Aitriosios paprikos (Capsicum annuum) yra populiarus ir mėgstamas daržovinis augalas, kuris ne tik prideda pikantišką skonį patiekalams, bet taip pat turi ir naudos sveikatai.
Tai palyginti nereiklūs augalai, kurių vaisiai gali būti nuo švelniai aštrių iki itin aštrių! Aitriosios paprikos yra daugiametis lapinis augalas, bet dažniausiai auginamos kaip metiniai augalai.
Jos užaugina įvairių formų ir spalvų vaisius, nuo mažų žalių iki didelių raudonų, geltonų ar oranžinių. Paprikos auga krūmais ir gali pasiekti net iki 60cm aukštį. Yra daug skirtingų aitriųjų paprikų rūšių ir veislių, turinčių skirtingą aitrumo laipsnį ir skonį.
Štai kai kurios populiarios aitriųjų paprikų veislės: „Habanero“, „Scotch Bonnet“, „Jalapeno“, „Cayenne“ ir „Serrano“.
Aitriosios paprikos yra kilusios iš Centrinės Amerikos ir Meksikos regionų, kur jos buvo auginamos jau daugiau nei 7 tūkstančius metų. Vėliau, po Kolumbo kelionės į Ameriką, paprikos paplito ir į kitas pasaulio dalis.
Aitriosios paprikos gerai auga subtropinėje ir tropinėje klimato zonose, kurios turi šiltus vasaros mėnesius. Jos reikalauja gerai nutekančio dirvožemio, kuris yra derlingas ir turtingas humusu.
Aitriųjų paprikų aštrumo skalė
Įvairaus aštrumo - švelnesnio, sodresnio ar labai intensyvaus deginančio skonio - paprikų aitrumas matuojamas Skovilio vienetais.
Ši skalė sukurta 1912 m. ir pavadinta jos kūrėjo amerikiečių chemiko Wilburo Scoville’o vardu. Skovilio aštrumo vienetai (žymimi SHU) nurodo, kiek kapsaicino (medžiagos, suteikiančios paprikoms aštrų skonį) turi aitrioji paprika.
Populiariausios aitriųjų paprikų rūšys ir veislės pagal Skovilio skalę (SHU) yra šios:
- Saldžiosios paprikos - 0
- Chalapos (Jalapeno) - 2 500-8 000
- Kajeno (Cayennes), Tabasco - 30 000-50 000
- ‘Orange Habanero‘ - 100 000-350 000
- ‘Red Savina Habanero‘ - 350 000-580 000
- ‘Bhut Jolokia‘ - 855 000-1 075 000
- ‘Trinidad Scorpion‘ - 1 500 000
- ‘Carolina Reaper‘ - 1 570 000-2 200 000
Aitriųjų paprikų auginimas ir priežiūra
Jei patys užsiauginsite aštriųjų paprikų daigus, duokite jiems pakankamai laiko užaugti, nes sėklos dygsta gana lėtai. Sėklas reikėtų pradėti daiginti likus 8-12 savaičių iki paskutinių šalnų. Dygimą pagreitinsite naudodami šildomąjį kilimėlį ar kitą dirvos šildymo būdą.
Aitriosios paprikos gali prisitaikyti prie daugumos dirvožemio tipų. Joms reikia gerai drenuojamo dirvožemio, todėl reikėtų pridėti šiek tiek organinių medžiagų. Tačiau jų skonis bus aštresnis, jei dirva bus šiek tiek liesa ir ne per daug tręšta. Geriausias neutralus dirvožemio pH - apie 6,0-6,8.
Per vegetacijos sezoną kelis kartus tręškite aitriąsias paprikas universaliomis skystomis organinėmis daržovių ar pomidorų trąšomis, kad jos būtų stipresnės.
Pirmieji tikrieji lapai turėtų pasirodyti maždaug po šešių savaičių. Kai daigai turės du tikruosius lapus, galite juos persodinti į atskirus vazonėlius ir toliau auginti patalpoje. Prieš sodindami į daržą, daigus užgrūdinkite, nes jie labai jautrūs žemai temperatūrai.
Persodinti į lauką pradėkite tik tada, kai praeis šalnų pavojus ir temperatūra patikimai laikysis aukštesnė nei 10 laipsnių pagal Celsijų. Sodinukus sodinkite maždaug 1 cm giliau, nei jie augo vazonėliuose.
Laistymas yra svarbus augalų priežiūros aspektas. Aitriosios paprikos mėgsta tolygų laistymą, bet jų šaknys neturi būti pernelyg sudrėkintos. Laistykite, kai dirvožemis išdžiūsta centimetro ar dviejų centimetrų gylyje, ir būtinai laistykite dirvožemį, o ne paprikos augalą. Drėgni lapai gali platinti ligas.
Nupjaudami ankstyvuosius ūglius, paskatinsite augalą augti vešliai ir gausiai. Aitriosios paprikos paprastai vienu metu užmezga daug vaisių.
Aštriąsias paprikas skinkite, kai jos įgauna brandžią spalvą, kuri priklauso nuo jų rūšies ir veislės. Būkite atsargūs skindami aštriąsias paprikas, ypač jei tai itin aštrios rūšys.
Skinant plikomis rankomis ir vėliau patrynus akis atsiras nemalonus deginimo jausmas. Jei įmanoma, mūvėkite pirštines ir naudokite sodo žirkles arba paprastas žirkles, kad nukirptumėte paprikas nuo augalo. Jei jas trauksite, galite nulaužti visą šakelę.
Nuskynę paprikas galite mėgautis šviežiomis iš sodo arba jas užšaldyti ar išdžiovinti būsimiems patiekalams. Augalai ilgiau duos vaisių jeigu skinsite reguliariai, kai jie pasiekia valgomąjį dydį.
Aitriųjų paprikų panaudojimas
Aitriąsias paprikas maisto gamyboje paprastai naudoja kaip prieskonį, suteikiantį aštrų skonį patiekalams.
Aitriosios paprikos yra naudojamos ne tik maisto ruošimui, bet ir medicinos tikslais. Jos gali būti naudojamos kaip skausmą malšinantys agentai ir kraujospūdžio reguliatoriai.
Aitriosios paprikos gali būti naudojamos kaip natūralus apsauginis priemonė nuo kenkėjų augalams.
Jos teigimu, šie augalai turi daug vitaminų bei veikliųjų medžiagų, apsaugančių nuo vėžio, diabeto, skrandžio opų ir kitų ligų.
Aitriosiose paprikose yra kalio, magnio ir geležies. Jie labiau moksliškai pripažinti ir naudojami gydant astmą, artritą, kraujo krešulius, klasterinius, galvos skausmus, poherpetinę neuralgiją ir nudegimus.
Naujausi tyrimai rodo, kad aitriosios paprikos gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai bei padėti sumažinti uždegimą organizme.
Be abejo, prie paprikų irgi reikia priprasti, o vėliau galima išbandyti vis aštresnes. Skiriasi aitriųjų paprikų skonis ir aštrumas. Kai kuriuose padažuose paprikos pradeda šildyti lėtai, intensyvumas didėja, tolygiai pasklisdamas po visą kūną. Kai kurios paprikos tiesiog trenkia į galvą tarsi kūju, ir kurį laiką nežinai, kur dėtis.
Paprastai intensyvus aštrumas jaučiamas iki 20 minučių. Malonu, jeigu aitrioji paprika paįvairina patiekalą kokiu nors skoniu, o ne padaro jį tiesiog beprasmiškai aštrų. Štai todėl ir yra skirtingų veislių skirtingiems tikslams.
Vienas aitriųjų paprikų žinovas sakė, kad pajutus itin intensyvų aštrumą staiga gali kilti panika, nes atrodo, kad miršti, bet tai supratus aštrumu iš tiesų galima tiesiog mėgautis.