Pangasijų filė, atkeliavusi į mūsų šalį iš Vietnamo, kelia vartotojų susirūpinimą dėl savo kokybės ir poveikio sveikatai. Ši žuvis kainuoja pigiau nei vietinės žuvys. Tai žmonėms irgi kelia įtarimų - kodėl pangasija tokia pigi. Užšaldyta pangasijos filė atsirado palyginti neseniai.

Pangasijos kilmė ir auginimo sąlygos

„Žuvis PANGASIJA (arba kitaip SKORPIONŽUVĖ) neseniai atsirado ant Europos prekystalių. Kaina visai prieinama. Parduodama užšaldyta filė. Eksportuojama iš Vietnamo." Ši žuvis, esą, kilusi iš Pietų Amerikos (Peru). Ten ją augina techninėms reikmėms. Žuvų miltai iš šios žuvies naudojami gyvuliams šerti ir trąšoms žemės ūkyje. Maistui ji ten nevartojama.

Mekongo upė, kurioje veisiama pangasija, yra labiausiai užteršta upė visoje planetoje. Į Mekongą nupilamas nevalytas chemijos ir odos gamyklų vanduo, kanalizacijos nuotekos, mineralinės trąšos iš laukų. Užšaldant žuvį naudojamas tas pats Mekongo vanduo". Be to, laiške teigiama, kad žuvies augimui pagreitinti iš Kinijos atvežami hormonai, kurie švirkščiami į patelių kūną. Hormonų sudėtis įslaptinta.

Elektroniniu paštu platinama informacija

Elektroniniu paštu platinama informacija apie pangasiją verčia susimąstyti - ar tikrai žinome, ką valgome? Toliau elektroniniame laiške teigiama, jog žmonės dažniausiai ją vartoja keptą. Pasak elektroninio laiško autoriaus, dėl santykinai žemos šios žuvies kainos dažniausiai ją perka nepasiturintys gyventojų sluoksniai.

Anot laiško autorių, pastebėta, kad žuvies vartojimas sukelia kepenų pažeidimą, kraujo ligas, pažeidžia žmogaus vidaus organus. Uždraudus šią žuvį pardavinėti daugelyje Europos, Kanados, Amerikos šalių, nesąžiningi verslininkai deda ją į taip vadinamas „krabų lazdeles" ir kitus kulinarinius gaminius iš žuvies. Patariama perkant atidžiai išstudijuoti gaminio sudėtį. Aptikus, jog sudėtyje naudota ši žuvis, rekomenduojama neįsigyti šio produkto. Teigiama, jog Maisto produktų kokybę kontroliuojančios organizacijos rekomenduoja nenaudoti maistui šios žuvies ir produktų iš jos.

Vartotojų nuomonės ir institucijų reakcija

Į redakciją atėjusi šiaulietė G. Žvigaitienė neslepia - žuvį ne kartą pirko ir jos švelnus skonis patinka visai šeimai. Tačiau perskaičiusi informaciją apie žuvį liko sukrėsta - negi tikrai ta žuvis tokia pavojinga? Tačiau dabar, kai perskaitė apie tai, kaip ši žuvis auginama, noras ją valgyti tikrai praėjo.

„Šiaulių naujienos" kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėją Aldoną Mikalauskienę. Ji teigė, kad jokios informacijos iš vartotojų tarnyba pastaruoju metu nėra gavusi, tad ir apie galimai nuodingą žuvį nėra girdėjusi. Deja, į šiuos pranešimus maisto kokybės vertintojai nekreipia dėmesio, kol tyli vartotojai. O vartotojai, akivaizdu, prabyla tik tada, kai įsigyja sugedusį, nekokybišką produktą.

Vartotojai patys nežino, ką valgo, kai perka pigų, ilgai negendantį ir skonio receptoriams priimtiną produktą. Deja, gali būti, kad nuodai kaupiasi organizme ir jie prabils klastingomis, sunkiai pagydomomis ligomis. Deja, niekas nežinos, nei iš kur tos ligos atsiranda, nei kodėl jos plinta, nei kodėl jaunėja. Nes panašu, jog niekam nerūpi, kai žmonės farširuojami nuodais ir chemija.

Pangasijos auginimo ypatumai

Teigiama, jog pangasijos - tai vienos iš greičiausiai augančių žuvų pasaulyje. Deja, nuvykti į Vietnamą ir patikrinti, ar šių žuvų augintojai nenaudoja jokių augimą skatinančių hormonų ar chemikalų, paprastas vartotojas neturi galimybės.

Specialistų rekomendacijos

R. Staponkus pasakoja apie Lietuvos gamtos fondo specialistų parengtą „Vadovą atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui“, kuriame kai kurių žuvų rekomenduojama vengti, pavyzdžiui, pangasijos arba lašišos.

Atsakingo vartojimo vadove parašyta, kad pangasijai dažniausiai yra iš tokių ūkių, kur žuvivaisa intensyvi, todėl šios žuvies rekomenduojate vengti. Taip, bendra rekomendacija yra. Bet prieš 2-4 metus per visą Europą nuvilnijo banga, nes buvo parodyta, kaip ir kokiomis sąlygomis auginami pangasijai ir tilapijos, kiek ten naudojama visokiausių aplinkai kenksmingų priemonių. Todėl ūkiai bando keistis ir kartu su Pasaulio gamtos fondu sukūrė standartą, kurį perima vis daugiau ūkių. Jie laikosi visų standartų ir į aplinką beveik niekas nepatenka. Vakarų Europoje jau mačiau MSC ženklu pažymėtų žuvų, tačiau į Lietuvą tikriausiai tai atkeliaus dar negreitai.

Alternatyvos pangasijai

Taigi ką daryti: žuvies valgyti daugiau, nes reikia organizmui, ar dar mažiau, kad išsaugotume rūšis? Valgyti ar nevalgyti?Sveika žuvis yra vertingas ir nepamainomas maisto produktas.

• Baltijos jūros silkė yra strimelė.
• Tai lygiai ta pati silkė, kuri gaudoma Norvegijoje, tik Baltijos jūroje dėl apysūrio vandens ir nepalankių sąlygų ji užauga daug mažesnė, todėl ir vadiname ne silke, o strimele.

Tačiau lašiša ir šlakys - žuvys, dėl kurių abejojama. Labai sunku kontroliuoti jų žvejybą, jos yra brangios žuvys, geidžiamas laimikis.

Žuvų rūšys, kurias galime valgyti be sąžinės graužaties:

• Tai - visiems žinomi šprotai.
• Brėtlingė, arba šprotas, - nedidelė žuvis, kuri, jei mes nesuvalgytume, patektų į žuvies perdirbimo cechus, būtų sunaudota kitoms žuvims maitinti arba kaip gyvulių pašaras.

Lietuvos gamtos fondas sudarė Atsakingo žuvies ir jūrų gėrybių vartojimo vadovą, kuriame pateikia sąrašą žuvų, kurių neverta pirkti, taip pat sąrašą žuvų, prieš kurias perkant reikėtų susimąstyti bei sąrašą žuvų, kurias galima valgyti, kiek tik norime.

Valgyti į sveikatą galime:

• karpius,
• erškėtus (užaugintis uždarose sistemose),
• pangasijas (tik sertifikuotas ASC),
• tilapijas (užaugintas uždarose sistemose),
• atlantinę lašišą (tik sertifikuotą MSC),
• kuprę ir ketą (sugautą Aliaskoje),
• Baltijos menkę (sertifikuotą MSC, sugautą centrinėje ir šiaurės Baltijos jūroje, Barenco ir Norvegijos jūrose),
• ledjūrio menkę/amerikinį polaką (sugautą ties Islandijos krantais),
• Aliaskinę rudagalvę menkę (MSC ir sugautos Ramiajame vandenyne),
• silkes ir strimeles,
• bretlingį/šprotą,
• tuną (tik sertifikuotą MSC),
• otą (užaugintą ūkiuose),
• jūrines plekšnes (sugautas Šiaurės jūroje),
• midijas,
• austres (rinktas rankomis).

„Net ir intensyvi žvejyba šioms žuvų rūšims nekelia grėsmės išnykti. Ramia sąžine galite pirkti ir valgyti šias žuvis“, - skelbia leidinys.

Taigi, prieš perkant pangasiją ar kitą žuvį, verta pasidomėti jos kilme, auginimo sąlygomis ir specialistų rekomendacijomis, kad galėtume priimti sąmoningą sprendimą ir pasirinkti sveiką bei aplinkai draugišką produktą.

---