresni. Tokios kompanijos kaip „Beyond Meat“ ir „Impossible Foods“ sėkmingai konkuruoja su tradicine mėsa. Per ateinančius dešimt metų tikėtina, kad šie produktai taps daug prieinamesni, pigesni ir skanesni. Augaliniai mėsos pakaitalai, gaminami iš sojos, žirnių, grūdų ar grybų, taps pagrindiniais pasirinkimais tiek veganams, tiek žmonėms, kurie siekia sumažinti savo ekologinį pėdsaką, sveikatos sumetimais pereidami prie mažesnio gyvūninės kilmės produktų vartojimo.
Be to, sintetinė mėsa, kuri auginama laboratorijose iš gyvūnų ląstelių be žudymo, taip pat gali tapti kasdieniu maisto produktu. Ši technologija ne tik mažina gyvūnų žudymo poreikį, bet ir mažina gamybos sukeliamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir vandens sunaudojimą. Mokslininkai dirba, kad ši mėsa būtų kuo labiau prieinama, o maisto gamybos metodai - kuo tvaresni.
- 3D spausdintas maistas - naujas gamybos ir dizaino būdas
3D spausdinimas jau dabar naudojamas kuriant maistą. Ši technologija leidžia ne tik tiksliai atkurti sudėtingas formas, bet ir pritaikyti maisto ingredientus pagal asmeninius poreikius, pavyzdžiui, įtraukiant daugiau baltymų, vitaminų ar mineralų. Įsivaizduokite, kad ateityje galėsime tiesiog nuspręsti, kokie maisto komponentai pateks ant mūsų pietų stalo, ir tiesiog spausdinti juos tiesiai namuose.
3D spausdintas maistas taip pat gali suteikti naujas galimybes maisto dizainui. Tai ne tik patrauklus būdas pasiekti asmeniškesnį ir novatoriškesnį maistą, bet ir potencialiai naudinga maisto gamybai mažinant atliekų kiekį, nes tiksliai žinant, kiek ingredientų reikia, galima gerokai sumažinti švaistymą.
- Tvarūs ir ekologiški maisto šaltiniai - didėjantis vartotojų poreikis
Ateityje ekologiškas ir sveikas maistas taps dar svarbesniu pasirinkimu. Vis daugiau žmonių pradeda suprasti maisto gamybos poveikį aplinkai ir savo sveikatai, todėl daugelis pereina prie vietinių, sezoniškų ir ekologiškų produktų. Naujos technologijos, tokios kaip vertikalios ūkininkystės metodai ir hidroponika, leis auginti daržoves ir vaisius miestuose, užtikrinant mažesnį transportavimo poveikį aplinkai ir šviežius produktus visus metus.
Ateities maistas taip pat apims naujas, dar neatrastas maisto augimo formas, pavyzdžiui, „in vitro“ auginamų daržovių ir vaisių technologijas, kuriose augalai gali būti užauginti be žemės, vandens ir cheminių trąšų. Tai leis sumažinti mūsų priklausomybę nuo tradicinių žemės ūkio metodų ir patenkinti didėjantį pasaulio gyventojų skaičių.
- Probiotikai ir personalizuota mityba
Skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas jau dabar gali suteikti mums tikslias rekomendacijas, kaip pasirinkti geriausius maisto produktus, atsižvelgiant į individualius mūsų sveikatos poreikius. Probiotikai, kurie padeda gerinti žarnyno mikroflorą ir stiprina imuninę sistemą, tapo populiarūs, tačiau ateityje jie gali tapti dar labiau pritaikyti kiekvienam žmogui.
Personalizuota mityba, kurioje maisto pasirinkimai ir papildai yra pritaikyti pagal žmogaus genetinius, gyvenimo būdo ir sveikatos duomenis, taps plačiai paplitusi. Nauji maisto papildai, skirti palaikyti mūsų organizmą, taip pat bus praturtinti prebiotikais ir probiotikais, kurie padės atkurti optimalų žarnyno mikrofloros balansą, sumažins uždegimus ir padidins energiją. Tuo pačiu bus atsižvelgiama į įvairias alergijas, netoleravimus ir metabolinius procesus.
- Inovacijos maisto gamybos procesuose
Ateityje didelis dėmesys bus skiriamas ne tik maisto pasirinkimams, bet ir pačiai maisto gamybai. Technologiniai pasiekimai, tokie kaip automatizuoti maisto gamybos įrenginiai, leis sumažinti darbo jėgos sąnaudas ir padidinti maisto produktų gamybos efektyvumą. Tuo pačiu, žmonės galės pasigaminti maistą greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Ateities virtuvės bus aprūpintos dirbtiniu intelektu ir robotais, kurie galės gaminti maistą pagal mūsų pageidavimus, užtikrindami, kad jis būtų subalansuotas, skanus ir sveikas. Dėl šių pokyčių galėsime sukurti daugiau tvarių ir ekonomiškų maisto gamybos modelių, kurie prisidės prie planetos išteklių tausojimo.
Valgymo kultūros svarba
Daugelis užauga aplinkoje, kurioje kartojama, kokią svarbią reikšmę turi kultūra. Tačiau retai prisimenama, jog kultūra egzistuoja visose gyvenimo srityse. Juk reikia mokėti ne tik kultūringai pasisveikinti, bendrauti, bet ir suvokti, ką kultūra reiškia sveikatai. Norint jaustis ir atrodyti gerai privalu išsiugdyti mitybos planavimo ir valgymo kultūrą bei kiekvieną kartą tyliai savęs paklausti - koks maistas man reikalingiausias?
„Dažnu atveju valgoma tik tada, kada turime laiko, nesilaikoma režimo, o peralkus - persivalgymo tikimybė gerokai išauga. Todėl racionalus laiko ir pirkinių planavimas (pavyzdžiui, eiti susipirkti maistą 1-2 kartus per savaitę) padeda išvengti spontaniškumo ir nereikalingų maisto produktų prisipirkimo ir vėliau jų švaistymo. Visuomenėje stinga valgymo kultūros tradicijų. Daugelis skuba, skaičiuoja kiekvieną minutę, tad valgymas tiesiog lieka antrame plane. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadienio pietų.
„Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalijasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė?“, - klausė R.Bogušienė pridurdama, jog taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Tokios tradicijos reikalingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Mitybos specialistė patarė valgymo metu išjungti televizorių ar kompiuterį, o telefonus bent pusvalandžiui padėti į šoną ir visai pamiršti. Anot R.Bogušienės, net mažiausios smulkmenos turi didelę reikšmę - telefonai ir televizoriai blaško, o pavyzdžiui maisto gaminimas ar serviravimas kartu su šeimos nariais prisideda prie gerų emocijų kūrimo.
„Lietuviai kasdieniam naudojimui renkasi kiek pigesnius, grūdinto stiklo, keraminius indus. Šventėms labai vertina porcelianą, ieško aukštos kokybės, gražių dekoruotų indų, kurie ilgai tarnautų ar net atitektų kaip šeimos palikimas ateities kartoms. Žinoma, dažniausias pasirinkimas - balta ir kreminė spalvos. Bet matote, kad žmonės darosi drąsesni ir ryškėja tendencija indus derinti prie namų interjero - atitinkamai rinktis spalvą, indo tekstūrą ar formą. Klientai nebijo eksperimentuoti, renkasi net ir skirtingų spalvų indus ir juos derina tarpusavyje. Derinama klasika ir modernus stilius.
Teisinga maisto kultūra prisideda ir prie saikingo valgymo. Sotumas ateina tik tada, kai dėmesys yra nukreiptas į tai, ką darome. „Kartais žmonės su savo organizmais elgiasi kaip su šiukšliadėžėmis. Į skrandį deda viską, kas papuola ir kiek tik papuola. Juk perteklinis nesuvirškintas maistas ne tik, kad nenaudingas, bet veikia žalingai. Valgoma ne tik, kad nežiūrint ką, bet dažnai ir kaip, o svarbiausia kiek. Atkreipkite dėmesį, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems, tai ne tik būtinybė, bet malonumas. Jie kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, mėgaujasi akimirka ir tik tada deda kitą kąsnį. Kai jaučiasi sotūs, sako - „gana“. Mokykimės iš vaikų nevalgyti, o ragauti ir pasimėgauti pačiu procesu.
Dietos ir sveikas lieknėjimas
Ar tai įmanoma? Juk daugeliui lieknėjimas ir geidžiamos kūno formos asocijuojasi su dietomis, griežtais apribojimais, t. y. kančia. Tačiau mokslo įrodyta, kad drastiškas elgesys su kūnu sukelia stresą, kuris ne tik nepadeda sulieknėti, bet ir skatina svorio augimą. Todėl ir jokios dietos nėra naudingos.
Informacijos apie tai, kaip sulieknėti, įvairiausias dietas ir stebuklingas piliules tikrai netrūksta. Ypač tokių greitus rezultatus žadančių pasiūlymų, kuriais ir susigundo savo kūnu nepatenkinti žmonės, padaugėja pavasarį. Tačiau, anot gydytojos dietologės A. Jauniškytės, tai ir yra pirmoji klaida: „Sportuoti ar laikytis dietų pradedama tik tam, kad kristų svoris, bet negalvojama apie sveikatą. Todėl norėčiau pabrėžti, kad pirmiausia svarbi tinkama motyvacija, o jos tikslas - ne tam tikro svorio siekimas, o sveikata ir rūpinimasis savimi. Juk, pakeitus įpročius dabar, svoris nebūtinai nukris iki vasaros, ko galbūt daugelis norėtų.
Kita vertus, normalus kūno svoris neatsiejamas nuo sveikos mitybos. Medikai teigia, kad dietos visiškai nenaudingos, nes 95 proc. jas išbandžiusiųjų svoris sugrįžo, o 80 proc. - net padidėjo. Beje, pirmosios gyvenime dietos rezultatai dažniausiai būna sėkmingi - svoris nukrinta ir dažnai be didelių pastangų. Tai sukelia didelį džiaugsmą, netgi euforiją. Užtat kai po kurio laiko svoris sugrįžta ar, dar blogiau, padidėja, užplūsta neigiamos emocijos: žmogus kaltina save, kad neturėjo valios, kad ką nors blogai darė ir t. t.
„Iš to reikėtų pasimokyti ir daugiau jokių dietų nebandyti. O išvada turėtų būti tokia - dėl nesėkmingos dietos kaltas ne aš, o dieta. Žmogaus valia čia niekuo dėta, nes svoris, kaip jau minėjau, sugrįžta 95 proc. žmonių. Tai liečia visas dietas (Viduržemio, Dženi Kreigo, kitas, turinčias pavadinimus ir ne), taip pat ir kai bandoma lieknėti atsisakant kai kurių produktų (mėsos, duonos, kruopų, bulvių ar kt.)“, - teigia A. Jauniškytė.
Bet koks savęs ribojimas galiausiai baigiasi dar didesniu uždrausto produkto troškimu. Be to, kad dietos nepadeda numesti svorio, jos padaro ir žalą organizmui. Kūnui nesvarbu, badaujame savanoriškai ar dėl to, kad neužaugo derlius. Visais atvejais į maisto trūkumą jis reaguoja kaupdamas atsargas ir tai daro lėtindamas medžiagų apykaitą. Tai - fiziologinė dietų žala.
Dietos sukelia ir psichologinę žalą. Pirma, jos sumažina savivertę, nes žmogui nepavyksta pasiekti tikslo - norimų kūno formų. Antra, žmogus tampa atviresnis ir jautresnis stresui.
Kaip lieknėti sveikai?
„Pirmiausia būtina atsikratyti nerealių lūkesčių, t. y. nemanyti, kad svoris kris greitai. Antra, tinkama motyvacija. Žmogus turi keisti savo įpročius ne dėl svorio, o dėl sveikatos. Trečia, valgyti tiek, kiek reikia kūnui, t. y. nevalgyti tada, kai nesi alkanas, ir sustoti, kai esi sotus“, - vardija gydytoja.
Taip pat labai svarbu atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio, nes kai valgiu norima nuslopinti emocijas, kūnas maisto nebūna prašęs, todėl ir atideda jį į atsargas. Dar vienas svarbus dalykas - maistas turi būti įvairus, nereikėtų atsisakyti jokių produktų. Iškrovos dienos kenkia, nes organizmas išsiderina. Jaučiame alkį ar sotumą, nes organizme veikia apetitą reguliuojantys hormonai. Iškrovos dienos išderina jų veiklą, todėl po to gali sekti persivalgymo diena.
Užtat pusryčiai tikrai reikalingi. Juk medžiagų apykaita vyksta nuolat, o per naktį išsenka angliavandenių, aprūpinančių ląsteles energija, atsargos, todėl pusryčiauti būtina.
Galbūt jau atrasti produktai, turintys neigiamą kaloringumą, t. y. kuriuos valgant žmogaus organizmas ne tik negauna kalorijų, bet dar ir sudegina esamas? „Kad maistas degina kalorijas - mitas. Kitas mitas, kad svorio galima numesti valgant tik mažo kaloringumo produktus. Tai paneigė tyrimas, kurio metu vieni dalyviai valgė tik mažo kaloringumo produktus, kiti - ir kaloringą maistą. Rezultatai parodė, kad augo pirmos grupės žmonių svoris, nes, valgant vien nekaloringą maistą, jo suvalgoma daugiau. Dėl to mityboje svarbi pusiausvyra, o galvodami apie sveikatą į savo racioną būtinai turėtume įtraukti ne tik vaisių ir daržovių, bet ir mėsos, žuvies, kruopų, kitų produktų.
Išsiaiškinome, kad norėdami numesti svorio turėtume valgyti reguliariai, gerai sukramtyti, maistas turėtų būti ne tik įvairus, bet ir skanus, teikiantis malonumą. Telieka išsiaiškinti porcijos dydį. „Porcija turėtų būti tokia, kad pasisotintume. Reikia įsiklausyti į savo organizmą, todėl valgydami neturėtume žiūrėti televizoriaus, dirbti ar kalbėti telefonu, nes tada neišgirsime organizmo siunčiamo signalo - „gana“, - pažymi A. Jauniškytė.
„Pastarųjų metų naujiena - atsisakoma nurodyti porcijas gramais. Dabar visame pasaulyje pereinama prie alkio ir sotumo pojūčių įvertinimo.
Vyrauja nuomonė, jog jei žmogus turi antsvorio ar yra nutukęs, jis būtinai turi sulieknėti, kad būtų sveikesnis. Tačiau, anot gydytojos dietologės, labai svarbu ir kaip mesti svorį. Jei jis bus metamas netinkamai, tai gali pakenkti labiau negu turėtas antsvoris.
Norėdami tapti sveikesni, o kartu ir lieknesni, turėtume nepamiršti fizinio aktyvumo. Dažnai žmonės sportuoja tik tada, kai meta svorį, ir pamiršta, kad fizinis aktyvumas yra natūralus kūno poreikis.
Kaip sumažinti maisto švaistymą
Tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas pasidalijo patarimais, kurie tiek kasdienybėje, tiek šventiniu laikotarpiu padės sumažinti maisto švaistymą. „Šventiniu laikotarpiu užklumpa tam tikra maisto karštinė ir žmonės perka net ir tai, ko jiems nereikia. Dar nesame visiškai uždarę durų į tą netolimą praeitį, kai stalai būdavo nukrauti vaišėmis ir visko būdavo per daug. Aš laikausi principo geriau mažiau nei per daug. Planuodama šventinį meniu stengiuosi nepersistengti ir iš anksto pagalvoti, kur panaudosiu maisto likučius. O kad jų liktų kuo mažiau, į krepšelį dedu tik tuos produktus, iš kurių susiplanuoju, ką gaminsiu“, - dalijasi Eglė.
Planuojantiems naujametinį vaišių stalą, E. Juzumas pataria pirmiausia apgalvoti, ką norėsite dėti ant šventinio stalo, o tik tada į krepšelį dėti produktus, kurių prireiks kulinariniams planams įgyvendinti. „Važiuojant į svečius visada derėtų pasitarti, kas bus gaminama ten ir ką galite pagaminti ir atsivežti jūs. Susiderinus tarpusavyje šventinį meniu, išvengsite tiek maisto švaistymo, tiek šventinio nuovargio“, - pataria maisto fotografė.
Žinoma, prieš dėdami produktus į krepšelį, atsidarykite virtuvės spinteles ir šaldytuvą - galbūt ten rasite produktų, kuriuos galite panaudoti naujametiniams patiekalams. Juk prieš Kalėdas dažniausiai maisto perkame daugiau ir nebūtinai jį visą sunaudojame. Pavyzdžiui, nusprendus įsigyti gardžiai atrodantį pyragą, vertėtų pagalvoti ar namuose nėra kito pyrago likučių, o gal laukiate svečių ir pyragą atsiveš jie.
Vakarykščiai pietūs arba vakarienė greitai ir paprastai gali virsti gardžiu patiekalu ir tai nereikalaus papildomo apsipirkimo. „Įvairius likučius galima užkepti sluoksniuotoje tešloje ir paversti daržovių, sūrio ar mėsos pyragėliais, kurie papuoš net ir šventinį stalą. Jeigu nuo pusryčių lieka avižinės košės, vakarienei iš šio likučio galima iškepti blynus arba vaflius. Jeigu mūsų namuose lieka bulvių košės, kitai dienai planuoju gaminti apkepą arba piemenų pyragą - apačioje gula mėsa ir žuvis, grietinėlė, o viršui panaudoju bulvių košės likučius“, - pataria „Barboros“ ambasadorė.